header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Akimirkos iš konferencijos „Kunigaikščių Radvilų kriptų Nesvyžiuje ir Kėdainiuose tyrimai“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyko 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvavo:
1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
4. Dr. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

Organizatoriai:
Kėdainių krašto muziejus
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
Akademinis disputas „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“, skirtas Reformacijos dienai Vilniuje

Akademinis disputas „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“, skirtas Reformacijos dienai

 

2019 lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje buvo paminėta praeitais metais LR Seimo į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Reformacijos diena. Renginį organizavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, partneriai – Lietuvos mokslų akademija bei Kėdainių krašto muziejus. Renginį vedė Radvilų palaidojimų Dubingiuose tyrimų grupės vadovas archeologas, Nacionalinės mokslo premijos laureatas prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Gausiai susirinkę renginio dalyviai buvo supažindinti su kai kuriais mokslinių tyrimų projekto  „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ rezultatais – didžiausio evangelikų reformatų nekropolio buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – kunigaikščių Radvilų ir kitų evangelikų reformatų palaidojimų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje istoriniais tyrimais.

Buvo perskaityti trys didelio dėmesio sulaukę, gausiai iliustruoti pranešimai. Prof. dr. Raimonda Ragauskienė pateikė duomenis apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų devynių kunigaikščių Radvilų (5 suaugusiųjų ir 4 vaikų) sveikatą, prof. dr. Deimantas Karvelis išanalizavo dviejų evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statybą ir rekonstrukcija, o prof. dr. Aivas Ragauskas aptarė  ikonografijos ir evangelikų reformatų bažnytinių mirčių metrikų knygų informaciją apie evangelikų reformatų palaidojimus mieste. XVI a. vid. – XVII a. pr. jie buvo laidojami kapinėse prie šv. Jurgio bažnyčios, vėliau tiek evangelikų reformatų bažnyčioje ir kapinėse Jonušavoje, tiek didžiojoje bažnyčioje bei kapinėse miesto centre. XVIII a. pab. – XIX a. pirmoje pusėje evangelikai reformatai buvo laidojami naujose kapinėse prie Smilgos upės, kurios vėliau buvo paskirtos stačiatikiams, o evangelikų reformatų palaidojimai iki pat 1940 m. vyko kapinėse Jonušavoje.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius. Nuostabiomis religinėmis giesmėmis renginį meniškai papuošė choras „Giesmė“ (vadovė Gražina Petrauskaitė).

Skaityti toliau
Protmūšis „Lietuvos laisvės kovų istorija“

2019 metų lapkričio 12 dieną į Daugiakultūrį centrą susirinko devynių  Kėdainių miesto ir rajono mokyklų mokinių komandos, kurios dalyvavo protmūšyje „Lietuvos laisvės kovų istorija“. Protmūšis  buvo trečiasis Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamo projekto „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“ renginys. Užduotis protmūšiui rengė ir savo organizuojamus žygius partizanų kovų keliais pristatė Vykintas Vaitkevičius – Klaipėdos universiteto dėstytojas, archeologas, o renginį vadė Ieva Šimanauskaitė – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto magistrantė. Geriausiai savo žinias parodė ir prizines vietas užėmė Kėdainių „Ryto“ progimnazijos, Krakių Mikalojaus Katkaus ir Akademijos gimnazijos mokiniai. Visi protmūšio dalyviai ir mokiniai, ir mokytojai  buvo apdovanoti UAB „Daumantai Lt“ ir  AB „Lifosa“ prizais bei Daugiakultūrio centro padėkomis.

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė

Skaityti toliau
Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“

 

Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ (projekto numeris LT-PL-3R-254). Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai įtakojusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai. Pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

 

Įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą.

 

Šis tikslas gali būti pasiektas tik užmezgus tvarius ryšius kultūros vystymo, mainų, viešinimo srityse, kartu organizuojant kultūrinius tematinius renginius, taikant IT sprendimus platesnei lankytojų auditorijai pritraukti, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams.

 

Projekto metu vyksta partnerių susitikimai, kūrybinės dirbtuvės ir plenerai. Kėdainių krašto muziejus parengs keturias naujas ir interaktyvias multimedijines ekspozicijas: „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“, „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“; interaktyvus XVII a. Europos ir LDK žemėlapis-stendas „Kėdainių ryšiai su pasauliu“; interaktyvus Radvilų giminės geneologinis medis „Miesto savininkai kunigaikščiai Radvilos“.

 

Skaityti toliau
Konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyks 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvauja:

  1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
  2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
  3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
  4. 4. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

 

Organizatoriai:

dainių krašto muziejus

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
KONFERENCIJA „ŽEMĖ PRAŠO NEPAMIRŠTI VARDŲ“, SKIRTA VIETOVARDŽIŲ METAMS

Lapkričio 8 d. 14−17 val. vyks konferencija, skirta vietovardžių metams „Žemė prašo nepamiršti vardų“.

PROGRAMA:
14.00−14.30 − Įžanginis žodis
Valentinas Tamulis, Kėdainių rajono savivaldybės meras
Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
Rytas Tamašauskas, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistas

14.30−14.45 − Knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų“ ir
Stasio Padalevičiaus fotografijų parodos „Vienkiemių likimai“ pristatymas
(iš Krašto muziejaus fondų)
Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė

14.45−15.15 − Doc. dr. Filomena Kavoliutė (Vilniaus universitetas)
Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas

Kavos pertrauka (15.15−15.30)

15.30−16.00 − Rita Urnėžiūtė (žurnalas „Gimtoji kalba“)
Maršrutas „Spindulių kloniai – Light House“, kita stotelė – B23“

16.00−16.40 – Mokyklų renginių pristatymas
Kėdainių „Ryto“ progimnazija (Viktorija Naujokienė)
Akademijos gimnazija (Jurgita Čeidaitė)
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (Aldona Šliažaitė)

16.40−18.00 – Josvainių tautinės muzikos kolektyvas ,,Auštaras“

Renginį organizuoja:
Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius

Skaityti toliau
NVŠ UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS

NVŠ UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS

2019m. spalio 1d.- gruodžio 31d.

 

,,Audimas staklėmis“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė

1 gr. pirmadieniais   10 – 12 val.,                      

2 gr. pirmadieniais   14 – 16 val.

3 gr. pirmadieniais   16 – 18 val.

4gr. ketvirtadieniais  15 – 17 val.

 

,,Tautinės juostos“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė

1 gr. antadieniais    15 – 17 val

2gr. trečiadieniais   15 – 17 val.

 

,,Vilnos kelias“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė

1 gr. pirmadieniais   14 – 16 val.

2 gr. antradieniais      15 – 17 val.

3 gr. penktadieniais  13 – 15 val.

 

,,Vytelių pynimas“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė

1 gr. pirmadieniais   14.30 – 16.30 val.        

2 gr. antradieniais      12 – 14 val.                           

3gr. trečiadieniais     14.30 – 16.30 val.

4gr. ketvirtadieniais  14.30 – 16.30 val

 

,,Lietuvių liaudies keramika“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tardicinė amatininkė Dalė Urbienė

1 gr. antradieniais     12 – 14 val.

2gr. trečiadieniais     14 – 16 val        

3gr. ketvirtadieniais   14–16 val.        

