Užvėrus duris lankytojams karantino metu, Kėdainių krašto muziejuje darbai nesustojo: čia įrengiamos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Tokią galimybę muziejui suteikė dalyvavimas Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, kuriame Kėdainių krašto muziejus dalyvauja partnerio teisėmis kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija).

Muziejaus erdvės keičiasi

„Tai džiugūs dalykai, kurie mūsų muziejuje vyksta labai retai. Šio projekto metu mes įrengiame keturias naujas ir interaktyvias multimedijos ekspozicijas, kurios bus išdėstytos trijose salėse, – pasakoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Todėl natūralu, kad muziejuje atsiras ši nedidelė ekspozicija, pristatanti šį genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą ir bandanti sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į jo gimtuosius Šetenius.“

Apie istoriją – moderniai

Baigiama įrengti antroji ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“, kurios ašis – interaktyvus žemėlapis-stendas, kuriame lankytojai galės įvairiais pjūviai pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a., Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ekspozicijoje įdomiai pateikiami to laikotarpio eksponatai, pavyzdžiui, monetos, supažindinama su vytinių – prekybinių laivų – ypatumais, tačiau dėmesys skiriamas ne tik prekybiniams ryšiams. „Mūsų miestas buvo susaistytas įvairiais ryšiais – administraciniais, konfesiniais, švietimo, prekybiniais ir kitokiais – tiek su artimiausia aplinka (Josvainiais, Šėta, Raseiniais, Ukmerge, Vilniumi, Kaunu), tiek su tolimesne – Ryga, Karaliaučiumi, Dancigu, Londonu, Nyderlandų miestais. Judėjo prekės, knygos, studentai, kunigai, administracijų pareigūnai. Kaip ir su kuo Kėdainiai buvo susiję, bus galima pamatyti šioje interaktyvioje ekspozicijoje“, – pasakojo R. Žirgulis.

Papildytas maketas

Trečioji ekspozicija vadinasi „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“. Šios ekspozicijos pagrindas bus prieš porą metų muziejaus sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Dabar ne tik galėsime girdėti, ką pasakoja šie personažai, bet ir matysime juos konkrečioje vietoje, o aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ne vien Radvilų miestas

Ketvirtoji ekspozicija pasakos apie Kėdainių miesto savininkus. „Pradžioje norėjome ekspoziciją pavadinti „Kėdainių miesto savininkai Radvilos“, tačiau, kadangi šias ekspozicijas rengiame bendradarbiaudami su geriausiais Radvilų ir Kėdainių istorijos tyrinėtojais profesoriais Deimantu Karveliu ir Aivu bei Raimonda Ragauskais, supratome, kad tai būtų netikslu, – sakė muziejaus direktorius. – Nes Kėdainius nuo XV a. vid. iki XIX a. pr. valdė ir Kiškos, Sulzbachai, Sapiegos, Ostrogiškiai. Tad šioje ekspozicijoje bus pristatytas kiekvienas žmogus, kuris buvo formaliu arba nominaliu Kėdainių savininku.“

Reikėjo šiuolaikinės ekspozicijos

Įgyvendinti naujų Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų viziją pasitelkti specialistai. Interaktyvią multimedijinę dalį kuria UAB „MultimediaMark“, bendrą ekspozicijų apipavidalinimą atlieka UAB „Ekspozicijų sistemos“, o jas suprojektavo šioje srityje besispecializuojanti dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Projekto vadovas Vilius Lunevičius neslepia susižavėjimo turtinga Kėdainių praeitimi ir sako, kad mūsų miestui šiuolaikinės ekspozicijos seniai reikėjo:

„Ta istorija tokia plati, kad čia taip paprastai ji netelpa, ją būtų galima tris – keturis kartus didesniame plote išeksponuoti. Mūsų uždavinys buvo būtent atskleisti lobius, kurie yra Kėdainiuose, ir padaryti tai šiuolaikiniu būdu. Šiuolaikinis būdas – tai estetinių, interaktyvių priemonių derinimas kartu išlaikant muziejaus stiprybę, tai yra, pasakojimą per eksponatus. Šiam laikmečiui būdingos netikros naujienos, kurios sklinda socialiniuose tinkluose ir kurioms pagrįsti dažnai neprašoma jokių įrodymų. Muziejus šiame kontekste yra savotiška sala tikrų dalykų, nesuklastotos istorijos.“

