header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“

 

 Birželio 22 – 30 dienomis Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“. Projekto dalyviai,vedini smalsumo, paslaptingumo, noro bendrauti, prisiliesti bei pažinti, rinkosi Tradicinių amatų centro (TAC) Arnetų namo kiemelyje. Projekto vykdytojams buvo labai gera matyti šiltas, pasitikinčias ir kupinas smalsumo vaikų akis.

 Pirmąją projekto dieną moksleiviai susipažino su žalčio įvaizdžiu tautosakoje, literatūroje, apžiūrėjo Mikalojaus Daukšos bibliotekoje surengtą parodą, kurią pristatė bibliotekos darbuotoja. Vaikai dalinosi asmenine patirtimi apie žalčius. Atmintyje užfiksavę šį simbolį, stengėsi jį atkurti audimo staklėmis, iš vytelių ir siūlų nusipintose apyrankėse.

 Projekto dalyviai lankėsi ir Kėdainių krašto muziejuje, kur muziejininkė Eglė Morkūnaitė, iš tolo mojuodama ranka ir  nuoširdžiai šypsodamasi, pasitiko būrį jaunimo. Labai įdomiai ir suprantamai pasakojo apie archeologinius kasinėjimus, jų metu aptiktus radinius su žalčio simboliu, leido ne tik apžiūrėti, bet ir jais pasipuošti. Vėliau žalčio simbolį vaikai bandė atkurti vytelių, vilnos ir keramikos darbuose.

Vaikai turėjo galimybę pasisvečiuoti Rimanto Barkausko parduotuvėje ,,Egzotinė gyvūnija“. Gamtininkas supažindino su Lietuvoje bei pasaulyje gyvenančiais žalčiais, pasakojo apie jų gyvenimo būdą, įpročius. Drąsiausiems leido rankose palaikyti kukurūzinį žaltį ir Kalifornijos karališkąją gyvatę. Daugelis panono įsigyti tokį augintinį, tačiau dėdė Rimantas greitai rado išeitį – padovanojo gyvatės išnarą. Vaikų džiaugsmui to pakako. Susipažinę su gyvais žalčiais vaikai skubėjo savo emocijas perteikti amatuose.

Žaltys, žaltys, žaltys… Žaltys karpiniuose, žaltys veltose segėse, žaltys mediniuose amuletuose. Visur tas pats žaltys, tačiau dalyvių kūrybiškumas ir išradingumas sužavėjo net patyrusius mokytojus. Vaikai lyg dėlionę dėliojo prisiminimus ir potyrius į senuosius amatus.

Įgavę jėgų po savaitgalio, projekto dalyviai rimtai kibo į darbus. Vieni kalė ir taukšėjo plaktukais, tarsi muzikos instrumentais grotų  (juk gamino pirmąjį gyvenime žalvarinį žiedą – žaltį!). Puikiai nusiteikusios kitos grupės įsivaizduojamą žalčiuką slėpė lininių audinių ir keliomis spalvomis margintų margučių raštuose.

Paskutinę projekto dieną kiemelis virto spalvinga personažų jūra. Čia vaikščiojo Eglė, šliaužiojo žalčiai, prariedėjo karieta… Projekto dalyviai tapo pasakos ,,Eglė žalčių karalienė“ personažais. Kiekvienas įsijautė į savo vaidmenį ir puikiai vaidino. Skaitovės Danguolės iš Mikalojaus Daukšos bibliotekos dėka, inscenizacija pavyko puikiai! Ne mažiau aistrų, azarto  sukėlė ir Nijolės Grivačiauskienės su dukra vedami kunkuliuojantys tradiciniai judrieji lauko žaidimai, persipynę su šokiais, dainomis.

Kartu su vasaros atostogomis TAC Arnetų namo kiemelyje pražydo įvairiausių amatų kūrybiniai darbai, sukurti 7 – 14 metų gabaus jaunimo. Per senuosius amatus projektas sujungė praeitį ir dabartį.

Dalyvių ir TAC vardu dėkojame Kėdainių rajono savivaldybės administracijai už suteiktą galimybę įgyvendinti projektą ,,Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“.

