header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Kunigaikščiai

2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa

Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje

Projekto pradžia – 2019 m. vasario mėn.
Projekto pabaiga – 2021 m. vasario mėn.

Projekto vertė – 726 703,76 Eur

Projekto partneriai- Kėdainių krašto muziejus (Lietuva) ir
Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija)

Laidos „Kelias“ reportažas apie Radvilų palaikų tyrimus, I dalis

Šią vasarą laida „Kelias“ turėjo galimybę iš arti stebėti Vilniaus universitetas / Vilnius University Istorijos fakulteto mokslininkų prof. dr. Albino Kuncevičiaus, prof. dr. Raimondos Ragauskienės, prof. dr. Aivo Ragausko, prof. dr. Deimanto Karvelio, dr. Justina Kozakaite ir Kėdainių krašto muziejus vykdomus tyrimus Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje. Laidai pavyko užfiksuoti mokslininkų atradimus bažnyčios kriptose, kur palaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovai ir Kėdainių didikai bei miestiečiai.

Šis pasakojimas – tik tyrimų pradžia. Laukite tęsinio iš Vilniaus universiteto Medicinos ir Istorijos fakultetų, kur šiuo metu ieškoma atsakymų, kieno palaikus pavyko rasti bažnyčios kriptose ir kokie šių žmonių ryšiai su Radvilų gimine.

LAIDOS ĮRAŠAS https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085567/kelias-radvilu-tyrimai-kedainiuose-i-dalis?fbclid=IwAR1tgKry9k0VsFt2-aW2YUqAivqmW_ZbIkk149qMtuUcTtapirOVvEhzsZY

Skaityti toliau
Konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyko 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvavo:

  1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
  2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
  3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
  4. 4. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

 

Organizatoriai:

dainių krašto muziejus

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
Senųjų miestiečių palaikai atgulė amžino poilsio

Prieš pat Vėlines, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje vyko neeilinės apeigos – čia buvo perlaidojami šios bažnyčios tyrinėjimų metu rasti pavieniai žmonių palaikai. Jie išsamiai mokslininkų nebuvo tirti, tačiau manoma, kad tai – kelių šimtmečių senumo turtingų kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikų dalys.

Deja, bet dabar randami tik pavieniai čia palaidotų žmonių kaulai. Palaikai gerokai anksčiau jau spėti išniekinti ieškant paslėptų „turtų“.

Palaikai – turtingų ir garbių miestiečių

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis sakė, kad tądien buvo perlaidojami XVII–XVIII a. gyvenusių turtingų, aukštą socialinę padėtį turinčių kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikai. Pati kaulų perlaidojimo ceremonija iš anksto nebuvo planuota, mat prieš pat bažnyčios rūsių tyrinėjimo pradžią niekas net nenutuokė, kad vienoje kriptų bus rasti mirusiųjų kaulai.

„Kripta yra šalia kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Į ją mes patekome dėl technologinių priežasčių, nes šioje kriptoje bus įrengta oro drėgmės palaikymo įranga. Tad visai neplanuotai radome daug suardytų palaikų.

Tyrėjai iš Vilniaus universiteto, juos apžiūrėję, rekomendavo juos palaidoti. Mes nusprendėme, kad tai padaryti reiktų pačioje bažnyčioje, nes tam kaip tik ir dėkinga situacija susiklostė: Radvilų mauzoliejuje buvo nuimtos grindys. Čia palaikai ir yra palaidoti.

Be to, simboliška, kad palaikus pagarbiai ir ramiai perlaidojame spalio 31 dieną, kuomet yra minima reformacijos diena. Tai buvo padaryta kartu su evangelikų Reformatų generaliniu superintendentu Raimondu Stankevičiumi“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Privalu suteikti ramybę

Pasak perlaidojimo ceremonijoje dalyvavusio Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento, kunigo Raimondo Stankevičiaus, šie, kadaise išniekinti, palaikai buvo palaidoti pagal krikščionišką tradiciją, suteikiant jiems ramybę.