Pritrauks lankytojus

Pasak V. Lunevičiaus, tam, kad ekspozicija būtų pagauli, sudomintų žmones, reikia atskleisti tų eksponatų kontekstą. Kitaip sakant, muziejuje saugomas eksponatas pats kaip daiktas nebus lankytojui įdomus, jei nebus atskleista jo mikroistorija. „Kiekvienas šeimoje turime kokią nors relikviją, kuri brangi ne dėl jos materialinės vertės, bet dėl to, kad ji turi savo istoriją. Muziejuje eksponatai turi istorijas apie platesnį ratą – apie miestą, bendruomenę, kažkokius įvykius. Tai dabar ir darome, montuodami eksponatus, panaudodami inovatyvius informacinių technologijų ir daugialypės terpės sprendimus“, – pasakojo V. Lunevičius.

Šie šiuolaikiški sprendimai, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams, skirti platesnei lankytojų auditorijai pritraukti.

Po karantino

Apžiūrėti ir įvertinti naujų ekspozicijų muziejus lankytojus pakvies iš karto po karantino. O tuo tarpu visus, kurie domisi šiuo projektu ir naujų ekspozicijų koncepcija, Kėdainių krašto muziejus kviečia pasižiūrėti nuotolinės konferencijos įrašą – https://bit.ly/2WJ1iTH

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Ekspozicijų įrengimui skirta virš 100 tūkst. eurų.

Kuo susiję trys miestai?

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tikisi, kad įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą. Tuo tikslu vykdomos ir kitos veiklos: bendri kultūriniai renginiai, mokymai.

Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai veikusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai.

Tad pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg  #LietuvaPolska #EU

Kėdainių krašto muziejus šiemet ir toliau tęsia ekspozicijos plėtrą, papildydamas ją šiuolaikinėmis technologijomis. Šiais metais čia atsiras net keturios naujos interaktyvios ekspozicijos dalys. Visos jos įgyvendinamos Kėdainių krašto muziejui kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) dalyvaujant Europos sąjungos (ES)  Interreg V-A Lietuva-Lenkija programos projekte „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“.

Bendradarbiauja

„Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra glaudžiai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos turėjo valdų ir Palenkėje, Punske.

Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, šis miestelis ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste darė ženklią įtaką Kėdainiams ir Punskui. Tačiau šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi bei menkai atskleisti muziejų ekspozicijose, jų kultūrinėje veikloje.

Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai. Tad pagrindinis šio projekto tikslas ir yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių bei jų kultūrinių institucijų bendradarbiavimą skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

Įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos ir Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą“, –  tvirtina Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Unikali ekspozicija

Pernai rajono savivaldybės lėšomis buvo sukurta interaktyvi ir iki šiol Lietuvoje analogų neturinti  ekspozicija. „Kėdainių krašto muziejuje pernai pristatėme naują projektą „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Tai interaktyvus  Kėdainių miesto maketas. Būtent šiuo laikotarpiu Kėdainių miestas buvo tapęs stipriu kultūros, meno, prekybos centru, kuriame kartu sugyveno kelios skirtingos religinės konfesijos, tautos. Šiame interaktyviame makete galima išvysti Kėdainių senamiestį su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu.

Maketas nėra tylus. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių miesto gyventojai. Jų pasakojimai nėra laužti iš piršto, išgalvoti. Parengti pasakojimus tikrų istorinių dokumentų pagrindu padėjo geriausi senųjų Kėdainių istorijos tyrinėtojai: profesoriai Raimonda ir Aivas Ragauskai bei Deimantas Karvelis. Taigi visi iš personažų girdimi faktai, įvykiai, nuomonės yra tikri ir autentiški. Makete galima išgirsti lietuvio evangeliko reformato, gimnazijos mokinio, vokiečio evangeliko liuterono pirklio, pirklio škoto, prekeivio žydo, katalikės moters bei kurtų veislės kalaitės Karūnos pasakojimus apie XVII a. Kėdainių miestą. Šiemet maketą planuojame plėsti ir jį papildyti dar keliais priedais, paremtais kompiuterinėmis technologijomis“, – pasakoja R. Žirgulis.

