header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Kunigaikščiai

2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa

Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje

Projekto pradžia – 2019 m. vasario mėn.
Projekto pabaiga – 2021 m. vasario mėn.

Projekto vertė – 726 703,76 Eur

Projekto partneriai- Kėdainių krašto muziejus (Lietuva) ir
Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija)

 

„Radviliada 2020″ renginiai – projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ dalis

Rugsėjo 4 – 6 dienomis Kėdainių miestas šventė 648 miesto gimtadienį. Jo metu vyko ir šeštasis festivalis „Radviliada 2020″. 

Rugsėjo 4 d. vyko Šv. Genezijaus trupės pasirodymas Daugiakultūriame centre, o Didžiojoje Rinkos aikštėje pasirodė karybos paveldo klubas ,,Kauno pavieto laisvieji šauliai“ . Rugsėjo 5 d. tradicinių amatų centre vyko senųjų amatų mugė, o evangelikų reformatų bažnyčioje koncertavo ansamblis AFFECTUS ir senojo šokio trupė FESTA CORTESE.

Visos šios veiklos yra 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) dalis. 

Skaityti toliau
FESTIVALIO „RADVILIADA 2020“ NAUJOVĖS

Penktadienį, rugsėjo 4 d., Didžiosios Rinkos aikštėje antrą kartą po Valdovų Rūmų  vyks projektas ISTORINIS KADRAS – prieškarinio lenkų kino klasikos filmo BARBORA RADVILAITĖ (rež. Józef Lejtes) peržiūra su kompozitoriaus JIEVARO JASINSKIO specialiai jam sukurtu garso takeliu, atliekamu rinktinio simfoninio orkestro (dirigentas Karolis Variakojis).

Šeštadienį, rugsėjo 5 d., Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)  12 val.vyksvieno iš seniausių Europoje senosios muzikos ansamblio HORTUS MUSICUS (Talinas, Estija) koncertas.

13.30 val. Ansamblio ABARONIN ENSEMBLE (Ryga, Latvija) koncertas. 

15 val. Ansamblio AFFECTUS ir senojo šokio trupės FESTA CORTESE koncertas „Muzikinis reveransas“ (Vilnius, Lietuva) (XVIII a. Europos karališkųjų rūmų muzika ir šokiai). 

Sekmadienį, rugsėjo 6 d., Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1) 17 val. koncertuos baroko orkestras Collegium musicum Riga (Latvija), vadovas Maris Kupčs, solistė Monta Martinsone, sopranas (Latvija), ir barokinių šokių atlikėjai Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Edmundas Žička. 

9 (įdomūs/ patrauklūs/ unikalūs/juokingi) faktai apie Radviliadą 

  1. Festivalį sugalvojo Feliksas Paulauskas ir Rimantas Žirgulis, norėdami išskirti Kėdainius iš kitų Lietuvos rajonų
  2. Visų festivalių metu atliekama senovinė muzika, šokiai, vyksta istorikų paskaitos ir diskusijos, svečiai vaišinami senoviniais patiekalais.
  3. 2020 m. vyks jau šeštasis festivalis
  4. 2017 m. jo metu buvo pasiūti didžiausi marškiniai Lietuvoje.
  5. Jeigu pirmasis 2015 m. festivalis tilpo į vieną dieną, nuo antrojo 2016 m. festivalio jis vyko dvi dienas, o nuo 2019 m. festivalis išsiplėtė į tris dienas.
  6. Jau nuo antrojo festivalio 2016 m. jo programoje dalyvauja svečiai iš šalių, kažkada priklausiusių LDK ir ATR: Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Taip pat Vokietijos, Italijos, Ispanijos.
  7. Jau nuo antrojo festivalio jo metu vyksta monumentalių muzikos ir scenos kūrinių pristatymai: 2016 m. − Antano Jasenkos muzikinis spektaklis „Lizdeikos mitas. Radvilų giminės pradžia“, 2017 m. − Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, 2018 m. − Kauno valstybinio muzikinio teatro atliekama J. Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“, 2019 m. – VšĮ Senųjų menų studijos muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“. 2020 m. bus pristatytas didelis muzikinis projektas „Istorinis kadras“.
  8. Visi festivaliai surengti bendradarbiaujant su Biržų krašto muziejumi „Sėla“, nuo 2017 m. festivalyje nuolat dalyvauja Kėdainių muzikos ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos auklėtiniai. 2020 m. prisijungs ir Raudondvario muzikos mokyklos kolektyvas. 2020 m. festivalio partneriai − Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

      9. Visus festivalius rėmė ir remia Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. 2020 m. festivalį remia ir 2014−2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