„Dievo žodis sako, kad mirusį žmogų reikia palaidoti ir jam duoti ramybę. Čia matome tik žmogaus palaikus, tikėkimės, kad žmogaus siela jau yra pas Dievą. Tačiau pagarbos palaikams vis tiek reikia.

Tas ir buvo padaryta. Tuos palaikus paliekame ramybėje, kad jie nebūtų kažkur palikti, tampomi, kaip kad buvo sovietmečiu. Dabar jie yra tvarkingai užkasti pagal krikščionišką tradiciją. Aišku, geriau tų kaulų išvis neliesti, na, išskyrus atvejus, kai juos, pavyzdžiui, reikia ištirti.

Palaikų iškasimas būna tik išimtiniais atvejais, kitu atveju tai būna kapo išniekinimas. Mirusiesiems privalu duoti ramybę“, – kalbėjo kunigas R. Stankevičius.

Skaityti toliau
Radvilų sarkofagai iškeliavo į Kauną

2019 m. rugsėjo 4 d. Kunigaikščių Radvilų sarkofagai iškeliavo į Kauną. 

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje saugoti, prieš du dešimtmečius kapitaliai restauruoti didikų Radvilų sarkofagai jau spėjo sunykti. Dėl to kaltos sąlygos, kuriose buvo laikomos šios istorinės relikvijos. Jų pakartotinis restauravimas šįkart kainuos 254 tūkst. eurų. Viliamasi, kad istorinės vertybės grįš į tinkamai sutvarkytą bažnyčios mauzoliejų, su įrengtomis vėdinimo bei šildymo sistemomis.

Darbus baigs po metų

Kėdainių krašto muziejui pagaliau pavyko rasti įmonę, kuri apsiėmė restauruoti šešis Lietuvos didikų Radvilų giminės atstovų sarkofagus.

Muziejaus skelbtą tarptautinį konkursą laimėjo Kauno rajone veikianti bendrovė „Statybos valdymo paslaugos“. Ši bendrovė visų šešių sarkofagų restauravimą įvertino 254 tūkst. 160 eurų. Šiai sumai pasirašyta sutartis.

Bendrovė įsipareigojo Radvilų šeimos sarkofagus restauruoti iki 2020 rugpjūčio 1 dienos.

Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis minėjo, jog rasti, kas galėtų restauruoti šias istorines vertybes, nebuvo lengva, potencialiems rangovams kelti itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai darbui su istoriniu paveldu.

Didikų palaikai – Vilniuje, o sarkofagai – Kaune

Pasak muziejaus vadovo R. Žirgulio, restauruoti didikų sarkofagai grįš į tą pačią vietą, kur saugoti iki šiol – Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejų. Šiuo metu prasidėjo jo remonto darbai, įrengiamos ventiliacijos, vėdinimo bei šildymo sistemos.

„Kaskart atsiranda vis naujų technologijų, kurios padeda išspręsti vienas ar kitas problemas. Todėl tikimės, jog sutvarkius palaikų saugojimo vietą istorinės vertybės bus laikomos saugiai“, – „Kėdainių mugei“ sakė R. Žirgulis.

Kėdainių amžinajam poilsiui atgulusių Radvilų šeimos narių palaikai šiuo metu yra Vilniaus universiteto laboratorijose. Neseniai prasidėjo itin svarbūs tyrinėjimai.

Panaudojant moderniausias technologijas bei mokslo pasiekimus bus bandoma nustatyti iki šiol nežinomus faktus apie šalies didikus, jų giminystės ryšius, pagal kaukolių formas atkurti jų portretus.

Po restauracijos teko konstatuoti – būklė kritinė

Radvilų sarkofagai, kurių restauravimui bei konservavimui skirta ketvirtinis milijono eurų, kartą jau buvo prikelti naujam gyvenimui. Tai įvyko ne taip jau seniai, prieš du dešimtmečius, o restauravimo darbus atliko šalyje žinomas ekspertas, Labūnavoje gyvenantis Gintaras Kazlauskas.

Paradoksalu, tačiau jam teko parengti išvadą apie tai, kaip netinkamos saugojimo sąlygos beveik sunaikino jo paties atstatytus sarkofagus. Jo teigimu – daugelio relikvijų būklė per du dešimtmečius tapo kritinė.