 

,,Medžio drožyba“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tardicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas

1 gr. pirmadieniais   15.30 – 17.30 val.

 

Skaityti toliau
Antrasis projekto „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“ renginys

Spalio 2-ąją Daugiakultūriame centre vyko renginys, kuriame Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doktorantas Dainius Noreika skaitė paskaitą „Skirtingų istorijų sankirtos: birželio sukilimas, holokaustas ir partizanų karas“. Jis akcentavo, kad į istoriją ir partizanų karo istoriją turime žvelgti kritiškai, suvokti to meto realybę. Lietuvos partizanai buvo gana įvairūs žmonės, iš skirtingų socialinių sluoksnių, tad ir jų veikla, sprendimai įvairiais to meto laikotarpiais buvo nevienodi. Mūsų muziejaus vyr. muziejininkas Vaidas Banys taip pat padarė labiausiai kontroversiškai vertinamų partizanų veiklos mūsų krašte apžvalgą, atkreipdamas dėmesį, kad labai nedaug  jų dalyvavo žydų naikinime. Pokario laikotarpio dainas dainavo ir prisiminimais apie tremtį į Sibirą dalinosi Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus folkloro ansamblis „Radasta“.  Projektą „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“  finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė.

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė

Skaityti toliau
NEFORMALAUS VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS TRADICINIŲ AMATŲ CENTRE ARNETŲ NAME

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name nuo vasario mėnesio tęsiamos šešios neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias lanko aštuoniasdešimt devyni Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Moksleiviai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika Lietuvių liaudies mene, išmoks įvairių technologinių atlikimų būdų ir juos taikys konkrečiame amate. Užsiėmimų metu vaikai turės galimybę bendrauti ir bendradarbiauti, bus ugdomas jų pilietiškumas, tautiškumas, gebėjimas kūrybiškai mąstyti, skatinami domėtis tautiniu paveldu ir senaisiais tradiciniais amatais. Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS
2019 m. spalio 1 d.- gruodžio 31 d.

Audimas staklėmis. Užsiėmimus veda  sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė 
Milda Petraitienė
I gr. pirmadieniais, 10- 12,

IIgr. 14-16 ,

IIIgr. 16- 18val.
IV gr. ketvirtadieniais, 15 -17 val.

Tautinės juostos. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Loreta Steponavičienė
I gr. antradieniais, 15-17 val.
IIgr. trečiadieniais, 15- 17 val.

Vilnos kelias . Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Jūratė Atkočiūnienė
I gr. pirmadienias, 14-16 val.
IIgr. antradieniais, 15- 17 val.
III gr. Penktadieniais 13- 15val.

Vytelių pynimas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė
I gr. pirmadieniais, 14.30-16.30 val.
II gr.antardieniais,12-14 val.
III gr. trečiadieniais, 14.30-16.30 val.
IV gr. ketvirtadieniais, 14.30-16.30 val.

Medžio drožyba. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas
Pirmadieniais, 15.30-17.30 val.

Lietuvių liaudies keramika. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Dalė Urbienė
I gr. antradieniais, 12-14 val.
IIgr. trečiadieniais, 14- 16val.

IIIgr. trečiadieniais, 14- 16val.

Skaityti toliau
Kūrybinės dirbtuvės ,,Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje”

Nuo rugsėjo 25d. pradėtos vykdyti Kūrybinės dirbtuvės ,,Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje” , tai tęstinė Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa. Mokymuose suaugusieji susipažins su tradicinių amatų įvairove, giliau pažins etnokultūrinį paveldą. Užsiėmimus ves Lietuvos tradicinių amatų meistrai, amatininkai, tautodailininkai, baltiškos kultūros žinovai ir puoselėtojai.

Pirmasis mokymas suaugusiems – ,,Baltiškų simbolių pynimas iš žolynų“ . Dalyviai susipažins su baltiškais ženklais, iš žolynų mokys nusipinti dekoratyvinius baltiškus simbolius.

Užsiėmimą ves tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė. 

Programą finansuoja Kėdainių r. savivaldybė
Vietų skaičius ribotas. Registruotis tel. 8 645 05 168
Skaityti toliau
Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Jau kuris laikas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia lankytojams yra užvėrusi duris. Ir tam yra svarių priežasčių – šiuo metu čia vyksta intensyvūs po bažnyčia esančių kriptų atvėrimo bei tyrinėjimo darbai. Juos atliekantys specialistai gerokai pasistūmėjo į priekį – yra atvertos dvi kriptos, kuriose rasta dešimtys prieš kelis šimtmečius čia palaidotų asmenų.

Dar liepos pradžioje į Vilnių tolimesniems tyrimams buvo išgabenti kunigaikščių Radvilų palaikai, netrukus bus pradėti rekonstruoti didelę istorinę vertę turintys sarkofagai. Vėliau norima mauzoliejų visiškai atnaujinti (įdiegti specialią įrangą, kad ji palaikytų reikiama temperatūrą bei drėgmę) bei įrengti naują, XXI amžių atitinkančią, ekspoziciją, kuri pasakotų apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę.

Mokslininkų komandoje – tik kompetentingi specialistai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo kelerius metus truksiantį bendrą projektą, kurio tikslas – visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus, restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus, įrengti modernias ekspozicijas. Mokslinius tyrinėjimus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirba vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Išankstinės nuostatos nepasitvirtino

Mokslininkų komanda dabar yra atvėrusi miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančias dvi kriptas (kiekvienos jų plotas – maždaug 28 kv. m), kuriose rado dešimtis palaikų. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šie tyrimai jau spėjo nustebinti. Pirmiausiai – palaikų gausa. „Lygiagrečiai Radvilų mauzoliejui, yra atidarytos dvi papildomos kriptos, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu. Viena jų atidaryta dėl techninių priežasčių, nes ten turi būti įrengta kriptos drėgmės šalinimo ir rekuperavimo įranga. Ir tik ją atvėrus, iš karto prasidėjo netikėtumai“, – intriguoja direktorius. Pirminiais duomenimis, ši kripta turėjo būti tuščia, tačiau joje rasti keturi karstai, pilni žmonių kaulų. „Ir šiaip, visko primesta labai daug. Mūsų tyrėjai, Vilniaus universiteto mokslininkai, iš anksto manė, kad iš viso bus 70 palaikų, bet jau kitoje, antrojoje kriptoje, dabar turės daug papildomo darbo. Aišku, tiksliai atsekti žmonių asmenybes vargu ar bus galima, kadangi yra tikra kaulų maišalynė. Tačiau bent jau nustatyti, kiek maždaug tų palaikų yra, manau, bus įmanoma“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Deja, tačiau prie šių kaulų mokslininkai prieina ne pirmieji: įkapių jau nelikę, dalis kaulų yra sumaišyti – taip pasidarbavo aukso ir kitų brangenybių ieškoję asmenys.

Bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos

Šioje bažnyčioje bei aplink buvo laidojami tik evangelikai reformatai. Turtingi miestiečiai (kunigai, pirkliai, magistrato nariai), galintys nusipirkti palaidojimo vietas (tarp jų ir Radvilos), buvo laidojami pačioje bažnyčioje, kiti, paprasti žmonės, atguldavo bažnyčios šventoriuje. Kriptų yra kone po visa bažnyčia. „Beveik visos bažnyčioje esančios palaidojimo vietos yra žinomos. Deja, bet dalis jų buvo paverstos šildymo mazgais, o ten buvę palaikai suversti į kitą vietą. Sovietmečiu norėta išvis tuos visus palaikus išvežti ir palaidoti kažkur kitur. Laimei, to padaryti nepavyko“, – istorinius faktus dėstė muziejaus direktorius. Gali kilti klausimas, kodėl kaulai nebuvo pradėti tyrinėti anksčiau, dar 1987 metais, tačiau, pašnekovo nuomone, tas padaryta specialiai, mat mokslininkai, pamatę dideles krūvas kaulų suvokė, kad tuo metu turimomis priemonėmis bei technologijomis kaulų, ištirti nesugebės. Visa tai palikta ateities kartoms. Tad šį kartą šiuolaikiniai antropologai, turėdami žymiai pažangesnę techniką, rastuosius kaulus jau ims tirti. Žinoma, iššūkių ir keblumų jų darbe tikrai bus: norint nustatyti palaikų tapatybę, reikia minkštųjų audinių likučių (jei yra išlikusi kūno mumija). Jei yra tik kaulai, net penkiasdešimt procentų krinta tikimybė tiksliai identifikuoti asmenį. Be to, reikia to asmens moteriškosios linijos atstovės mamos arba močiutės – išlikusias genetinės informacijos.

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Atradimai – kone kiekvieną tyrimų dieną

Kad antrojoje kriptoje yra palaikų, jau buvo žinoma iš anksto. Tačiau suvokta, kad į ją praktiškai neįmanoma patekti: stelažai sustatyti prie pat įėjimo, o ant jų 3 – 4 aukštais sustatyti karstai. „Tad reikės atkurti senuosius įėjimus į abi kriptas, kad dabar į jas būtų galima patekti kaip ir anksčiau. Kaip, pavyzdžiui, dabar yra patenkama į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų – atvėrus grindyse duris“, – pasakojo muziejaus direktorius ir pridūrė, kad įvairūs, didesni ar mažesni atradimai yra padaromi kone kiekvieną tyrimų dieną. Dėl jų atsiranda papildomi projektavimo darbai, statybos darbai, papildomas projekto lėšų skirstymas.

Galbūt ateityje pavyks pradėti restauruoti ir pačios bažnyčios vidų, mat jau ne vienas kėdainietis bei miesto svečias įsitikino, kad ši erdvė – puiki vieta įvairiems koncertams bei pasirodymams dėl savo akustikos. „Chorinė, vargonų muzika čia išties gniaužia kvapą“, – pabrėžė R. Žirgulis.

Pagaliau sulaukė deramo dėmesio

Jau įvyko sarkofagų restauravimo konkursas – tikimasi, kad darbai prasidės jau netrukus. Vilniuje vyksta Radvilų palaikų istoriniai tyrimai. „Ką tik, praėjusią savaitę, buvome projekto dalyvių susitikime Nesvyžiuje, kur buvo aptarta projekto eiga. Spalio 4 – 5d. ir vėl ten keliausime, nes laukia konferencija, skirta kunigaikščių Radvilų istorijai, jų palaidojimo kultūrai. Lapkričio mėnesį panašus seminaras vyks jau pas mus, Kėdainiuose“, – kalbėjo R. Žirgulis. Jis pridūrė besitikintis, kad visi šie tyrinėjimo darbai, konferencijos atskleis naujų faktų, atradimų apie Radvilas. „Kitu atžvilgiu, ši evangelikų reformatų bažnyčia yra pagrindinis Kėdainių paveldo objektas, savo reikšme, verte neturintis analogų visoje Lietuvoje ar net buvusioje Abiejų tautų respublikoje. Tad puiku, kad šis objektas galų gale susilaukė rimto mokslininkų dėmesio, žinoma, ir investicijų. Labai tikiuosi, kad šio projekto metu mums pavyks padaryti visus numatytus darbus: sutvarkyti mauzoliejų, užtikrinti, kad jame būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas, sutvarkyti sarkofagus. Kad nereikėtų po 20 – 30 metų vėl grįžti prie tų pačių darbų“, – išreiškė viltį pašnekovas.

„Kėdainių mugė“ informacija

Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Skaityti toliau
„Radviliada 2019“ renginių programa

Rugsėjo 6 d. 16 val. Daugiakultūris centras. Festivalio „Radviliada 2019“ atidarymas. Diskusija „Biržų ir Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“, skirta, 350 – osioms paskutiniojo Biržų ir Dubingių šakos kunigaikščio, Kėdainių ir Biržų savininko Boguslovo Radvilos mirties metinėms.

Rugsėjo 6 d. 18 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. „Senųjų menų studijos“ interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą“.

Rugsėjo 7 d. 11 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Koncertas „Pašlovinkime Radvilas“. Dalyvauja Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokiniai, Robertas Lamsodis, Dainius Sverdiolas.

Rugsėjo 7 d. 12 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis“Radviliada 2019“. Ievos Salietes (klavesinas) ir Matiso Čudaro (gitara) koncertas „Pokalbis su Bachu“.

Rugsėjo 7 d. 13 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis“ koncertas.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalio „Radviliada 2019“ uždarymas. „Senųjų menų studijos“ muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“.

*Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, medžiaga viešinama.

Skaityti toliau
NUO RUGSĖJO MĖNESIO PAPILDOMAI PRIIMAMI MOKSLEIVIAI Į NEMOKAMAS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) tęsiamos šešios neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias gali lankyti Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Moksleiviai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika Lietuvių liaudies mene, išmoks įvairių technologinių atlikimų būdų ir juos taikys konkrečiame amate.

AUDIMAS STAKLĖMIS Susipažinsite su linų apdirbimo įrankiais, verpimo rateliu bei audimo staklėmis. Mokysitės sukti siūlus su rateliu ant šeivutės, austi kilimėlius, servetėles, rankšluosčius. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė.

TAUTINĖS JUOSTOS Susipažinsite su tinkamais pinti siūlais vytines, rištines ir pintines juostas, jų raštais, simboliką, pritaikymu kasdienybėje .Mokysitės pinti tradicines juosteles ir juostas įvairiais pynimo būdais. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė.
VYTELIŲ PYNIMAS Susipažinsite su vytelių medžiagos paruošimo ir pynimo technologijos ypatumais. Iš vytelių mokysimės pinti tradicinius krepšelius,lėkšteles, kalėdinius žaisliukus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė.
 
VILNOS KELIAS Supažindinsime su vilnos rūšimis, vėlimo būdais, atlikimo technikomis. Mokysimės apskaičiuoti norimą vėlinuko dydį, taisyklingai dėlioti vilną, Velsime riešines, pirštines, šlepetes. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
 
MEDŽIO DROŽYBA Susipažinsite su darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo technologine eiga. Gaminsime medinį tradicinį šaukštą, rankšluostinę, suvenyrus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.
 
LIETUVIŲ LIAUDIES KERAMIKA Susipažinsite su puodžiaus amatu, išbandysite įvairius tradicinius keramikos dirbinių formavimo būdus, žiedimą. Mokysitės pasidaryti tradicinius dubenėlius, lauknešėlį, ąsotėlį. Užsiėmimus ves sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Dalė Urbienė.
 
Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
 
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21) Tel. 8645 05168
Skaityti toliau
KVIEČIA JAU PENKTASIS FESTIVALIS „RADVILIADA“

Kėdainiai yra ypatingi tuo, kad XV- XIX a. buvo privatus kunigaikščių Radvilų miestas, priklausęs visoms trims šios iškiliausios LDK didikų giminės šakoms. XVII a. Radvilų dėka Kėdainiai buvo stipri ekonominė, religinė ir kultūrinė protestantizmo sala katalikiškoje aplinkoje, vienas iš miestietiškiausių Lietuvos miestų. Todėl šiuo metu Kėdainiai stengiasi išnaudoti savo kaip pagrindinio Radvilų miesto Lietuvos viduryje daugiakultūrės istorijos ir paveldo potencialą kultūrinio gyvenimo įvairovei ir turistiniam patrauklumui padidinti. Viename iš paskutiniųjų savo interviu Šeteniuose (Kėdainių r.) įsikūręs prof. Leonidas Donskis (1962-2016) sakė: „Kėdainių simboliai – Radvilos, jų protestantiška, daugiakultūriška dvasia. Tai škotiškas, žydiškas miestas, kuriame būta net pionieriškų dalykų. Tai ir pirklių miestas – labai laisvas, labai atviras, visiškai europietiškas… Tereikėtų suaktyvinti tuos dalykus ir dar kartą įpūsti žmonėms pasitikėjimo savim, kad jie dar labiau didžiuotųsi savo miestu. Kėdainiai, siekiantys tapti intelektualiu kultūros židiniu, turėtų ne tik nesibaiminti ambicingų tikslų, bet ir brandinti gilų kultūros pojūtį…Gilus kultūrinis pojūtis tai jokiu būdu nėra gyvenimas vien tik muziejais, archyvais, istorikų tekstais. Kultūrinis pojūtis prasideda tada, kada praeitis dalyvauja dabartyje…“.

Kėdainių krašto muziejus, nuolat vykdo projektus, skirtus išsaugoti svarbius miesto istorinės atminties momentus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas kunigaikščių Radvilų istorijos ir paveldo aktualizavimui. 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. surengėme senamiesčio šventes – festivalius „Radviliada“, Jie padėjo perkelti Radvilų laikotarpio atmosferą ir aplinką į miesto erdves. Taip pat jau keletą metų bendradarbiaujame su kitos buvusios protestantiškos Radvilų valdos – Biržų krašto muziejumi „Sėla“, su kuriuo kartu dalyvaujame mūsų muziejaus inicijuoto Tarptautinio kunigaikščių Radvilų kelio projektuose. Siekiant sustiprinti gyventojų ir lankytojų tarpe Kėdainių ir Biržų kaip Radvilų miestų įvaizdį šiais metais planuojame surengti penktąjį festivalį „Radviliada – 2019″, skirtą visų amžiaus grupėms nuo vaikų iki senjorų. Jame aktyviai dalyvaus įvairių abiejų miestų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, moksleiviai. Festivalyje Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Ispanijos atlikėjai pristatys Radvilų epochos muziką, šokius, poeziją, kostiumus, papročius, bus pažymimos Kėdainių ir Biržų miestams nusipelniusio, garsaus ATR ir LDK didiko bei valstybės veikėjo, kunigaikščio Boguslovo Radvilos (1620-1669) 350-osios mirties metinės, atskleidžiami glaudūs kultūriniai Radvilų valdų ryšiai su Rytų Prūsija ir Livonija.

Šių metų festivalis yra ypatingas dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, tuo, kad jis truks net tris dienas nuo rugsėjo 6 d. penktadienio iki rugsėjo 8 d. sekmadienio, ir dėl to, kad jį sudarys rimtoji ir linksmoji dalys. Rugsėjo 6 d., penktadienį 16 val. Daugiakultūriame centre festivalį „Radviliada-2019“ pradėsime rimtai – 350-osioms paskutiniojo Biržų ir Dubingių šakos kunigaikščio, Kėdainių ir Biržų savininko Boguslovo Radvilos (1620−1669) mirties metinėms skirta profesorių Aivo Ragausko, Raimondos Ragauskienės ir Deimanto Karvelio diskusija „Biržų bei Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“. Tačiau tą patį penktadienį 18 val. evangelikų reformatų bažnyčioje vyks kėdainiečiams jau šiemet matytų ir visus linksminusių muziejų naktį VšĮ Senųjų menų studijos nuotaikingas ir interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Jame susitinka muzika, šokis, daina bei aktorystės menas, kad atspindėtų vientisą įvairių scenos žanrų sintezę, kurios šaknys siekia baroko ir senesnius laikus.  Spektaklio pagrindinis motyvas – beribės vaizduotės ir fantazijos galimybės, kurios klajojančių artistų trupei leidžia stebinti  ponus, įtikinti apie savo ir kitų šalių menų ir kultūros išmanymą.  Tik atsidūrus išprususio žiūrovo akiratyje, aiškiai pasimato, kad vaizduojama Italijos Commedia dell Arte, Prancūzijos karališkojo dvaro spindesys, Anglijos jūreivių linksmas gyvenimas ar Ispanijos aistros tėra gražus, mielas ir labai nuoširdus jų vaizduotės kūrinys.

Spektaklio dramaturgija švelniai jungia pagrindinius italų, prancūzų, ispanų, anglų teatro principus, o komiškumas ir saviironija priartina artistą prie žiūrovo.  Spektaklyje naudojami interaktyvūs commedia dell’arte teatro elementai, leidžiantys žiūrovą įtraukti į dramaturgijos kūrimą. Nuostaba, estetika, senosios muzikos ir šokio elegancija bei jos banalumą neutralizuojantys  komizmas ir saviironija – tai spektaklio ingredientai, kuriame žiūrovas tampa ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį evangelikų reformatų bažnyčioje tęsime rimtąją festivalio „Radviliada – 2019“ dalį. Dieną pradėsime 11 val. Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokinių bei Dainiaus Sverdiolo (vargonai) ir Roberto Lamsodžio (vargonai) pasirodymu „Pašlovinkime Radvilas“. 12 val. vyks Ievos Salietės, klavesinas, ir Matiso Čudaro, gitara, (Latvija) koncertas „Pokalbis su Bachu“. Antrąją festivalio dieną užbaigsime 13 val. senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis (Estija) koncertu.

Festivalio uždarymo diena, rugsėjo 8 d., sekmadienis ir vėl bus skirta istoriniam humorui. 17 val. vėl kviesime visus į evangelikų reformatų bažnyčią, kur nenuilstantis VšĮ Senųjų menų studijos kolektyvas mums pristatys kupiną humoro spektaklį „Basso Ostinato“. Tai interaktyvus muzikinis spektaklis, kuriamas basso ostinato muzikinės linijos pagrindu. Projektas tiesiogiai įtraukia publiką į baroko epochos istorinę tikrovę: rūmų aplinką, sumaniai išnaudojamą režisieriaus bei scenografo bei autentišką garsą ir judesį, kuriuos sukuria senosios muzikos ir šokio profesionalai. Baroko meno kalba – afektai, tiesiogiai širdį pasiekiančios emocijos, kurias žiūrovai atpažins muzikoje ir šiuolaikinėje režisūroje. Visų žiūrovų lauks paslaptis, nuostaba, įtampa, netikėtumas ir atpažįstami senų mafijos filmų stereotipai.