Apie ekskursijas 

Kaip ir kiekvieno festivalio „Radviliada“ ir miesto šventės metu sudarome galimybę nemokamai susipažinti su Kėdainių senamiesčiu. Šeštadienį, rugsėjo 5 d., nuo Kėdainių krašto muziejaus (Didžioji g. 19) 10 val. ir 13 val. muziejaus gidai ves pažintines ekskursijas po Kėdainių senamiestį 

Amatų mugė 

Vykdant 2014−2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 festivalio „Radviliada 2020“ metu vyks senųjų amatų demonstravimas, kurio metu bus galima susipažinti su odos apdirbimu, juvelyrika, stiklo karoliukų gamyba, knygrišyste, kalvyste, muilo gamyba, audimu, juostų ir vytelių pynimu, keramika, vilnos vėlimu, medžio drožyba.

Skaityti toliau
Tarptautinė paroda apie XVII a. didikų Radvilų laidojimo kultūrą

Nesvyžiaus rūmų ansamblyje pradėjo veikti tarptautinė paroda apie XVII a. kunigaikščių Radvilų laidojimo kultūrą.
Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčioje 2016 – 2017 m. dirbo tarptautinė specialistų komanda. Tyrinėjimų metu surinkti unikalūs artefaktai.

Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 įgyvendinamas pagal 2014 – 2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Skaityti toliau
Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Tęsiami darbai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) yra pradėjęs 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus.

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Kol restauruojami kunigaikščių Radvilų sarkofagai ir vyksta moksliniai tyrinėjimai, kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje vyksta kiti tvarkymo darbai – ištinkuotos sienos, sprendžiami ventiliacijos ir šildymo klausimai, įrengtos naujos grindys. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau
Apie Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų palaikų tyrimus

Apie Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų palaikų tyrimus, vykdant 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 kviečiame skaityti straipsnį nuorodoje: 

https://www.mlyn.by/2020/03/uchenye-raskryli-neizvestnye-ranee-fakty-o-dvuh-pokoleniyah-radzivillov/?fbclid=IwAR0k4SHFbo2S3EkMkKuawKMqCsdpKU-_WQPSFDxDqhezRWIeJX5Lu9ie_IQ

 

Skaityti toliau
Evangelikų reformatų bažnyčioje atsiras moderni ekspozicija

Kėdainių krašto muziejus šiemet savo ekspoziciją ruošiasi išplėsti dar keliomis naujomis interaktyviomis technologijomis paremtomis ekspozicijomis. Viena jų praturtins kone labiausiai turistų lankomą miesto objektą – Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią. Čia, toliau tęsiant Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, bus įrengta inovatyvi ekspozicija, pateiksianti 17 amžių vaizduojančią vaizdo bei garso medžiagą.

Ištirs Radvilas

Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ Kėdainiuose buvo pradėtas vykdyti praėjusių metų liepos mėnesį. Tuomet iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų detalesniems tyrimams į Vilnių buvo išvežta apie 50 čia rastų palaikų. Daugiausiai dėmesio skiriama bei detaliausi tyrimai atliekami su sarkofaguose amžinojo poilsio atgulusių garsios Lietuvos didikų giminės Radvilų palaikais.

„Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejų remontuoti buvo būtina, nes čia jau senokai skverbėsi druskos, o taip pat augo pelėsis, nes nebuvo sprendimo dėl ventiliacijos bei šildymo, tad sarkofagai, praėjus dvidešimtčiai metų po jų paskutinės restauracijos, vėl pradėjo oksiduotis.

Radvilų palaikai iki šiol nebuvo rimtai ištirti, pavyzdžiui, nebuvo padaryta tyrimų DNR atžvilgiu. Visi ligšioliniai tyrimai atlikti tik formalaus apžiūrėjimo, išmatavimo būdu. Tad niekas 100 proc. nepasakė, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios sarkofaguose yra būtent Jonušas Radvila, Steponas Radvila, ar tikrai tarp tų keturių žmonių palaikų yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Taip pat Radvilų palaikus norėta ištirti nes, žinia, kad trūksta trijų mažųjų Radvilų palaikų, gal jie bus atrasti tarp tų maždaug 40 palaikų, kurie buvo paimti iš kitų reformatų bažnyčios kriptų“, – atkreipia dėmesį Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kol mokslininkai/antropologai tiria Kėdainių Radvilų bei kitų turtingų miestelėnų palaikus, evangelikų reformatų bažnyčioje vyksta intensyvūs darbai – remontuojamos kriptos, čia įrengiama moderni rekuperacijos sistema.

Projekto metu didelis dėmesys skiriamas ir bažnyčios turistiniam patrauklumui didinti – norima lankytojus geriau supažindinti su vienu įstabiausių architektūrinių šalies paminklų, tad ruošiama nauja šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis paremta ekspozicijos dalis.