„Sarkofagas neišsikraipęs – išlaikęs savo geometrines formas. Dekoro detalės išliko visos, palyginti sveikos. Paviršiuje ryškūs aktyvios korozijos židiniai. Ši bėda, tai didelės drėgmės ir nekokybiškos, netinkamos mauzoliejaus skliautų dangos poveikio rezultatas.

Drėgstant patalpai, nuo skliautų ant sarkofagų laša vanduo kartu su nuplauta danga. Toks skiedinys kaupiasi visuose nelygumuose, grublėtame paviršiuje, išraižytų tekstų ir piešinių grioveliuose, litavimo siūlėse“, – išvadose teigia restauratorius-ekspertas G. Kazlauskas.

Rūsyje saugotas vertybes naikino kalkės

Jis patikslino, kad kartą jau atkurtos istorinės vertybės sparčiai nyksta dėl kelių priežasčių. Pagrindinė jų yra ta, kad bažnyčios mauzoliejus visiškai nepritaikytas šių sarkofagų laikymui.

„Rūsyje labai drėgna, todėl dėl temperatūrų skirtumų ant lubų kaupiasi kondensatas. Su kalkėmis, kuriomis padengtos lubos, sumišęs vanduo laša ant sarkofagų ir taip juos ardo“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, nemažai klaidų padaryta užsandarinant visas Evangelikų reformatų bažnyčios, kurioje saugomi palaikai, skliautų angas. Anksčiau tarnavusios ventiliacijai, dabar, G. Kazlausko įsitikinimu, jos savo paskirties nebeatlieka.

„Ilgą laiką vyravo įsitikinimas – jeigu šalta, reikia visas angas užkamšyti. Todėl ir drėgmė nebeturi kur išeiti“, – sakė restauracijos ekspertas.

Rūdys naikina sarkofago rėmą

Kėdainių rajone, Labūnavoje gyvenantis restauracijos ekspertas G. Kazlauskas pripažino – jam labiausiai gaila sunykusio Jonušo Radvilos sarkofago. Būtent šios relikvijos, jos autentiškų puošybos elementų atkūrimas pareikalavo daug itin kruopštaus darbo ir truko ilgiausiai.

Tačiau dabar dėl nuolatinės drėgmės rūdys jau yra pažeidusios pagrindinę jo konstrukciją, viduje esantį metalinį rėmą.

„Dekoratyvinės sarkofago dangos – auksavimas, sidabravimas ir alavavimas yra lepios. Lengvai pasiduoda drėgmės ir teršalų neigiamam poveikiui. Auksas ant dekoratyvinių sagučių išsilaikė nevienodai, vietomis – pasišiaušęs, šerpetojasi, kai kur – nučiupinėtas ar nugramdytas. Esama ir visai sveikų dangų.

Alavo danga pajuodusi, o buvo dengta ypač švariu alavu, gautu iš chemijos instituto. Mokslininkai jį skirdavo tik labai atsakingiems laboratoriniams bandymams. Šiuo metu sarkofago paviršiuje konservanto danga išliko tik fragmentiškai – neatlaikė ekstremalių sąlygų.

Į paviršių išlindusios geležies rūdžių sankaupos, tai reiškia, kad korozija pažeidė geležinį sarkofago rėmą. Objekto būklė kritiška, aktyviai plinta erozijos židiniai“, – rašoma eksperto išvadose.

Problemas tikimasi išspręsti sutvarkius mauzoliejų

Radvilų sarkofagus kartą jau atkūręs restauratorius G. Kazlauskas viliasi, jog bažnyčios mauzoliejus pagaliau bus sutvarkytas taip, kad čia nesikauptų drėgmė ir būtų tinkamos sąlygoms istorinėms vertybės saugoti.

Šiam tikslui skirta beveik 180 tūkst. eurų, pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulio, darbai jau prasidėjo.

Mauzoliejus bus ne tik kapitaliai restauruojamas, bet ir bandoma išspręsti vėdinimo bei drėgmės kaupimosi problemas.