 

Projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“buvo finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.

 

Skaityti toliau
1863 m. sukilimo muziejaus darbo laikas liepą ir rugpjūtį

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje liepos mėn. dirbs III – VII 9.00 – 17.00 val. 

I – II tik iš anksto užsiregistravus 864512407, 861831593

ADRESAS:Paberžė, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių r., LT-58276

TELEFONAS: (8 645) 12407

EL. PAŠTAS: muziejus1863@gmail.com

BILIETO KAINA: Suaugusiems – 1,6 €, mokiniams, studentams ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims – 0,8 €.

Skaityti toliau
DĖMESIO! Czeslawo Miloszo festivalio atidarymo renginys perkeliamas į Daugiakultūrį centrą

DĖMESIO! Czeslawo Miloszo festivalio 2020 atidarymo renginys dėl numatomo lietaus perkeliamas į Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrį centrą (Senoji Rinka 12, Kėdainiai)!

 

Skaityti toliau
Czeslawo Miloszo festivalis – 2020

2020 m. birželio 30 d., antradienį, 17.30 val. Daugiakultūriame centre Czeslawo Miloszo festivalio – 2020 atidarymo renginys.

Renginio metu:

Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė 2019“ nugalėtojų apdovanojimai.

Diskusija „Tėvynės ieškojimas gimtojoje Europoje“. Dalyvauja – poetas, publicistas prof. Tomas Venclova ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius, vienas iš Solidarumo judėjimo Lenkijoje lyderių Adam Michnik. Moderuoja – Donatas Puslys (Vilniaus politikos analizės institutas).

Sauliaus Petreikio, Andre Maaker (Estija) ir Laimos Jansones (Latvija) koncertas „Trys upės“.

Festivalio rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Kėdainių rajono savivaldybė

Festivalio rengėjas:
Kėdainių krašto muziejus

Partneriai:
Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas
Lenkijos institutas
Krokuvos Jogailaičių universitetas

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama

Skaityti toliau
Muziejaus ir jo padalinių lankymo rekomendacijos dėl COVID – 19

Rekomendacijos lankantis muziejuje ir jo padaliniuose:

  1. Dėvėti apsaugines veido kaukes ir mūvėti vienkartines pirštines.
  2. Naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis ir kiek įmanoma mažiau liestis prie esančių paviršių.
  3. Išlaikyti ne mažesnį nei 1 m atstumą nuo kitų asmenų.
  4. Laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.

Jeigu sergate, karščiuojate ar blogai jaučiatės, rekomenduojame muziejuje ir jo padaliniuose nesilankyti.

Skaityti toliau
Projekto susitikimas Punske

Kėdainių krašto muziejus birželio 18 d. lankėsi Punske (Lenkija) ir turėjo susitikimą su projekto “Lietuvos -Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos” partneriais.
Susitikimo metu aptartos įvykdytos veiklos ir suplanuotos ateinančios.

Įgyvendinamas projektas padeda trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui, geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą.

Punskas jau pradėjo senosios klebonijos rekonstrukciją. Punsko senoji klebonija yra svarbus šio krašto architektūros paminklas. Nuo 1995 m. čia įsikūręs muziejus.

Skaityti toliau
Kviečia jau ketvirtasis Czeslawo Miloszo festivalis 2020

2020 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gegužės-birželio mėn. Kėdainių krašto muziejus rengia ketvirtąjį Cz.Miloszo festivalį. Pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba,rėmėjas – Kėdainių rajono savivaldybę, partneriai – J.Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, Lenkijos institutas Vilniuje, Molėtų krašto muziejus. Festivalio metu vyks diskusijos, istorikų ir literatūrologų pranešimai, diskusijos, klasikinės, džiazo, šiuolaikiškai aranžuotos lietuvių ir kitų tautų liaudies muzikos koncertai. Pirmą kartą festivalio dėmesio centre bus ne tik Cz.Miloszo, bet ir kito iškilaus lietuvių kilmės intelektualo Jerzy Giedroyco asmenybė, todėl festivalio renginiai vyks ne tik Kėdainiuose, bet ir Molėtų krašte.