„Kėdainių reformatų bažnyčiai kuriame papildytos realybės technologija paremtą vaizdo ekspoziciją. Jos pagalba lankytojai galės nusikelti į 17 amžių ir pamatyti, kaip tuo metu maždaug atrodė bei vyko pamaldos šioje bažnyčioje. To meto pamaldas papildytoje realybėje bus galima apžiūrėti iš įvairių bažnyčios vietų, pamatyti jas iš skirtingų to meto žmonių perspektyvos, išgirsti skirtingų miesto gyventojų kalbas.

Šiuos nedidelius vaizdo filmus lankytojai matys planšetėse, jų iš viso bus 20 vienetų – maždaug tiek, kokio dydžio paprastai būna turistų grupės. Su planšete, priėję prie bažnyčioje pažymėtos vietos, lankytojai išvys bei išgirs, kaip prieš maždaug keturis šimtmečius būtent iš tos vietos, kur stovi lankytojas, atrodė ši bažnyčia, jos interjeras, pamaldos, pamokslą sakantis kunigas, galbūt choristai, lankytojai ir panašiai“, – pasakoja Kėdainių karšto muziejui interaktyvias ekspozicijas kuriančios bendrovės „Multimediamark“ vadovas Vytautas Švėgžda.

Geriau atsiskleis

Evangelikų reformatų bažnyčią papildyti interaktyvia ekspozicija siekiama norint geriau atskleisti jos turtingą istoriją.

„Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istorija labai įdomi, tai vienas labiausiai lankomų Kėdainių objektų, todėl norėjosi lankytojams pateikti daugiau ir vaizdingesnės informacijos apie jos istoriją. Nusprendėme tai perteikti per virtualųjį pasaulį, inovatyvių technologijų pagalba rekonstruodami istorinę realybę.

Ši bažnyčia yra evangelikų reformatų maldos namai, o ji, ši konfesija, daugeliui mūsų, katalikų, yra menkai žinoma ir atrodo gana paslaptinga. Per kartu su mokslininkais parašytus tekstus, kuriuos vaizdo medžiagoje sakys papildytos realybės technologijos pagrindu atkurti istoriniai Kėdainių miesto veikėjai, siekiame lankytojus supažindinti su evangelikų reformatų konfesija, jos vertybėmis.

Taip pat papildytos realybės technologija atkursime čia buvusį interjerą, lankytojai galės pamatyti, kaip atrodė kunigų ložė, sakykla, kurios nėra išlikusios. Šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės leidžia krašto istoriją pažinti ne tik detaliau ir tiksliau, bet ir įdomiau ir lengviau“, – įsitikinęs R. Žirgulis.

Skeptikams, kurie galbūt abejoja investicijos į šiuolaikines technologijas aktualumą ar vertę, muziejininkas pateikia argumentus: „Galbūt kažkas galėtų sakyti, kad naujoms technologijoms sparčiai besivystant, tai, kas buvo įdiegta šiemet, po poros metų bus neaktualu, pasenę, tačiau manau, kad naujos ekspozicijos yra svarbios ne tiek savo technologijomis ar inovatyvumu, kiek istorija, kurią jos perduoda, pasakojimu, kurį jos parodo. Kurdami naujas interaktyvias muziejaus ekspozicijos dalis akcentuojame ne technologijas, svarbiausia papasakoti istoriją įdomiai, vaizdžiai, o geros istorijos nesensta. Mes negalime pakilti į Luvro ar Valdovų rūmų lygį, bet savo krašto muziejaus lygmenyje ieškome konsensuso, kaip žmonėms istoriją padaryti prieinamą, įdomią, patrauklią, ir jei mums nors kiek tai pavyko padaryti –  džiaugiamės tuo“, – tvirtina R. Žirgulis.

Didelis projektas

Projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje.

Projekto partneriai – Kėdainių krašto muziejus ir Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ Baltarusijoje. Šis projektas, startavęs praėjusių metų vasario mėnesį, truks iki 2021 metų pradžios. Viso projekto vertė sudaro kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš jų apie 40 tūkst. bus skirta naujajai interaktyviai evangelikų reformatų bažnyčios ekspozicijai.