„Bus įrengiamos modernesnės ventiliavimo bei šildymo sistemos. Po restauracijos planuojama parengti naują, XXI amžių atitinkančią ekspoziciją, kuri pasakotų apie Reformatų bažnyčios bei bendruomenės istoriją, ten palaidotus žmones, kažkada gyvenusius, dirbusius ir sukūrusius Kėdainius, pasak istoriko Alfredo Bumblausko, Žemaitijos didmiestį“, – skelbia Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčia.

Skaityti toliau
Kėdainiuose atverti Radvilų palaikų sarkofagai

2019 liepos 4 d. Kėdainių reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejuje esantys kunigaikščių Radvilų sarkofagai buvo atidaryti mokslininkams – tyrėjams, vadovaujamiems Vilniaus universiteto archeologijos katedros vedėjo profesoriaus Albino Kuncevičiaus. Tyrėjų grupėje du žymūs istorikai, geriausi Radvilų žinovai – profesorius Aivaras Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė.

Pirmoji užduotis buvo atverti bažnyčios pagrindinėje kriptoje palaidotų kunigaikščių Radvilų sarkofagus, o paskui tyrimai bus tęsiami ir antrojoje kriptoje, kur yra palaidoti Kėdainių miestelėnų – reformatų palaikai. Sovietmečiu, kad neniokotų palaikų vandalai, antroji kripta buvo užmūryta, ten ant stelažų buvo sudėta apie 20 karstų su maždaug 75 asmenų palaikais ar jų dalimis.

Kunigaikščių palaikai, juos apžiūrėjus, buvo išvežti į Vilnių, universiteto laboratorijas, kur, taikant naujausias technologijas – ne tik DNR tyrimus, mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė neidentifikuoti palaikai. Nes iki šiol mauzoliejuje esančiuose sarkofaguose buvo identifikuoti tik Jonušo Radvilos XI (1612-1655)  bei mažamečio jo broliuko Stepono, gimusio 1624 metais ir po kelių mėnesių mirusio, palaikai. Jų senelio – Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint tiksliau identifikuoti Kėdainiuose palaidotų kunigaikščių Radvilų tapatybes, bus tiriami ir Baltarusijoje Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje esantys 72 sarkofagai su katalikiškos – Mikalojaus Juodojo linijos kunigaikščių Radvilų palaikais, nes tik 11 yra tyrinėti.  

Išgabenus palaikus, bus restauruojama ir pati kripta, esanti po Kėdainių reformatų bažnyčia, nes laikas ir blogas vėdinimas apgadino sienas, grindis. Bus įrengiamos modernesnės ventiliavimo bei šildymo sistemos. Po restauracijos planuojama parengta naują, XXI amžių atitinkančią ekspoziciją, kuri pasakotų apie Reformatų bažnyčios bei bendruomenės istoriją, ten palaidotus žmones, kažkada gyvenusius, dirbusius ir sukūrusius Kėdainius, pasak istoriko  A. Bumblausko, Žemaitijos didmiestį….

Šio projekto vertė maždaug 700 tūkst. eurų. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Kunigaikščių Radvilų – LDK kariuomenės vadų ir jų artimųjų – palaikus iš Kėdainių reformatų bažnyčios į Vilnių palydėjo Lietuvos evangelikų karių vyriausiasis karo kapelionas kun. Rimas Mikalauskas Dievo Žodžiu, perskaitydamas 90 psalmės 1-12 eilutes:. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemė bei pasaulį pagimdei, tu esi Dievas nuo amžių per amžius. Tu grąžini mus į dulkes, sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“ Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, lyg vakarykštė diena…, pasakė homiliją ir sugiedojo 296-ą giesmę Viešpatie pasigailėk ir nebausk rūstybėj… 

Skaityti toliau
EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS KRIPTOS ATVERIA SAVO PASLAPTIS

Jau kuris laikas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia lankytojams yra užvėrusi duris. Ir tam yra svarių priežasčių – šiuo metu čia vyksta intensyvūs po bažnyčia esančių kriptų atvėrimo bei tyrinėjimo darbai. Juos atliekantys specialistai gerokai pasistūmėjo į priekį – yra atvertos dvi kriptos, kuriose rasta dešimtys prieš kelis šimtmečius čia palaidotų asmenų.