CZESLAWO MILOSZO FESTIVALIO – 2020 PROGRAMA
2020 m. birželio 30 d., antradienis. Kėdainiai
Czeslawo Miloszo festivalio – 2020 atidarymas.
1. Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė 2019“ nugalėtojų apdovanojimai.
2. Diskusija „Tėvynės ieškojimas gimtojoje Europoje“. Dalyvauja – poetas, publicistas prof. Tomas Venclova ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius, vienas iš Solidarumo judėjimo Lenkijoje lyderių Adam Michnik. Moderuoja – Donatas Puslys (Vilniaus politikos analizės institutas)
3. Sauliaus Petreikio, Andre Maaker (Estija) ir Laimos Jansones (Latvija) koncertas „Trys upės“.

2021 m. gegužės 28 d. penktadienis, Šeteniai (Kėdainių r.)
1. Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Alexanderio Fiuto, prof. Joannos Zach ir dr.Beatos Kalębos diskusija „Cz.Miloszas ir XXI amžius. Paveldas ir ateitis“.
2021 m. gegužės 29 d., šeštadienis, Šeteniai (Kėdainių r.)
1. Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Jarosławo Fazano paskaita „Lietuviškasis peizažas prieškarinėje Cz.Miloszo poezijoje“.
2. Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Krzysztofo Zajaso paskaita „Lietuviškieji namai buitine prasme ir metafizinis namų suvokimas Cz.Miloszo poemose“.
3. Džiazo muzikos koncertas. Andrej Polevikov trio ir Girmantė „Ethnic Mood.

2021 m. birželio 4 d. penktadienis, Kėdainiai
1. Prof, A.Bumblausko, prof. A.Nikžentaičio ir dr. Barbaros Stankevič diskusija „Paskutinieji LDK piliečiai“.
2. „Zodiakas. 12 muzikinių peizažų pagal Čiurlionio paveikslus“ Latvijos džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjų „Equanimity Trio“, „Chamber jazz string quartet“ ir pianisto Roko Zubovo improvizacijų M.K. Čiurlionio kūrybos tematika koncertas.

2021 m. birželio 5 d., šeštadienis, Videniškiai (Molėtų r.)
1. Prof, A.Bumblausko, prof. A.Nikžentaičio ir dr. Barbaros Stankewicz diskusija „Paskutinieji LDK piliečiai“.
2. Sigutės Trimakaitės koncertas

2021 m. birželio 11 d, penktadienis. Kėdainiai
1. Dr. Tomasz Blaszczak ir prof. Šarūno Liekio diskusija „Okupacijų ir Holokausto atmintis Lietuvoje ir Lenkijoje“.
2. Ansamblio „Quorum“ žydiškų dainų koncertas.

2021 m. birželio 12 d., šeštadienis. Kėdainiai
1. Diskusija „Vidurio ir Rytų Europa XX a. 4-5 dešimtmečiuose tarp dviejų autoritarinių galybių. Ar istorija mus pamoko?“ Dalyvauja prof. Dr. Zenonas Butkus, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys, lektorius Andrius Grodis.
2. „Tango karo metu“. Antrojo Pasaulinio karo metu žuvusiųjų kompozitorių muziką atlieka Rokas Zubovas ir jo draugai.

2021 m. birželio 30 d., trečiadienis, Šeteniai (Kėdainių r.)
Czeslawo Miloszo 110-ųjų gimimo metinių minėjimas. Festivalio uždarymas.
Styginių kvarteto „Regnum Musicale“ koncertas.

Skaityti toliau
Rugsėjo mėnesį Daugiakultūris centras vykdys projektą „Jie gyveno šalia mūsų“
2020 metų rugsėjo mėnesį Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras pradės vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos finansuojamą projektą „Jie gyveno šalia mūsų“, skirtą paminėti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus.
Projekto įgyvendinimui yra skirta 1370 Eur. 

Projekto metu:

 

✔Bus organizuojama ekskursija po Kėdainių rajono miestelius, kuriuose iki II pasaulinio karo gyveno gausi žydų bendruomenė.