Informacija iš http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/kdaini-evangelik-reformat-banyioje-atsiras-moderni-ekspozicija

Skaityti toliau
Apie būsimą parodą Nesvyžiuje

Projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ metu XVII – XVIII a. materialinės vertybės buvo restauruotos Lietuvoje. Jos grįžo į Baltarusiją ir taps naujos parodos eksponatais.
Daugiau informacijos apie būsimą parodą:

https://ont.by/news/artefakty-pohoronnogo-ceremoniala-radzivilov-stanut-eksponatami-vystavki-v-nesvizhe?fbclid=IwAR3dCLP6gMuxDhVZ2n043DlOKz4QXho0sb08kaGoGmpPao2IBf_t9uzEdEg

Skaityti toliau
Laidos „Kelias“ reportažas apie Radvilų palaikų tyrimus, I dalis

Šią vasarą laida „Kelias“ turėjo galimybę iš arti stebėti Vilniaus universitetas / Vilnius University Istorijos fakulteto mokslininkų prof. dr. Albino Kuncevičiaus, prof. dr. Raimondos Ragauskienės, prof. dr. Aivo Ragausko, prof. dr. Deimanto Karvelio, dr. Justina Kozakaite ir Kėdainių krašto muziejus vykdomus tyrimus Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje. Laidai pavyko užfiksuoti mokslininkų atradimus bažnyčios kriptose, kur palaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovai ir Kėdainių didikai bei miestiečiai.

Šis pasakojimas – tik tyrimų pradžia. Laukite tęsinio iš Vilniaus universiteto Medicinos ir Istorijos fakultetų, kur šiuo metu ieškoma atsakymų, kieno palaikus pavyko rasti bažnyčios kriptose ir kokie šių žmonių ryšiai su Radvilų gimine.

LAIDOS ĮRAŠAS https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085567/kelias-radvilu-tyrimai-kedainiuose-i-dalis?fbclid=IwAR1tgKry9k0VsFt2-aW2YUqAivqmW_ZbIkk149qMtuUcTtapirOVvEhzsZY

Skaityti toliau
Konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyko 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvavo:

  1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
  2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
  3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
  4. 4. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

 

Organizatoriai:

dainių krašto muziejus

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
Senųjų miestiečių palaikai atgulė amžino poilsio

Prieš pat Vėlines, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje vyko neeilinės apeigos – čia buvo perlaidojami šios bažnyčios tyrinėjimų metu rasti pavieniai žmonių palaikai. Jie išsamiai mokslininkų nebuvo tirti, tačiau manoma, kad tai – kelių šimtmečių senumo turtingų kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikų dalys.

Deja, bet dabar randami tik pavieniai čia palaidotų žmonių kaulai. Palaikai gerokai anksčiau jau spėti išniekinti ieškant paslėptų „turtų“.

Palaikai – turtingų ir garbių miestiečių

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis sakė, kad tądien buvo perlaidojami XVII–XVIII a. gyvenusių turtingų, aukštą socialinę padėtį turinčių kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikai. Pati kaulų perlaidojimo ceremonija iš anksto nebuvo planuota, mat prieš pat bažnyčios rūsių tyrinėjimo pradžią niekas net nenutuokė, kad vienoje kriptų bus rasti mirusiųjų kaulai.

„Kripta yra šalia kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Į ją mes patekome dėl technologinių priežasčių, nes šioje kriptoje bus įrengta oro drėgmės palaikymo įranga. Tad visai neplanuotai radome daug suardytų palaikų.

Tyrėjai iš Vilniaus universiteto, juos apžiūrėję, rekomendavo juos palaidoti. Mes nusprendėme, kad tai padaryti reiktų pačioje bažnyčioje, nes tam kaip tik ir dėkinga situacija susiklostė: Radvilų mauzoliejuje buvo nuimtos grindys. Čia palaikai ir yra palaidoti.

Be to, simboliška, kad palaikus pagarbiai ir ramiai perlaidojame spalio 31 dieną, kuomet yra minima reformacijos diena. Tai buvo padaryta kartu su evangelikų Reformatų generaliniu superintendentu Raimondu Stankevičiumi“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Privalu suteikti ramybę

Pasak perlaidojimo ceremonijoje dalyvavusio Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento, kunigo Raimondo Stankevičiaus, šie, kadaise išniekinti, palaikai buvo palaidoti pagal krikščionišką tradiciją, suteikiant jiems ramybę.

„Dievo žodis sako, kad mirusį žmogų reikia palaidoti ir jam duoti ramybę. Čia matome tik žmogaus palaikus, tikėkimės, kad žmogaus siela jau yra pas Dievą. Tačiau pagarbos palaikams vis tiek reikia.

Tas ir buvo padaryta. Tuos palaikus paliekame ramybėje, kad jie nebūtų kažkur palikti, tampomi, kaip kad buvo sovietmečiu. Dabar jie yra tvarkingai užkasti pagal krikščionišką tradiciją. Aišku, geriau tų kaulų išvis neliesti, na, išskyrus atvejus, kai juos, pavyzdžiui, reikia ištirti.

Palaikų iškasimas būna tik išimtiniais atvejais, kitu atveju tai būna kapo išniekinimas. Mirusiesiems privalu duoti ramybę“, – kalbėjo kunigas R. Stankevičius.

Skaityti toliau