Daugės inovatyvumo

Kėdainių krašto muziejus šiemet be minėto maketo papildymo savo ekspoziciją ruošiasi išplėsti dar trimis naujomis kompiuterinėmis technologijomis paremtomis ekspozicijomis.

„Interaktyvų Kėdainių miesto maketą praplėsime animaciniais istoriniais filmukais. Prie maketo bus pastatyti monitoriai, kuriuose papildytos realybės technologijos pagalba bus galima peržiūrėti keletą skirtingų XVII a. Kėdainių miesto aplinkų. Vaizdo medžiagoje bus animuoti herojai,  kurie pasakos savo istorijas.

Taip pat iki šių metų pabaigos esame suplanavę muziejuje įrengti ir dar keletą interaktyvių ekspozicijų. Viena jų bus skirta Česlovui Milošui, kita – atskleisti Kėdainių ryšius su pasauliu bei ekspozicija apie kunigaikščius Radvilas. Iš viso šios ekspozicijos kainuos maždaug 100 tūkst. eurų“, – sako R. Žirgulis.

Muziejininkas pastebi, kad šiuolaikinės technologijos nedideliems krašto muziejams yra nemenkas pagelbėjimas sudominant lankytojus.

„Muziejai, kurie turi turtingas autentiškų istorinių eksponatų ekspozicijas, pavyzdžiui, Luvras ar Versalis, interaktyvių sprendimų turi mažiau, ir tai suprantama, nes jie ir be to turi, ką parodyti. Inovatyvūs, interaktyvūs eksponatai labiausiai pagelbėja tiems muziejams, kuriuose galbūt nėra tiek daug išlikusių eksponatų, bet gali papasakoti įdomias istorijas. Čia skaitmeninės technologijos jiems labai padeda. Dabar naudojamos inovatyvios technologijos pasitarnauja atskleidžiant ne tik istorinę praeitį, bet ir įvairias sudėtingas tematikas, pavyzdžiui, įvairius socialinius procesus“, – pastebi R. Žirgulis.

Iš to ką žino

Pašnekovas pasakodamas apie naujų ekspozicijų kūrimą pastebi, kad, nepaisant turtingos Kėdainių istorijos, muziejaus eksponatų gausa nedidelė.

„Apie Kėdainių miesto istoriją šaltiniai atskleidžia nemažai, tačiau tikrai ne viską, daugelio dalykų mes nežinome, o jei nežinome, vadinasi, improvizuojame turimų žinių kontekste. Mes tikrai 100 proc. nežinome, kaip atrodė Kėdainiai, tarkime, XVII a., netgi nežinome, kaip atrodė kai kurios miesto vietos tarpukariu ar pokariu, neturime vaizdų, aprėpiančių visą miestą. Tačiau labai norisi žmonėms duoti supratimą apie miesto istoriją, tad susiduriame su nemažai iššūkių.

Mes esame mažas, neturtingas eksponatais muziejus, todėl siekiame jį padaryti patrauklų kitais būdais. Taip susiklostė, kad Kėdainiai buvo protestantiškas miestas, tad ir tų daiktų, prabangos galbūt buvo mažiau, nes žmonės mažiau koncentravosi į daiktus, labiau telkėsi į dvasinius dalykus ir verslą. Be to, gaisrai, karai, kovos, sukilimai, sovietmetis taip pat prisidėjo prie to, kad nemažai daiktų buvo sunaikinta, išvogta, išvežta ir panašiai. Dėl tų pačių priežasčių turime ir nedaug tikrų autochtonų (vietinių – aut. past.) gyventojų – vien sunaikinus miesto žydų bendruomenę netekome trečdalio to meto gyventojų. Tad sulaukę šiandienos turime tai, ką turime, o daiktinių eksponatų išliko labai nedaug, todėl pasinaudodami virtualiais dalykais atkūrinėjame, bandome gaivinti muziejų, nes jis buvo pasenęs tiek fiziškai, tiek morališkai“, – tvirtina R. Žirgulis.

Atgijo

Muziejaus vadovas pastebi, kad pastaruoju metu muziejus atgyja, sulaukia vis daugiau lankytojų.