✔Bus surengtas susitikimas su knygos „Gaono kodas“ autoriumi Ryčiu Sabu.

✔Muzikos mylėtojai išgirs kamerinės muzikos ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ atliekamą muziką.

✔Istorijos žinovai pagilins žinias dr. Larisos Lempertienė paskaitoje apie Vilniaus Gaoną bei intelektiniame žaidime apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą. 

Skaityti toliau
Tapybos paroda „Tėvas Stanislovas Paberžėje“ 1863 m. sukilimo muziejuje

1863 m. sukilimo muziejuje birželio 1 – 30 d. veikia tapybos darbų paroda „Tėvas Stanislovas Paberžėje“.
Paroda skirta Tėvo Stanislovo 15 – osioms mirties metinėms atminti.

Nuotraukoje – Nerijaus Dapkevičiaus paveikslas „Tėvas Stanislovas“

1863 m. sukilimo muziejus dirba I – VII 9.00 iki 17.00 val.

Telefonas pasiteiravimui – (8 645) 12407

Bilieto kaina – Suaugusiems – 1,6 €, mokiniams, studentams ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims – 0,8 €.

Skaityti toliau
Kvietimas dalyvauti projekte „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“

Projekto tikslas: organizuoti vaikams laisvalaikio užimtumą etninės kultūros pagrindu, perduoti tradicijas, skatinti kūrybiškumą, ugdyti dailiųjų amatų įgūdžius.

Projekto dalyviai susipažins su žalčio gyvenimo būdu, kultu, archeologiniais  radiniais, žais judriuosius lauko žaidimus, dalyvaus pasakos inscenizacijoje ir kūrybiniuose mokymuose.  Projekto pabaigoje bus surengta darbelių paroda. 

*Programa skirta 7–14 metų  vaikams.

*Projekto vadovė – Jūratė Atkočiūnienė

*Įgyvendinimo data – birželio 22 – 30d.

*Įgyvendinimo vieta – Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name.

*Projekto suma – 950 Eur


Kviečiame registruotis tel. 8 645 05168 iki birželio 18 d.

Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos

Skaityti toliau
Respublikinė tekstilės darbų paroda „Pradžioje buvo ženklas…“

2020 birželio 10 d. 16 val. Daugiakultūriame centre atidaroma respublikinė tekstilės darbų paroda „Pradžioje buvo ženklas…“.

Paroda veiks iki rugpjūčio 4 d.

Daugiakultūrio centro darbo laikas : 

antradieniais – penktadieniais 11.00 – 18.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Skaityti toliau
Virtuali paroda „Senieji amatai“

*eksponatų aprašymai pateikti po nuotraukomis

 

Istoriniuose šaltiniuose amatininkų veikla Kėdainiuose pirmą kartą fiksuojama XVI a. pradžioje. Dar iki Magdeburgo teisių suteikimo 1590 m., Kėdainiai buvo reikšmingas Vidurio Lietuvos ne tik administracijos, religijos, kultūros, bet ir prekybos, amatų centras ir turėjo pagrindinius miesto bruožus.

Miesto savininkas Jonas Kiška 1585 m. patvirtino miestelio batsiuvių nuostatus, kokiais naudojosi Kauno batsiuvių cechas. Kėdainių dvaras rūpinosi patraukti į miestą iš kitur pirklius ir amatininkus. Šitaip tikėtasi suteikti miestui gyvybingumo. Miestą valdę Kristupas ir Ona Radvilos 1627 m. garantavo teisę atvykusiems pirkliams ir amatininkams laisvai judėti. Šiuo laikotarpiu buvo suplanuoti nauji priemiesčiai su turgaus aikštėmis. Tuo laikotarpiu mieste buvo 6 turgaus aikštės. Prie vienos iš jų – Didžiosios Rinkos aikštės, XVII a. viduryje buvo pastatytas pirklių Jokūbo ir Jono Arnetų namas. 