Festivalio rengėjas – Kėdainių krašto muziejus

Festivalio rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba

                               Kėdainių rajono savivaldybė

                               www.kedainiumuziejus.lt

                      https://www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus/

Skaityti toliau
KĖDAINIŲ MUZIEJININKAI VAIKŠČIOS SU ŠALMAIS?

„Tuoj užvirs Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus restauracijos darbai, bus pradėtas Paberžės 1863 m. sukilimo muziejaus stogo remontas, tad vos ne visas muziejus kurį laiką bus pastoliuose, o muziejininkai vaikščios su šalmais“ – juokauja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir džiaugiasi, kad štai visai neseniai su Centrine projektų valdymo agentūra buvo pasirašyta ir muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo finansavimo sutartis.

Bus modernizuojamas Kėdainių krašto muziejus ir padalinys Daugiakultūris centras

Dėl Kėdainių krašto muziejaus pastato sutvarkymo ir modernizavimo savivaldybės administracija su Centrine projektų valdymo agentūra metų pradžioje pasirašė finansavimo sutartį. Dėl muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo paraiška gauti finansavimą iš ES investicijų fondų buvo pateikta kiek vėliau, o finansavimo sutartis buvo pasirašyta visai neseniai, liepos pabaigoje. Dabar reikia atlikti viešuosius pirkimus, sudaryti rangos darbų, statybos darbų techninės priežiūros ir kt. sutartis ir darbai prasidės. Džiugu, kad šie svarbūs kultūros objektai bus suremontuoti iš esmės.

Projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“ vertė beveik 493 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos. Projekto įgyvendinimo metu bus atlikti Daugiakultūrio centro tvarkomieji paveldosaugos ir statybos darbai pagal parengtą techninį projektą, įrengtos parodų apšvietimo ir eksponavimų sistemos, įsigyta įgarsinimo, kino filmų, kompiuterinė įranga, baldai, sukurtos ir įgyvendintos ekspozicijos, taip pat įsigyta įranga skirta edukaciniams užsiėmimams.

Projekto „Kėdainių krašto muziejaus aktualizavimas, padidinant kultūros paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą“ vertė beveik 467 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos. Bus atliekami šie darbai: rūsio ir fasado mūrinių sienų, cokolio remontas, vidaus patalpų remontas, esamo pirmo, antro aukštų ir rūsio remontas, pritaikant žmonėms su negalia, įrengiant keltuvą neįgaliesiems ir kt. darbai.

Šio projektų tikslas − užtikrinti kompleksinių, paklausių ir prieinamų aukštos kokybės kultūrinių paslaugų teikimą Kėdainiuose, formuojant šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakojo, kad viso muziejaus pastato restauravimo darbai buvo daryti 2000-aisiais, kai muziejus buvo perkeltas į šias patalpas, o ekspozicija įrengta per rekordinį 3 mėn. laikotarpį ir muziejus atidarytas 2000 m. rugsėjo mėn. „Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar jau viskas atgyveno“, − sakė Rimantas. 2013−2014 m. buvo pakeistas muziejaus stogas ir dalyje palėpių įrengtos fondų saugyklos. Daugiakultūris centras po restauravimo duris atvėrė 2002 m. ir nuo to laiko nebuvo remontuotas, tik papildyta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir holokaustą.

„Būtina tvarkyti pastatų išorę ir vidų, atlikti pamatų ir sienų hidroizoliaciją, keisti langus ir duris, tvarkyti komunikacijos ir šildymo sistemas. Atlikus šiuos darbus, reikia įrengti modernias ekspozicijas muziejuje ir Daugiakultūriame centre. Be to, Daugiakultūrį centrą reiktų dar labiau pritaikyti koncertų, konferencijų, seminarų rengimui, filmų demonstravimui“, − kalbėjo R. Žirgulis.

Per metus Kėdainių krašto muziejuje apsilanko vidutiniškai 7 000 lankytojų, Daugiakultūriame centre – būna ir iki 10 000 per metus. Muziejuje ir padaliniuose kasmet vyksta apie 130 renginių, 914 edukacinių užsiėmimų, 796 ekskursijos.

Daugiakultūriame centre per metus surengiama apie 30 koncertų, 12 parodų, vyksta nuo 50 iki 60 įvairių renginių (knygų pristatytų, susitikimų, konferencijų, seminarų, popiečių ir kt.). Aktyvi edukacinė veikla: organizuojami protmūšiai ir viktorinos mokiniams, edukacinės programos, seminarai.

Abu pastatai – ir Kėdainių krašto muziejus ir jo padalinys Daugiakultūris centras – yra paveldo objektai. Abiems pastatams suremontuoti reikės 2 metų.

Tuoj prasidės kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus ir 1863 m. sukilimo muziejaus remonto darbai

Primintina, kad šiuo metu yra vykdomas 2014−2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109).

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje.

Projekto vertė – beveik 727 tūkst. Eur. Iš jų 10 proc. − savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto darbai turi būti baigti 2020 metų pradžioje.

Taip pat galima pasidžiaugti, kad tuoj bus pradėtas 1863 m. sukilimo muziejaus Paberžėje remontas. Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Projektas Karma“ dėl pastato stogo, cokolio, įėjimo, vidaus sienų ir lubų tvarkymo ir kitų remonto darbų. Darbų vertė – 50 tūkst. eurų. Darbai turi būti padaryti per 5 mėn.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
Agurkų verslo pradžia Lietuvoje ir Kėdainių krašte

Kėdainiai vadinami Lietuvos agurkų sostine. Šis įvaizdis kėdainiečius lydi nuo mažų dienų, į kurią šalies vietą jie benuvažiuotų. Kraštas garsėjo žirgininkyste, sodininkyste, įvairiais amatais, tačiau juos nurungė agurkų verslas, klestėjęs čia carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje ir sovietmečiu.

 Į Europą agurkai atkeliavo iš Indijos arba Egipto ir pirmiausia pateko į antikinę Graikiją. Medikams paskelbus, kad jie yra naudingi sveikatai, o žmonėms gerai įvertinus jų skonį, agurkai pradėjo populiarėti visame pasaulyje. XIV–XV amžių sandūroje Vytautas Didysis iš pietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščių parsivedė daugybę karaimų belaisvių. Šie su Juodosios jūros baseino graikais betarpiškai bendravo jau ne vieną amžių, tad agurkai jiems buvo tradicinė daržovė. Istorikės H. Kobeckaitės duomenimis, Trakuose, kur buvo karaimų centras, agurkai minimi jau 1428 metais. Pasakojama, kad ruošdamiesi kelionei į valstybės metropolį, karaimai pasiėmė įvairių augalų sėklų, tarp jų – ir agurkų. Karaimai, garsėję kaip kariai, XVII a. ima prarasti Lietuvos valdovų dovanotas žemes ir karinį statusą valstybėje, o pagrindinis „šios doros izraelitų genties pragyvenimo šaltinis tapo daržai, visų pirma agurkai“ (V. Sirokomlė, „Kelionės po Lietuvą iš Vilniaus“).