Dar liepos pradžioje į Vilnių tolimesniems tyrimams buvo išgabenti kunigaikščių Radvilų palaikai, netrukus bus pradėti rekonstruoti didelę istorinę vertę turintys sarkofagai. Vėliau norima mauzoliejų visiškai atnaujinti (įdiegti specialią įrangą, kad ji palaikytų reikiama temperatūrą bei drėgmę) bei įrengti naują, XXI amžių atitinkančią, ekspoziciją, kuri pasakotų apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę.

Mokslininkų komandoje – tik kompetentingi specialistai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo kelerius metus truksiantį bendrą projektą, kurio tikslas – visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus, restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus, įrengti modernias ekspozicijas. Mokslinius tyrinėjimus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirba vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Išankstinės nuostatos nepasitvirtino

Mokslininkų komanda dabar yra atvėrusi miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančias dvi kriptas (kiekvienos jų plotas – maždaug 28 kv. m), kuriose rado dešimtis palaikų. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šie tyrimai jau spėjo nustebinti. Pirmiausiai – palaikų gausa. „Lygiagrečiai Radvilų mauzoliejui, yra atidarytos dvi papildomos kriptos, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu. Viena jų atidaryta dėl techninių priežasčių, nes ten turi būti įrengta kriptos drėgmės šalinimo ir rekuperavimo įranga. Ir tik ją atvėrus, iš karto prasidėjo netikėtumai“, – intriguoja direktorius. Pirminiais duomenimis, ši kripta turėjo būti tuščia, tačiau joje rasti keturi karstai, pilni žmonių kaulų. „Ir šiaip, visko primesta labai daug. Mūsų tyrėjai, Vilniaus universiteto mokslininkai, iš anksto manė, kad iš viso bus 70 palaikų, bet jau kitoje, antrojoje kriptoje, dabar turės daug papildomo darbo. Aišku, tiksliai atsekti žmonių asmenybes vargu ar bus galima, kadangi yra tikra kaulų maišalynė. Tačiau bent jau nustatyti, kiek maždaug tų palaikų yra, manau, bus įmanoma“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Deja, tačiau prie šių kaulų mokslininkai prieina ne pirmieji: įkapių jau nelikę, dalis kaulų yra sumaišyti – taip pasidarbavo aukso ir kitų brangenybių ieškoję asmenys.

Bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos

Šioje bažnyčioje bei aplink buvo laidojami tik evangelikai reformatai. Turtingi miestiečiai (kunigai, pirkliai, magistrato nariai), galintys nusipirkti palaidojimo vietas (tarp jų ir Radvilos), buvo laidojami pačioje bažnyčioje, kiti, paprasti žmonės, atguldavo bažnyčios šventoriuje. Kriptų yra kone po visa bažnyčia. „Beveik visos bažnyčioje esančios palaidojimo vietos yra žinomos. Deja, bet dalis jų buvo paverstos šildymo mazgais, o ten buvę palaikai suversti į kitą vietą. Sovietmečiu norėta išvis tuos visus palaikus išvežti ir palaidoti kažkur kitur. Laimei, to padaryti nepavyko“, – istorinius faktus dėstė muziejaus direktorius. Gali kilti klausimas, kodėl kaulai nebuvo pradėti tyrinėti anksčiau, dar 1987 metais, tačiau, pašnekovo nuomone, tas padaryta specialiai, mat mokslininkai, pamatę dideles krūvas kaulų suvokė, kad tuo metu turimomis priemonėmis bei technologijomis kaulų, ištirti nesugebės. Visa tai palikta ateities kartoms. Tad šį kartą šiuolaikiniai antropologai, turėdami žymiai pažangesnę techniką, rastuosius kaulus jau ims tirti. Žinoma, iššūkių ir keblumų jų darbe tikrai bus: norint nustatyti palaikų tapatybę, reikia minkštųjų audinių likučių (jei yra išlikusi kūno mumija). Jei yra tik kaulai, net penkiasdešimt procentų krinta tikimybė tiksliai identifikuoti asmenį. Be to, reikia to asmens moteriškosios linijos atstovės mamos arba močiutės – išlikusias genetinės informacijos.