Virtualioje galerijoje pristatoma dauguma amatų, praktikuotų Kėdainių amatų cechuose ar už jų ribų. Keičiantis epochoms, keisdavosi ir amatai, vieni išnykdavo, atsirasdavo kiti, todėl parodos chronologinės ribos apima nuo žvejų gyvenvietės laikotarpio XIV a. iki senuosius amatus atkuriančių amatininkų darbų XX a. pabaigoje. Visi eksponatai yra iš Kėdainių krašto muziejaus fondų arba jo skyrių. 

Archeologinių radinių kolekcija pristatoma amatininkų dirbiniais, kurių chronologinės ribos apima XIV–XIX amžius. Daugiausia tai keramikos dirbinių fragmentai ar jų rekonstrukcijos, kalvystės, tekinimo, kauladirbystės pavyzdžiai. Jie surasti Kėdainių senamiesčio kultūriniame sluoksnyje, apylinkių senkapių ir piliakalnių vietose. Kai kurie dirbiniai surasti ir padovanoti muziejui vietinių gyventojų. 

XIV a. puodžių amatą pristato pagoniškų laikų dailiai ornamentuota keramika, kurią gamino paprasti sodiečiai. XV a. keramikos įvairovė, formos ir puošyba liudija apie šio amato atsiradimą Kėdainiuose. Puodžių amatas ištobulėjo XVII a. – puodai, lėkštės ir kokliai pradėti glazūruoti. Turtingesniems miesto gyventojams pradėti gaminti įvairių formų ir puošybos kokliai. Tuo laiku mieste išplito rūkymo mada, puodžiai gamino dailias pypkes, kurios taipogi pristatomos virtualioje ekspozicijoje.

Tekintojų darbus pristato kaulinės sagos, medicinai naudoti įrankiai ir neapdirbto kaulo gaminiai su įpjovomis. Tekstilės amatą XIV a. Kėdainiuose byloja vietinių meistrų gaminti smiltainio formos verpstukai ir pirklių atgabenti uolieninės kilmės rausvo šiferio verpstukai.

Medžio drožinių kolekcija suskirstyta į epochas nuo XV iki XXI a., kuriose kurtuose kūriniuose būdavo akcentuojamos to meto religinės, dvasinės ir visuomeninės gyvenimo aktualijos. Parodoma dalis eksponatų iš muziejuje saugomos vertingos XIX-XX a. pr. dievdirbio V. Svirskio monumentalių kryžių kolekcijos, taip pat tos pačios epochos mažosios plastikos pavyzdžiai – šventųjų skulptūrėlės. Kėdainių krašto medžio meistrų sugebėjimai nebūtų pilnai atspindėti, nepademonstravus ir kitų medžio dirbinių. Eksponuojami kasdienės buities daiktai, kuriuos dirbino įvairių medžio amatų atstovai: kubiliai, klumpdirbiai, staliai, baldžiai. Tai kibirai, kubilukai, klumpės, namų bei darbo apyvokos daiktai, tuo pačiu atlikę ir tautinio dekoro funkciją – lėkštės, dėžutės, prieverpstės.

Neapeinami ir kiti amatai, be kurių kasdienė buitis buvo neįsivaizduojama. Kėdainių miestas ir apylinkės buvo garsūs pynėjais, pynusiais krepšius, krepšelius, pintines. Demonstruojama šiaudinių dirbinių įvairovė, nuo pintų aruodų, krabių, sėtuvių ir batų iki sudėtinga technika suklijuotų kalėdinių papuošalų eglutei. Supažindinama su šikšnininkystės amatu, kurio kai kurie anksčiau kiekviename turguje parduodami dirbiniai – pakinktai, naginės ar žvanguliai, dabar sutinkami tik ekskliuzyvinėse parodose.

 Tekstilės dirbiniai – jų išraiškos įvairovę atspindi audimo, nėrimo, siuvinėjimo, mezgimo pavyzdžiai. Dažnai viename užtiesale ar užvalkale galima pamatyti kelių tekstilės amatų įgūdžius: audimo, siuvimo, siuvinėjimo, pynimo. Kad toks gaminys pasiektų vartotoją, nuo gaminio žaliavų paruošimo pradžios reikėjo naudoti darbo įrankius, kuriuos gamino keliolika amatų meistrų. Staliai, tekintojai, ratelninkai, kalviai, šaltkalviai dirbino įvairias stakles, ratelius, pinikų pynimo volus ir nesuskaičiuojamą daugybę įrankių. 

Informacija buvo parengta pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės 2007-2013 m. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Virtuali praeitis – muziejų ateitis“. Šio projekto metu buvo kuriamas virtualus muziejus,  organizuojamos konferencijos, edukaciniai ir pasikeitimo patirtimi seminarai, tradicinės liaudies kultūros renginiai partnerių atstovaujamose vietovėse. 1600 unikalių eksponatų iš Rėzeknės aukštosios mokyklos, Latgalės kultūros ir istorijos muziejaus Rėzeknėje, Maksimo Bahdanovičiaus muziejaus Gardine ir Kėdainių krašto muziejaus rinkinių aprašymai ir įvairūs pristatymai sudarė virtualaus muziejaus pagrindą.

http://futureofmuseums.eu/lt/

Skaityti toliau
MUZIEJAUS IR PADALINIŲ LANKYMAS KARANTINO METU

 

Muziejaus ir jo padalinių lankymo sąlygos:

Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes viso apsilankymo metu. Taip pat rekomenduojame lankymosi metu mūvėti vienkartines pirštines.

  • Įėję į muziejų, lankytojai privalo dezinfekuotis rankas;
  • Viso apsilankymo metu būtina išlaikyti ne mažesnį nei 2 m atstumą nuo kitų asmenų (negalioja tarp kartu atvykusių šeimos narių);
  • Lankant ekspozicijas, prašome kiek įmanoma mažiau liestis prie patalpose esančių paviršių;
  • Net ir nesergant virusine liga, būtina laikytis čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo (prisidengti, čiaudėti į vidinę alkūnės dalį), rankų higienos.

Dėmesio!

Prieš įeinant į muziejų ar jo padalinius darbuotojai gali paprašyti leidimo pamatuoti lankytojų temperatūrą naudojant nuotolines temperatūros matavimo priemones. Negavus leidimo ar nustačius aukštesnę nei leidžiamą žmogaus kūno temperatūrą (37,3 °C ir daugiau), lankytojai nebus priimami.

Jei sergate, karščiuojate ar blogai jaučiatės, prašome muziejuje nesilankyti.

Tikimės supratimo ir sąmoningumo, siekiant užtikrinti Jūsų ir mūsų saugumą muziejuje.

Būkime sveiki!

Skaityti toliau
Gegužės mėnesio parodos muziejuje ir jo padaliniuose

1863 m. sukilimo muziejuje:

Veikia Daivos Šeškauskaitės fotografijos ir tapybos darbų paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Daugiakultūriame centre:

Nacionalinio mokinių meninės raiškos dailės piešinių konkurso „Pažintis su žydų kultūros paveldu“, skirto Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti, paroda. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Tradicinių amatų centras Arnetų name:

Sertifikuoto tautinio paveldo produktų tradicinio amatininko Artūro Aleksos (Jonava) medinių šaukštų paroda. Paroda veikia nuo gegužės 14 d. iki birželio 18 d. 

Kėdainių krašto muziejuje:

Fotografijų paroda „Lietuvos nepriklausomybė Kėdainių fotografijose“. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Skaityti toliau
Daugiakultūriame centre mokinių nacionalinio meninės raiškos dailės piešinių konkurso „Pažintis su žydų kultūros paveldu“ paroda

 

2020 –ieji Lietuvos Respublikos seimo nutarimu yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriu centru paskelbė nacionalinį mokinių piešinių konkursą, kurio tikslas – ugdyti kūrybingą, siekiančią gauti istorinių žinių apie Lietuvos žydų istoriją, asmenybę.  Konkurse buvo kviečiami dalyvauti visų Lietuvos mokyklų 5-12 klasių mokiniai.