Daržininkyste vertėsi ir totoriai. Jų atsiradimo Lietuvoje istorija yra panaši į karaimų. Savo daržuose jie augino ne tik agurkus, bet ir burokėlius, svogūnus, kopūstus, sėtinius, morkas ir mokėjo užauginti puikų derlių.

Vidurio-Šiaurės Lietuvos regione karaimai jau nuo XIV–XV a. gyveno Upytės pavieto Krekenavos ir Naujamiesčio apylinkėse. Didelė tikimybė, kad iš šių apylinkių Nevėžio upe netoli esančius Kėdainius pasiekė ne tik agurkai, bet ir jų auginimo technologijos. Juo labiau, kad iš šiauriniame Nevėžio baseine gyvenusių karaimų užauginti agurkai pasiekdavo rytines Baltijos jūros ir net Skandinavijos rinkas.

Daržai Kėdainių inventoriuose

Pirmosios žinios apie daržininkystės tradicijas Kėdainių krašte siekia XVII a. Karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 m.) Kėdainių dvaro valdose esančiam Pelėdnagių kaimui priklausė 39 valakai (833 ha) žemės. Šešis valakus kaimo gyventojai „šmotais“ buvo pasidaliję tarpusavyje, ir net penkiuose iš jų (nors ir neištisai) buvo auginamos daržovės. Tokį didžiulį plotą užimantys daržai negalėjo būti skirti vien asmeninėms reikmėms. Tikėtina, kad daržininkystė šiose apylinkėse nuo seno buvo ir pagrindinis, ir pagalbinis verslas. Kaime sklypus turėjo ir miestiečių šeimos.

Raštininkų, sudarinėjusių kunigaikščių valdų inventorius, visiškai nedomino, kokias daržoves savo reikmėms augino Kėdainių miestiečiai ar dvaro valstiečiai, todėl jų nefiksavo. Kiekvienas valakininkas turėjo po 3 margus sodybai ir daržui, tačiau svarbiausia buvo tai, kad būtų atliktas lažas ar laiku sumokėtas činšas. Ir vėlesniuose dvarų ir palivarkų inventoriuose galima pamatyti, kad daržovėms skiriami nemaži žemės plotai ir miestiečių priemiestiniuose daržuose, ir kaimų valstiečių rėžiuose.

Duoklių Kėdainių dvarui sąrašuose minimi grikiai, medus, kiaušiniai ir kt., tačiau agurkai – ne. Daržovės paprasčiausiai nebuvo laikomos svarbiu pajamų šaltiniu. Dvarų klestėjimo pamatas buvo javų auginimas. Todėl inventorių sudarytojai stropiai skaičiuodavo žiemkenčių, miežių ir kviečių pūrus, minėdavo vieną kitą statinę žirnių ir pupų, o visas kitas kultūras įvardydavo bendriniu daržovių pavadinimu.

Atidžiau pavartę inventorius, jau patį pirmąjį žinomą Kėdainių dvaro valdų aprašą, sudarytą 1604 m., rasime miestiečių Ogurkų pavardę. Ogurkas nuomojo namą Skongalio gatvėje, kitas – Grigas Agurkas mokėjo 15 kapų grašių už namą Nevėžio gatvėje. „Daržovinės“ kilmės pavardės retos tuo laikotarpiu (prie jų galima dar priskirti Ridiko ir Pupos pavardes).

Agurkų populiarėjimas XIX amžiuje

XIX a. ūkininko mitybos pagrindą sudarė miltiniai patiekalai. Mums taip įprastas raugintas agurkas buvo retenybė – žiemai dažniausiai buvo raugiamos statinės burokų ir kopūstų.

Agurką galima laikyti miestiečio valgiu, nes norint pragyventi iš jų auginimo, būtina sąlyga yra miesto artumas. Pavyzdžiui, daržininkyste plačiai vertėsi Trakų ir Panevėžio apylinkių karaimai, Vilniaus apylinkių totoriai.

XIX a. antroje pusėje Kėdainiai sparčiai augo, didėjo vartotojų poreikiai. Mieste daugėjo žydų: 1873 m. jie sudarė apie du trečdalius miesto gyventojų. 1899 m. mieste buvo 138 registruoti daržininkai. Sklypus daržams daržininkai nuomojosi iš kitų žemės savininkų ar naudotojų. Visuomeninės žemės dešimtinė (1,0925 ha) miestiečiams tuo metu buvo nuomojama už 10–15 rublių.

 Nuo šio laikotarpio žydai pradeda dominuoti agurkų auginimo versle. Tai nulėmė kelios priežastys. Pirma, perpildytame amatininkų mieste daržininkystė ir sodininkystė buvo natūrali išeitis gelbėjantis nuo gręsiančio skurdo, lydėjusio dažną užsiimantį ne žemės ūkiu. Uždarbis iš šio verslo nebuvo labai didelis, blogo derliaus metais kartais neužtekdavo net nuomai už sklypus. Kėdainių mokytojas I. Ptaškinas 1899 m. rašė, kad daržininkai „…visą vasarą rausiasi daržuose kaip kurmiai – sėja, sodina, ravi visi sukaitę, suplukę, bet pelno gauna labai mažai.“

Žydų mityboje agurkas užėmė labai tvirtas pozicijas. XX a. pirmos pusės tekstuose, kuriuose aprašomas žydų gyvenimas ir buitis, paprastai minimos ir žydų parduotuvės. Vienas iš pagrindinių didesnių miestų parduotuvių atributų buvo statinės su sūdytais agurkais.

Augintojai ir pirkėjai

Kita agurkų augintojų kategorija buvo ne miestuose gyvenę kumečiai (dar vadinti „daržininkais“), iš palivarko naudmenų ar valstiečių žemės gaudavę 3–7 dešimtinių žemės sklypą, kurį įdirbdavo savo arba dvarininko gyvuliais ir padargais. Užaugintas daržoves jie realizuodavo vietinėse rinkose, taip prisidurdami vieną kitą rublį prie savo vargano užmokesčio už darbą dvarų ūkuose.

Kėdainių apylinkėse daržai plytėjo Nevėžio, Smilgos, Obelies, Šerkšniaus, Šušvės ar kitų upelių pakrantėse ir terasose. Juos dažnai naikino vasaros potvyniai bei gausūs lietūs, kartais užeidavę birželio ar liepos mėnesiais.

Daržininkai savo produkciją parduodavo ne tik vietos ar Lietuvos turguose, veždavo į Liepoją, Mintaują (dab. Jelgavą), Rygą. Postūmį prekybos plėtrai davė 1871 m. šalia miesto nutiestas Romnų–Liepojos geležinkelis, kuris Kėdainius sujungė su Vilniumi, Šiauliais, Ryga, Liepoja, Maskva, Gudijos ir Ukrainos miestais. Žinoma, kad 1896 m. iš Kėdainių geležinkelio stoties buvo išgabenta 2 322 pūdai (38 035 kg), o 1897 m. į Liepoją – jau 10 vagonų agurkų.