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Atradimai – kone kiekvieną tyrimų dieną

Kad antrojoje kriptoje yra palaikų, jau buvo žinoma iš anksto. Tačiau suvokta, kad į ją praktiškai neįmanoma patekti: stelažai sustatyti prie pat įėjimo, o ant jų 3 – 4 aukštais sustatyti karstai. „Tad reikės atkurti senuosius įėjimus į abi kriptas, kad dabar į jas būtų galima patekti kaip ir anksčiau. Kaip, pavyzdžiui, dabar yra patenkama į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų – atvėrus grindyse duris“, – pasakojo muziejaus direktorius ir pridūrė, kad įvairūs, didesni ar mažesni atradimai yra padaromi kone kiekvieną tyrimų dieną. Dėl jų atsiranda papildomi projektavimo darbai, statybos darbai, papildomas projekto lėšų skirstymas.

Galbūt ateityje pavyks pradėti restauruoti ir pačios bažnyčios vidų, mat jau ne vienas kėdainietis bei miesto svečias įsitikino, kad ši erdvė – puiki vieta įvairiems koncertams bei pasirodymams dėl savo akustikos. „Chorinė, vargonų muzika čia išties gniaužia kvapą“, – pabrėžė R. Žirgulis.

Pagaliau sulaukė deramo dėmesio

Jau įvyko sarkofagų restauravimo konkursas – tikimasi, kad darbai prasidės jau netrukus. Vilniuje vyksta Radvilų palaikų istoriniai tyrimai. „Ką tik, praėjusią savaitę, buvome projekto dalyvių susitikime Nesvyžiuje, kur buvo aptarta projekto eiga. Spalio 4 – 5d. ir vėl ten keliausime, nes laukia konferencija, skirta kunigaikščių Radvilų istorijai, jų palaidojimo kultūrai. Lapkričio mėnesį panašus seminaras vyks jau pas mus, Kėdainiuose“, – kalbėjo R. Žirgulis. Jis pridūrė besitikintis, kad visi šie tyrinėjimo darbai, konferencijos atskleis naujų faktų, atradimų apie Radvilas. „Kitu atžvilgiu, ši evangelikų reformatų bažnyčia yra pagrindinis Kėdainių paveldo objektas, savo reikšme, verte neturintis analogų visoje Lietuvoje ar net buvusioje Abiejų tautų respublikoje. Tad puiku, kad šis objektas galų gale susilaukė rimto mokslininkų dėmesio, žinoma, ir investicijų. Labai tikiuosi, kad šio projekto metu mums pavyks padaryti visus numatytus darbus: sutvarkyti mauzoliejų, užtikrinti, kad jame būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas, sutvarkyti sarkofagus. Kad nereikėtų po 20 – 30 metų vėl grįžti prie tų pačių darbų“, – išreiškė viltį pašnekovas.

„Kėdainių mugė“ informacija

Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Skaityti toliau
PRASIDEDA PROJEKTO „KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ PAVELDO KĖDAINIUOSE IR NESVYŽIUJE IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIZMO REIKMĖMS“ DARBAI

Jau nuo šio ketvirtadienio Kėdainių miesto svečiai ir kėdainiečiai kurį laiką nebegalės aplankyti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios ir joje esančio kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus. Būtent čia liepos pradžioje prasidės moksliniai tyrinėjimai, kurių tikslas − visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus.

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus. Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Mokslinius tyrinėjimus vykdys Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirbs vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. 

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint dar tiksliau identifikuoti Kėdainiuose Lietuvos didikų Radvilų tapatybes, planuojama ištirti ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius palaikus. Lyginamosios analizės būdu, pasitelkiant DNR tyrimų rezultatus, bus galima nustatyti numanomą giminystės ryšį. Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, šiuo metu yra 72 sarkofagai, tačiau iš jų tyrinėti tik 11. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau