header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Tradicinių Amatų centras Arnetų name
header
Adresas:Radvilų g. 21
phone
Telefonas: (8-645) 05168
mail
El. Paštas: arnetunamas@gmail.com
clock
Darbo laikas: pirmadieniais - penktadieniais 8.00 - 17.00 val.
Bilieto kaina:
Arnetų namo lankymas - nemokamas.
Tradicinių Amatų centras Arnetų name

Tradicinių amatų centras Arnetų name įsikūręs XVII-XIX a. mūriniame name Radvilų gatvėje.

Dviejų aukštų dviejų L korpusų mūrinio namo lygūs ir tinkuoti fasadai suskaidyti dviem ritmingų stačiakampių langų eilėmis. Antruose kiemo pusės korpusų aukštuose įrengtos dvi medinės galerijos. Stogas plokščias dvišlaitis, priderintas prie klasicistinių fasadų formų. Jos namui suteiktos per XIX a. I pusės rekonstrukciją.

Iki tol namas buvo renesansinių formų su aukštu ir stačiu dvišlaičiu stogu, dengtu olandiškomis čerpėmis. Pirmo aukšto fasadus skaidė stačiakampiai langai su langinėmis. Dabartinių šiaurinio korpuso, Radvilų gatvėje, durų ir prieškambario vietoje būta 3,5 m pločio ir 2,2 m aukščio skliautuotų vartų. Per juos iš gatvės buvo patenkama į erdvų akmenimis grįstą kiemą. Rytinėje vartų sienoje įrengtos durys vedė į nedidelę patalpą, kurioje veikė savininko krautuvė.

Didžioji patalpų dalis per XIX–XX a. rekonstrukcijas prarado autentiškas formas ir bruožus. Juos išlaikė tik dvi šiaurinio ir dvi rytinio korpusų patalpos, kupolo formos virenė su atviru židiniu, nedidelė skliautuoto tualeto patalpa prie kamino ir po abiejų korpusų sandūra išmūrytas dviejų patalpų skliautuotas rūsys su tambūru ir laiptine iš kiemo.

Namas mūriniu įvardintas 1661 m. Kėdainių centrinės dalies brėžinyje, vadinamajame abrise, ir 1663 m. miesto inventoriaus sąraše. Namą stačiakampio pavidalo 22,0 m pločio ir apie 40 m ilgio sklype XVII a. viduryje pastatė škotas Jonas Arnetas (tikroji savininko pavardė John Arnot). Jo ir žmonos Barboros Žolkevičiūtės nuosavybe namas buvo iki 1675 m. Tais metais jį nupirko evangelikų reformatų bendruomenė, sumokėdama savininkams 3000 lenkiškų auksinų.

Reformatai name įrengė kleboniją, pavadinę ją Plebania Senjorska (Senjorų klebonija). Po šimto metų ji buvo vadinama dvejopai – Senjorų klebonija ir buvusiu Arnetų namu. Evangelikų reformatų nuosavybe namas buvo iki Antrojo pasaulinio karo. 1999 m. gražinus jį bendruomenei, namas buvo išnuomotas Kėdainių raj. savivaldybei.

Jonas Arnetas paminėtas 1637 m. evangelikų reformatų bažnyčios finansinių dokumentų rinkinyje. Jis buvo pasiturintis pirklys, praturtėjęs iš pelningos prekybos javais. Tai liudija 1654 m. balandžio mėn. 19 dienos sutartis dėl Apytalaukio dvaro netoli Kėdainių nuomos. Dvarą J. Arnetas išsinuomojo 10-čiai metų, sumokėdamas savininkui Valerijonui Šiukštai 10700 lenkiškų auksinų. Tačiau J. Arneto verslo planus sužlugdė 1654 m. prasidėjęs Abiejų Tautų Respublikos karas su Maskvos kunigaikštyste ir Švedijos karalyste. Dvare apsistojusi Maskvos kunigaikščio kariuomenė nuniokojo laukus ir išgrobstė aruoduose laikomus javus. Pasitraukus rusams, dvarą niokojo švedų kariuomenė. Didelių nuostolių atnešė 1656–1659 m. nederliai. Per juos J. Arnetas patyrė 8400 lenkiškų auksinų nuostolį

J. Arneto likimas neaiškus. Šaltiniuose Arnetų pavardė paminėta 1763 m. Tų metų gegužės 5 dieną LDK kariuomenės leitenantas Jurgis Arnetas paaukojo Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai 21600 lenkiškų auksinų. Ar Jurgis Arnetas buvo Jono Arneto palikuonis, nežinia.

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Artnetų name veiklos:

          – populiarina tradicinius Kėdainių krašto amatus;

          – rengia tradicinių amatų mokymus, organizuoja paskaitas, konferencijas ir parodas,  užsiima edukaciją;

             – konsultuoja tautinio paveldo produktų kūrėjus, demonstruoja tradicinius amatus, teikia įvairias paslaugas, susijusias su tradiciniu paveldu;

             – kaupia ir skelbia informaciją apie Kėdainių raj. sertifikuotus tautinio paveldo produktų kūrėjus ir tautinio paveldo produktus.