Kėdainių rajone Josvainių miestelio gyventojai Vainauskai pasakojo, kad ten gyvenusios apie 20 žydų šeimų daugiausiai vertėsi prekyba. Parduotuves ir žemę nuomojosi. Šušvės upės pakrantėse augino pomidorus ir agurkus – šių daržovių plotai buvo nemaži, todėl buvo samdomi darbininkai. Josvainietė Elena Šukevičienė prisimena, kad darbininkams mokėdavo po 1,5 lito už darbadienį. Jos manymu, miestelio žydai pirmieji pradėjo auginti pomidorus ir agurkus, o josvainiečiai šį verslą iš jų perėmė. Užauginta produkcija buvo vežama į didesnius miestus. Elena ir Dominykas Čepai, taip pat gyvenę Josvainiuose, mena, kad šias daržoves veždavo į Kauno ir Kėdainių turgus ir parduotuves.

Agurkai tarpukario Kėdainiuose

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daržininkų verslas Kėdainiuose klestėjo. Šį laikotarpį iliustruoja nuotraukos, kuriose matyti abiejose Nevėžio pakrantėse ir aukštutinėse terasose besidriekiančios agurkų ir tarpukariu išpopuliarėjusių pomidorų plantacijos. Šiuo laikotarpiu apie žydus, kaip išskirtinius agurkų augintojus, kalbėti jau nebegalime: išlikusiose nuotraukose santūriai šypsosi ir lietuviai, ir žydai daržininkai. Tačiau iš pastarųjų tarpukariu iškilo keletas stambesnių daržovių augintojų, kuriems šis darbas buvo ne vien pragyvenimas, kaip carinės Rusijos laikais, bet tapo pelningu verslu. Viena didesnių buvo Golombeko-Fridlando-Šteinbacho bendrovė „GFS“. Kėdainių krašto muziejaus fonduose saugoma nuotrauka, kurioje užfiksuotas, tikriausiai, vienas iš vadovų, stovintis prie daugybės firminių pomidorų dėžių. Seniausieji Kėdainių apylinkių gyventojai pasakojo, kad Kėdainių pakrašty, už Paobelio smuklės, plytėję daržai priklausė „Stenbokui“. Taip lietuviai vadino Šteinbachą – vieną iš „GFS“ bendrovės savininkų. J. Šteinbachas pirmasis Kėdainiuose įsirengė telefono liniją – 1927 m. Kėdainių telefonų knygoje jo numeris buvo „1“. Kėdainių apylinkėse lietuviai agurkus augino ir patys, ir savo žemę nuomojo žydų daržininkams. Šie ne tik tenkinosi samdinių darbu, bet ir patys nevengė ūkio darbų. Kaimų gyventojai talkino ne tik vietinių žydų daržuose, bet dirbo ir miesto daržininkų plantacijose. Pelėdnagiuose gyvenusios Šablevičienė, Zajauskienė su dukra ir Emilija Račkauskaitė-Stanionienė ne vienus metus dirbo agurkų plantacijose: juos rinko, nešė į klojimą, sūdė. Šis darbas buvo patikėtas tik moterims, o E. Stanionienė buvo tikra šio amato profesionalė, atsakingas darbas – išrūšiuotus agurkus tolygiai įtrinti druska ir vienodomis eilėmis talpiai sudėti į statines būdavo patikimas būtent jai. Sūdytų agurkų statines, kaip prisimena kitas Pelėdnagių gyventojas V. Butkus, jis su talkininkais veždavo prie Šerkšniaus upės (netoli tilto Kėdainių-Babtų kelyje) ir užmerkdavo šaltoje tėkmėje. Iš ten jie buvo vežami į prekybos taškus Kėdainiuose, Kaune, Tauragėje ir kitur. Panašiai agurkus konservuodavo ir karaimai. Juos jie raugindavo apipylę specialiu sūrymu. Sudėdavo į statines ir užkaldavo. Ežere arčiau kranto būdavo atitvertas gardelis, kad povandeninė srovė statinių nenuridentų giliau. Tik ežere statines su agurkais jie laikydavo kur kas ilgiau – iki pat pavasario. Tada prakirsdavo ledą ir statines ištraukdavo.

Agurkų verslui smarkų smūgį sudavė karas ir pokario metai. Per karą buvo išžudyti visi Kėdainių daržininkai žydai, pokariu – išvaikyti ir ištremti iš Lietuvos veiklesni žmonės, nacionalizuotos parduotuvės, žemė. Negrįžtamai pradingo daržininkų kaupta patirtis, sutraukyti dešimtmečiais klostęsi verslo ryšiai, prarastos pardavimo rinkos. Liūdnas likimas ištiko ir Trakų karaimus agurkų augintojus – per sovietinės kolektyvizacijos vajus buvo prarasta, kalbama, dar viduramžiais iš Krymo atsivežta agurkų veislė. Kita Trakų agurkų veislė savo savybėmis nebegalėjo prilygti senajai, tad karaimų daržininkų šlovė išblėso. Kėdainiuose agurkų verslas atsigavo. Nors visi žinojo jo mastus, tačiau verslas buvo pusiau pogrindinis – niekas apie jį viešai nekalbėjo, nerašė laikraščiai, nerodė televizija, nebuvo vedama jokia valstybinė apskaita ir statistika. Sovietinė valdžia bandė apriboti plantacijų dydį, vykdė gąsdinimo akcijas, nugriaudama vieną kitą „nelegalų“ šiltnamį. Tačiau Kėdainių krašto agurkininkai sėkmingai išgyveno iki mūsų dienų, o agurkas tapo Kėdainių krašto simboliu.

Vaidas Banys

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2009/02/agurku-verslo-pradzia-lietuvoje-ir-kedainiu-kraste/

 

Skaityti toliau
Nauja paroda Kėdainių krašto muziejuje „Jie kūrė Lietuvą“

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus paroda „Jie kūrė Lietuvą“

Valstybės atkūrimo akivaizdoje prisimename tuos, kurie buvo modernios Lietuvos valstybės kūrėjai. Tai įvairių profesijų, specialybių, įvairių tautybių, skirtingų religijų ir socialinių grupių žmonės. Pedagogai, inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, ūkininkai, muzikai kūrė valstybingumo idėją, saugojo bei puoselėjo lietuviškas tradicijas, dirbo tėvynei.

Didžiausias ir reikšmingiausias nuopelnas lietuvių kultūrai ir švietimui – tai nelengvas įvairių profesijų inteligentų darbas. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais šie žmonės gaivino ir saugojo mūsų tautinę tapatybę, kultūrą, puoselėjo kalbą, kūrė nepriklausomos valstybės švietimo sistemą, rašė vadovėlius, švietė suaugusius.

Paroda „Jie kūrė Lietuvą“ siekiama pagerbti tauto istorinę atmintį ir priminti žymius Lietuvos kūrėjus, sudominti jų išskirtiniais gyvenimais, paskatinti gerbti už nuveiktus darbus. Tik gerbdami savo tautos istorinę atmintį bei žmones dirbusius tėvynei, kuriame savo ateitį.

Parodoje pateikta informacija yra ne tik iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų rinkinių.

Parodą parengė:

Rasa Vaikutytė

Irma Gūžienė

Gabija Mackevičiūtė

Jūratė Jagminienė

Raminta Ardzevičienė

 

Paroda veiks iki rugsėjo 20 d.

Skaityti toliau
PRASIDEDA PROJEKTO „KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ PAVELDO KĖDAINIUOSE IR NESVYŽIUJE IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIZMO REIKMĖMS“ DARBAI

Jau nuo šio ketvirtadienio Kėdainių miesto svečiai ir kėdainiečiai kurį laiką nebegalės aplankyti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios ir joje esančio kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus. Būtent čia liepos pradžioje prasidės moksliniai tyrinėjimai, kurių tikslas − visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus.