Į konkursinę parodą buvo atsiųsti 105 darbai. Parodoje eksponuojami 61 mokinių darbas iš 28 šalies mokyklų. Konkurse dalyvavo ir mūsų Kėdainių krašto mokiniai  iš 6 mokyklų:  Kėdainių LSU „Aušros“ progimnazijos, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centro, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, Kėdainių r. Šėtos ir Akademijos gimnazijų. 

Vertinimo komisija susipažinusi su atsiųstais piešiniais ir įvertinusi visus darbus, nacionalinio piešinių konkurso nugalėtojais paskelbė šiuos mokinius už jų sukurtus piešinius:

5 – 8 klasių amžiaus grupėje:

I vieta: Gustė Vekrikaitė už piešinį „Įamžinti prisiminimai“, Kauno dailės gimnazija, mokytoja Jolanta Galdikaitė;

II vieta: Aja Knezevičiūtė už piešinį „Menoros šviesa“, Kėdainių „Ryto“ progimnazija, mokytoja Audronė Rudienė;

II vieta: Rugilė Krasuckytė už piešinį „Toros skaitymas“, Radviliškio Vaižganto progimnazija, mokytoja Irina Kareivienė;

III vieta: Austėja Zuokaitė už piešinį „Istorijos“, LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, mokytoja Marija Burneikienė;

III vieta: Rugilė Noreikaitė už piešinį „Tradicijų išsaugojimas ir simboliai“, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, mokytoja Ilona Venckienė;

III vieta: Ūla Gedvilaitė už piešinį „Šilalės žydų sinagoga“, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, mokytoja Ilona Venckienė;

9 – 12 klasių amžiaus grupėje:

I vieta: Monika Linkevič už piešinį „Dievo akivaizdoje“, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, mokytoja Jadvyga Sinkevič;

II vieta: Aivija Janeliūnaitė už piešinį „Atmintis gyva“, Kėdainių šviesioji gimnazija, mokytoja Jolanta Issa;

II vieta: Mykolas Skliutas už piešinį „Žydų simboliai“, Alytaus Jotvingių gimnazija, mokytoja Ingrida Vilkinienė;

III vieta: Rugilė Maciejauskaitė už piešinį „Istorija, kuri turi nepasikartoti“, Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija, mokytoja Zita Jarašiūnienė;

III vieta: Erika Sakalauskaitė už piešinį „Praeities šaknys“, Alytaus Jotvingių gimnazija, mokytoja Laimutė Arlauskaitė

3 darbus Vertinimo komisijos įvertinto nominacija – „Už vaizdingiausią literatūros kūrinio iliustraciją“:

  • Paulina Gaurilčikaitė už piešinį „Saros Klok siuvimo priedų krautuvėlė“
  • Alna Čepurnaitė už piešinį „Prie geto teatro“
  • Izabelė Genytė už piešinį „Spektaklis geto teatre“

Šios mokinės yra iš Kauno Dailės gimnazijos, mokytoja Jolanta Galdikaitė. Mokinės iliustravo žydų kilmės rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymus.

        Parodą Daugiakultūriame centre galite apžiūrėti iki birželio 1 d.

 

 

Skaityti toliau
Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Tęsiami darbai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) yra pradėjęs 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus.

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Kol restauruojami kunigaikščių Radvilų sarkofagai ir vyksta moksliniai tyrinėjimai, kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje vyksta kiti tvarkymo darbai – ištinkuotos sienos, sprendžiami ventiliacijos ir šildymo klausimai, įrengtos naujos grindys. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau
Muziejaus darbo laikas

Kėdainių krašto muziejus dirba:

trečiadieniais – penktadieniais 11.00 – 18.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Gegužės 1 d. ir gegužės 3 d. muziejus nedirbs.

Prieš valstybines šventes dirbame 1 val. trumpiau.