„Pastebėjome, kad pastaruoju metu muziejus atgijo, sulaukiame vis dagiau lankytojų. Daug jų sutelkia kultūriniai renginiai Daugiakultūriame centre, reformatų bažnyčioje. Tačiau daugėja ir muziejaus lankytojų, o į evangelikų reformatų bažnyčią užsuka turbūt kiekvienas Kėdainių turistas, nes tai tikrai unikalus, įdomus pastatas, taip pat daugelį traukia aplankyti čia esantį Radvilų mauzoliejų – juk tai vienas iš dviejų išlikusių Lietuvos didikų mauzoliejų. O pats muziejus buvo mažiau populiarus, nes, būsiu atviras, ką tu ten pamatysi išskirtinio be ragų baldų ir V. Svirskio kryžių, žymiai įdomiau eiti per miestą, gerti kavą, mėgautis laisvalaikiu ir kita aplinka.

Tačiau dabar galiu pasakyti, kad muziejus tapo patrauklesnis, jame žmonės gali daugiau laiko praleisti, nes dėl čia esančių šiuolaikiškų kompiuterinių ekspozicijų jis tapo įdomesnis. 

Lankytojų skaičius galbūt auga dar ir dėl besikeičiančių žmonių laisvalaikio leidimo įpročių, populiarėjančio vidinio turizmo, dabar žmonės turi daugiau galimybių ir noro sėsti į automobilį ir aplankyti kitą Lietuvos miestą, čia papramogauti. Tendencijos tikrai džiuginančios, tad ir stengiamės savo muziejų daryti patrauklesniu lankytojams. 2022 m. minėsime Kėdainių krašto muziejaus 100-metį, jį pasitinkant labai norėtųsi, kad jis būtų įdomus, patrauklus ir aktualus, norėtųsi, kad apie mus sakytų, jog šį muziejų tikrai verta užsukti“, – reziumuoja R. Žirgulis.

Rinkos aikštės informacija

Kėdainių krašto muziejus šiemet ir toliau tęsia ekspozicijų atnaujinimą, papildydamas jas šiuolaikinėmis technologijomis.  Jau šių metų rudenį analogų neturintį interaktyvų Kėdainių maketą „ Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“ papildys  3D animacija. Muziejaus lankytojai galės ne tik išgirsti 7 personažų pasakojimus apie XVII a. miesto gyvenimą, bet ir turės galimybę ekranuose matyti atkurtą to  miesto aplinką.

Kuriant naują interaktyvią ekspoziciją bendradarbiauja archeologai, istorikai bei skaitmeninės komunikacijos srityje dirbanti įmonė „Multimediamark“.

Ekspozicijų atnaujinimas ir plėtra įgyvendinama Kėdainių krašto muziejui kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) vykdant Europos sąjungos  Interreg V-A Lietuva-Lenkija programos projektą „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ (projekto numeris LT-PL-3R-254).

Animacijos nuoroda – https://youtu.be/sUO_1XdnvpY

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg #LietuvaPolska #EU

Kėdainių dailės mokykloje eksponuojama projekto Nr. LT – PL – 3R – 254 „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“  dalinai finansuojamas Europos Regioninės Plėtros fondo lėšomis kūrybinių dirbtuvių, vykusių 19 – 08 – 2019 Pagėgiuose, DARBŲ PARODA „Mažosios Lietuvos istorijos ženklai“

Projekto partneriai:

Vedantysis partneris – Pagėgių savivaldybės administracija

Partneris Nr. 2 – Punsko valsčius

Partneris Nr. 3 – Kėdainių krašto muziejus

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg #LietuvaPolska #EU

Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ .

2019 m. lapkričio 20-21 dienomis Kėdainiuose projekto svečiai iš Pagėgių ir Punsko.

Pirmąją projekto dieną svečiai lankėsi Kėdainių krašto muziejuje, Tradicinių amatų centre Arnetų name bei Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre. Kėdainių krašto muziejaus padaliniuose projekto dalyviai susipažino su muziejuje ir jo padaliniuose vedamomis edukacijomis, apžiūrėjo naujas ekspozicijas ir diskutavo apie jų pritaikymą muziejuje. 

Antrąją susitikimo dieną projekto dalyviai leidosi į kelionę po Kėdainių kraštą ir susipažino su krašto istorija plačiau. Buvo aplankytas Apytalaukio dvaras, Šeteniai, Šventybrastis, Krekenava, Paberžė. 

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg #LietuvaPolska #EU