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus. Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Mokslinius tyrinėjimus vykdys Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirbs vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. 

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint dar tiksliau identifikuoti Kėdainiuose Lietuvos didikų Radvilų tapatybes, planuojama ištirti ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius palaikus. Lyginamosios analizės būdu, pasitelkiant DNR tyrimų rezultatus, bus galima nustatyti numanomą giminystės ryšį. Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, šiuo metu yra 72 sarkofagai, tačiau iš jų tyrinėti tik 11. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau
Vytinės primena Kėdainių laivybos istoriją

Plokščiadugniai upiniai buriniai prekybiniai laivai – vytinės  yra būdingos tik Lietuvai. Jos naudotos nuo XV iki XIX a. pabaigos, buvo įvairių dydžių, statytos iš pušies ir ąžuolo medienos – lentų, sijų, ramsčių, tašų, stiebų. Statybose naudota geležis sąvaroms, sankaboms, vinims, velkėms, o lentos būdavo įtepamos medžių derva ir degutu. Kaip ir daugelis to meto upinių laivų, vytinės nebuvo ilgaamžiškos, daugiausia tarnavo 6 metus. Būdavo statomos vytinės tik vienam plaukimui pasroviui, parduodant laivą malkoms arba medienai galutiniame uoste.

Vytinės valdytos irklu. Įgulai, kurią sudarė vytininkais vadinami upeiviai, vadovavo vairininkas. Esant palankiam vėjui, vytinės galėdavo plaukti prieš srovę, arba buvo traukiamos nuo kranto su virvėmis. 

Vytinės plukdė medieną, javus, linus, kanapių pluoštą, dervą, pelenus, vašką Nevėžiu ir Nemunu į Klaipėdą, Karaliaučių ir Dancigą. Į pastarąjį 1473 metais, pasak garsaus Lietuvos prekybos su Prūsija tyrinėtojo Zenono Ivinskio, pirkliai iš Lietuvos Nemunu į Dancigą išplukdė apie 800 šimtinių medžio pusfabrikačių, 20 medžio kamienų laivų stiebams, daugiau kaip 650 tonų pelenų ir kitų produktų.

Sunkiai pakrautos žaliava vytinės plaukdavo pasroviui, o atgal grįždavo pakrautos lengvesnėmis kolonijinėmis arba prabangos prekėmis – druska, silke, geležimi, prieskoniais, cukrumi, vynu, egzotiškais vaisiais.

Nevėžiu plaukiojo vidutinio dydžio 23,5 metrų ilgio, 5,8 metrų pločio (per vidurį), 2,5 m borto aukštumo ir 1 m grimzlės vytinės. Jos, pasak šaltinių, buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos. Vidutinio dydžio vytinės įgulą sudarė 15 vytininkų.  

Vytinės Kėdainiuose švartavosi uoste, prie 130 m ilgio medinės prieplaukos. 1581 metais uostas miesto savininko Jono Kiškos valia buvo įsteigtas pietrytiniame miesto pakraštyje, vadinamajame Skongalyje. Į šiaurę nuo uosto vytinės neplaukdavo. Joms plaukti trukdė Nevėžio sala ir prie jos, maždaug dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos vietoje, stovėjęs malūnas.

Į didžiausius Kėdainių prekybos partnerius Karaliaučių ir Dancigą vytinės plaukdavo kelias savaites: pasiekdavo Nemuną ir juo – Kuršmares, iš jų sukdavo į Deimenos upę, plaukdavo į Karaliaučių pro Labguvą ir Vėluvą, iš Karaliaučiaus Priegliaus upe patekdavo į Aistmares, iš jų Vyslos upe pro Elbingą plaukdavo į Dancigą.

XIX a. viduryje pradėjus tvenkti Nevėžį ir prie jo statyti vandens malūnus, prekinė laivyba sužlugo, sunyko ir Kėdainiuose veikęs uostas.

Literatūra susijusi su laivyba Nevėžiu, vytinėmis ir prekyba su Hanza:

Juknevičius, Algirdas, Kėdainiai Hanzos pirklių kelyje // Kėdainių garsas, Nr. 70 (7726), Nr.73 (7729), Nr. 76 (7732). Kėdainiai, 1997.

Nishikawa, Suhiko. Across the Continent: The Protestant Network Between The Society for Promoting Christian Knowledge (SPCK) and Kėdainiai // Kultūrų sankirtos. Vilnius, 2000, p. 307.

Juknevičius, Algirdas, Žirgulis, Rimantas. Kėdainiai. Istorija. Kėdainių krašto muziejaus  elektroninis išteklius (CD-ROM), 2006.

Juknevičius Algirdas. Kaip „terra Gaydine“ tapo „civitas Caiodunensis“ – Miestų praeitis, elektroninis išteklius (CD-ROM), t. 2. Vilnius, 2010.

Juknevičius, Algirdas, The origins of Kėdainiai // Archaeological investigations in independent Lithuania : 1990-2010. Vilnius, 2012, p. 289-294.

Juknevičius, Algirdas. Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės. Vilnius, 2017. 

 

 

Skaityti toliau
Projektas „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. AD-1-504 „Dėl 2019 m. Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros projektų sąrašo tvirtinimo“, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro projektas „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi “ gavo dalinį 1600 Eur finansavimą. Projektas įgyvendinamas 2019 m. gegužės –spalio  mėnesiais . Projekto tikslas –  prasminga veikla paminėti J. Žemaičio – Vytauto – Lietuvos partizanų vado ir Lietuvos šaulių sąjungos metus.

Pirmasis projekto renginys – edukacinis žygis „Partizanų takais Kėdainių krašte“, kuriame dalyvavo 11-os Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų 160 mokinių, vyko birželio 5 d.  Visi žygio dalyviai susirinko Šilainių miške prie paminklo, skirto 1944 metais gruodžio 16-ąją dieną ten vykusiam partizanų, vadovaujamų V. Pabarčiaus, mūšiui prieš sovietų kariuomenę, atminti.  Į susitikimą atvyko Lietuvos genocido aukų tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis su karo istorijos klubo nariais, apsirengusiais rekonstruotomis Lietuvos partizanų uniformomis. Jie mokiniams pademonstravo partizanų ginkluotę, paaiškino skiriamųjų ženklų prasmę, supažindino su partizanų gyvenimo bunkeriuose kasdienybe ir sunkumais. Vyko gyvoji istorijos pamoka autentiškoje aplinkoje – miške, kuriame prieš 75-erius metus vyko garsusis Pušynės mūšis. Žygio dalyviai, pasivaišinę koše, vyko į Padotnuvio kaimą, kuriame 1952 m. spalio 2 d. žuvo paskutinysis „Prisikėlimo“ apygardos vadas Juozas Paliūnas – Rytas. Buvusios sodybos, kurioje slapstėsi partizanų vadas, vietoje dabar stovi paminklas. Tokie susitikimai palieka gilų įspūdį, suteikia daugiau žinių apie gimtojo Kėdainių krašto istoriją ir ugdo pasididžiavimo jausmą mūsų kraštiečių didvyriškais darbais.

 

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė     

Skaityti toliau