Karantino metu būtina išankstinė registracija. Visa informacija – http://www.kedainiumuziejus.lt/lankytojui/naujienos/svarbi-informacija-lankytojams/

Skaityti toliau
Kėdainių modernioji architektūra – namas Didžioji g. 15

Kėdainių modernioji architektūra

Tekstas buvo parengtas informacinei lentelei, kurios pritvirtinti ant namo Didžioji g. 15 fasado neleido namo savininkė. Priminsime, kad informacinės lentelės ant paminklinių senamiesčio pastatų fasadų buvo pritvirtintos 2019 m. Jose apibūdinta pastatų architektūra, paminėti statybų ir rekonstrukcijų laikotarpiai, pirmieji savininkai ir su pastatais susiję įdomesni praeities įvykiai.

Namas Didžioji g. 15

Eklektikos formų dviejų aukštų pailgo stačiakampio I plano mūrinis namas su mezoninu pastogėje yra pirmasis modernistinės architektūros gyvenamasis namas Kėdainiuose.

Pagrindinio fasado kompozicija Didžiojoje gatvėje simetriška ir dekoratyvi. Pirmo aukšto fasadas suskaidytas penkiais aukštais stačiakampiais langais su mediniais paneliais apačioje ir durimis fasado centre. Antro aukšto fasade vienoda metrine eile sukomponuoti šeši stačiakampiai langai. Jie aprėminti apvadais, viršuje dekoruoti trikampiais sandrikais. Tarpus tarp langų puošia  dekoratyvinės juostos, aukštus atskiria trikampių ir stačiakampių juosta, fasado kampus pabrėžia rustai.

Virš antro aukšto karnizo du mūriniai stačiakampiai aprėminti profiliuotais apvadais ir viršuje dekoruoti rozetėmis. Tarp abiejų stačiakampių ir mezonino įterptos kalto metalo ažūrinės tvorelės. Mezonino fasadas suskaidytas dviem dideliais stačiakampiais langais, kampai pabrėžti pusiau apvaliomis kolonomis, trikampis frontonas dekoruotas dviem profiliuotais ir dantytais karnizais bei geometriniu ornamentu centre. Mezonino fasado apačioje padarytame užraše paženklinta namo statybos pabaigos data –1908. Iš abiejų datos pusių slaviškomis Б raidėmis pažymėti namo savininko B. Bavilskio inicialai. Bavilskis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Kėdainiuose turėjo plytų fabriką, kuris vietinei rinkai per metus tiekdavo per 200 tūkstančių geros kokybės plytų. Fabrike dirbo 15 nuolatinių darbininkų ir keletas samdomų žmonių.  

Po Pirmojo pasaulinio karo namo savininku tapo garsus Kėdainiuose provizorius žydas Volfas Palonesas. Pirmame namo aukšte jis įrengė vaistinę, ant lygaus rytinio fasado padarė lietuvišką užrašą skelbiantį, kad tai V. Paloneso Didžioji Aptieka. Po Antrojo pasaulinio karo pirmame namo aukšte veikė vaistinė, antrame aukšte ir mezonine buvo įrengti butai. 1991 m. namas tapo privačių asmenų nuosavybe.

B. Mikštavičiaus nuotrauka „ Namas Didžioji g. 15 tarpukariu“

Nuotrauka – V. Špečkausko

Skaityti toliau
„Nacionalinė ekspedicija“ Kėdainiuose

2019 metų liepos mėnesį Kėdainiuose lankėsi „Nacionalinė ekspedicija“. Po istorinius Kėdainius juos lydėjo muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kviečiame žiūrėti laidos įrašą – https://bit.ly/2VRxljJ

Akimirkos iš susitikimo muziejaus „Facebook“ paskyroje – https://bit.ly/3eGMxsE

Skaityti toliau
Muziejus namuose – Žalgirio mūšio diorama Kėdainių krašto muziejuje

2010 metais pažymint 600 – ąsias Žalgirio mūšio metines, Akademijos gyventojai Jūratė ir Rimgaudas Dičiai 8 kvadratinių metrų plote sukūrė Žalgirio mūšio dioramą!

Kviečiame pažiūrėti į dioramą iš arčiau – https://www.youtube.com/watch?v=20vlb3gPYU8

Pasibaigus karantinui, kviečiame užsukti į Kėdainių krašto muziejų ir pasigrožėti diorama. 

Skaityti toliau