header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Kėdainiuose atverti Radvilų palaikų sarkofagai

2019 liepos 4 d. Kėdainių reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejuje esantys kunigaikščių Radvilų sarkofagai buvo atidaryti mokslininkams – tyrėjams, vadovaujamiems Vilniaus universiteto archeologijos katedros vedėjo profesoriaus Albino Kuncevičiaus. Tyrėjų grupėje du žymūs istorikai, geriausi Radvilų žinovai – profesorius Aivaras Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė.

Pirmoji užduotis buvo atverti bažnyčios pagrindinėje kriptoje palaidotų kunigaikščių Radvilų sarkofagus, o paskui tyrimai bus tęsiami ir antrojoje kriptoje, kur yra palaidoti Kėdainių miestelėnų – reformatų palaikai. Sovietmečiu, kad neniokotų palaikų vandalai, antroji kripta buvo užmūryta, ten ant stelažų buvo sudėta apie 20 karstų su maždaug 75 asmenų palaikais ar jų dalimis.

Kunigaikščių palaikai, juos apžiūrėjus, buvo išvežti į Vilnių, universiteto laboratorijas, kur, taikant naujausias technologijas – ne tik DNR tyrimus, mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė neidentifikuoti palaikai. Nes iki šiol mauzoliejuje esančiuose sarkofaguose buvo identifikuoti tik Jonušo Radvilos XI (1612-1655)  bei mažamečio jo broliuko Stepono, gimusio 1624 metais ir po kelių mėnesių mirusio, palaikai. Jų senelio – Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint tiksliau identifikuoti Kėdainiuose palaidotų kunigaikščių Radvilų tapatybes, bus tiriami ir Baltarusijoje Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje esantys 72 sarkofagai su katalikiškos – Mikalojaus Juodojo linijos kunigaikščių Radvilų palaikais, nes tik 11 yra tyrinėti.  

Išgabenus palaikus, bus restauruojama ir pati kripta, esanti po Kėdainių reformatų bažnyčia, nes laikas ir blogas vėdinimas apgadino sienas, grindis. Bus įrengiamos modernesnės ventiliavimo bei šildymo sistemos. Po restauracijos planuojama parengta naują, XXI amžių atitinkančią ekspoziciją, kuri pasakotų apie Reformatų bažnyčios bei bendruomenės istoriją, ten palaidotus žmones, kažkada gyvenusius, dirbusius ir sukūrusius Kėdainius, pasak istoriko  A. Bumblausko, Žemaitijos didmiestį….

Šio projekto vertė maždaug 700 tūkst. eurų. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Kunigaikščių Radvilų – LDK kariuomenės vadų ir jų artimųjų – palaikus iš Kėdainių reformatų bažnyčios į Vilnių palydėjo Lietuvos evangelikų karių vyriausiasis karo kapelionas kun. Rimas Mikalauskas Dievo Žodžiu, perskaitydamas 90 psalmės 1-12 eilutes:. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemė bei pasaulį pagimdei, tu esi Dievas nuo amžių per amžius. Tu grąžini mus į dulkes, sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“ Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, lyg vakarykštė diena…, pasakė homiliją ir sugiedojo 296-ą giesmę Viešpatie pasigailėk ir nebausk rūstybėj…