header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUJE VEIKIA PARODA IŠ ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJAUS „SVEIKA, NEPRIKLAUSOMOJI! TAUTIŠKUMO IR MODERNUMO ŽENKLAI TARPUKARIO LIETUVOJE“

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) laikotarpis – tai visų valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių pažangos ir pokyčių laikotarpis. Šiandien, sulaukus nepriklausomybės 100-mečio, „Aušros“ muziejus gręžiasi į praeitį ir žvelgia į tarpukario Lietuvos gyvenimą. Pažinti jį iš arčiau muziejaus lankytojams padės paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“.

Paroda lankytojus supažindins su tarpukario Lietuva ir tuo laikotarpiu susiformavusiais ir išryškėjusiais visuomeninio, kultūrinio, politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo ženklais, kurie kalba apie jaunos valstybės siekius kartu su visu pasauliu eiti pažangos keliu, būti modernia valstybe ir drauge išsaugoti savitumą, puoselėjant ilgametes tradicijas. Parodos leitmotyvu pasirinkti autentiški to laikotarpio posakiai, frazės, šūkiai, kurie išsako esmines to meto aktualijas ir atskleidžia tarpukario Lietuvos gyvenimo niuansus.

Parodoje gausu tautiškumą ir modernumą išreiškiančių simbolių, kuriais siekiama ne tik apžvelgti svarbiausius įvykius, bet ir parodyti, kaip jie buvo priimami to meto visuomenės ir kaip tai buvo išreiškiama viešojoje erdvėje. Išraiškingi tarpukario dailininkų plakatai, fotografijos, garbingus darbus Lietuvai liudijantys apdovanojimai, simboliais ir šūkiais papuoštos vėliavos, aprangos detalės, lietuviškos produkcijos reklamos ir pakuotės, nauji importiniai daiktai ir kiti to meto aktualijas atspindintys eksponatai padeda geriau pažinti tarpukario Lietuvą.

Parodoje pristatomi eksponatai ne tik iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų bei institucijų: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Kauno IX forto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Telšių vyskupijos kurijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo rinkinių ir kt.

PARODA VEIKS IKI KOVO 4d.

Skaityti toliau
KĖDAINIEČIAI ŽIŪRĖJO FILMĄ APIE PIOTRĄ STOLYPINĄ

Sausio 10-osios vakarą į Daugiakultūrį centrą rinkosi neabejingi istorijai kėdainiečiai. Juos čia pakvietė filmo „Riteris ir freilina. Portretas Lietuvos fone“, pasakojančio apie Piotro Stolypino ir jo žmonos Olgos gyvenimą, kūrėjų komanda. Pristatyme dalyvavo scenarijaus autoriai Sergėjus Lichotkinas iš Sankt Peterburgo ir Zdislavas Juchnevičius iš Vilniaus.

Renginyje dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas. Visi susirinkusieji kartu pažiūrėjo filmą, o paskui vyko jo aptarimas.

Pasak Z. Juchnevičiaus – tai filmas apie meilę, ištikimybę, atsidavimą darbui, padorumą ir atsakomybę prieš savo šeimą ir valstybę. Švelniame, jautriame ir nostalgiškame filme pasakojama Piotro Stolypino 40 metų gyvenimo Lietuvoje istorija nuo Vilniaus iki Kalnaberžės: mokslai Lietuvoje ir Peterburge, vedybos su Olga ir jų tarpusavio santykiai, gyvenimas Kalnaberžėje, profesinė karjera iki Rusijos imperijos premjero posto ir net pasikėsinimai į jo gyvybę.

Filmo kūrėjai daug vietos skyrė Kėdainių kraštui ir pakalbino daug žmonių, kurie vienaip ar kitaip yra prisilietę prie P. Stolypino. Tai ir Rimantas Žirgulis, Vytautas Ruzgas, Feliksas Paulauskas, Viačeslavas Čerenkovas, Audronė Pečiulytė, Egidijus Jonevičius, tėvas Nikolajus – stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas. Ypač filmo kūrėjai džiaugėsi susitikimu su Algimantu Bobinu iš Kalnaberžės, kuris jiems parodė originalius jo šeimos žemės įsigijimo 1927 m. dokumentus, kuriuose rašoma, kad ta žemė anksčiau buvo P. Stolypino.

Jautriai skambėjo užkadriniai pasakojimai, kuriuos įgarsino žymūs Lietuvos aktoriai – Eglė Gabrėnaitė, Arūnas Sakalauskas ir Liubomiras Laucevičius. Filmo kūrėjai jį planuoja iš pradžių rodyti kino festivaliuose, o po to tarsis ir su nacionalinėmis televizijomis dėl jo transliavimo. Bus sukurta ir rusiška šio filmo versija, nes tikimasi jį demonstruoti ir Rusijoje.

Diskutuojant buvo išreikšta mintis, kad šis filmas gali paskatinti Kėdainiuose kultūrinį turizmą.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
Planuojama Daugiakultūrio centro modernizacija

Jau šiais metais tikimasi pradėti meno ir kultūros erdvės – Kėdainių daugiakultūrio centro – modernizavimo darbus. Lėšų tam tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, prie projekto įgyvendinimo prisidės ir rajono savivaldybė.

Paskutiniajame 2018 metų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspresta skirti iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų projektui „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“.

Pastarasis bus teikiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“.

Planuojama, kad projekto vertė turėtų siekti 625 953,37 Eur (iš jų: ne mažiau kaip 488 243,63 Eur – Europos Sąjungos parama, ne mažiau kaip 137 709,74 Eur – Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšos).

Įgyvendinant projektą planuojama modernizuoti Daugiakultūrio centro pastatą ir įsigyti būtiną įrangą.

Daugiakultūris centras – tai prestižinė, reprezentacinę funkciją atliekanti rajono salė, per metus čia apsilanko apie 10 tūkstančių žmonių. Čia rengiamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai.
Paskutinį kartą pastatas buvo remontuotas 2002 metais, tačiau prieš beveik dvejus metus, 2017 metų kovą nuo Daugiakultūrio centro lubų nukrito didelis gabalas tinko. Ryte į darbą atėjusios centro darbuotojos džiaugėsi, kad gabalas nukrito ne renginio metu. Mat incidento išvakarėse vykusio koncerto metu salė buvo pilna žmonių.

Įtrūkimai lubose yra matomi iki šiol, o pavojų keliančios lubos pridengtos specialiu tinklu, apsaugančiu nuo atplyšusių gabalų galimo kritimo.

Vaida Masilionytė „Kėdainių mugė“

http://muge.eu/bus-modernizuojamas-daugiakulturis-centras/

Skaityti toliau
KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS IR DAUGIAKULTŪRIS CENTRAS JAU ŠIAIS METAIS BUS TVARKOMI IŠ ESMĖS

Dėl Kėdainių krašto muziejaus pastato sutvarkymo ir modernizavimo savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus dar pernai birželį ES investicijų fondui parengtas ir  teiktas projektas prieš kelias dienas buvo įvertintas teigiamai ir, pasirašius finansavimo sutartį, bus pradėti darbai. Dėl muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo paraiška gauti ES finansavimą pateikta visai neseniai, o jos įvertinimo galutiniai rezultatai bus žinomi kovo mėnesį. Džiugu, kad šie svarbūs kultūros objektai pagaliau bus suremontuoti iš pagrindų.

Kultūros paveldo objektų atnaujinimui − sėkmingi investicijų projektai

Pernai birželio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės taryba sprendimu pritarė projekto „Kėdainių krašto muziejaus aktualizavimas, padidinant kultūros paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą“ paraiškos gauti finansavimą teikimui ir nusprendė iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto projektui skirti 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Minėto projekto vertė beveik 467 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos.

Projektas jau įvertintas ir sutartis su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra bus pasirašyta sausio antroje pusėje. Tada savivaldybės administracija turės atlikti viešuosius pirkimus, sudaryti rangos darbų, statybos darbų techninės priežiūros ir kt. sutartis ir darbai prasidės. Pastato tvarkymo darbai bus vykdomi dvejus metus.
Bus atliekami šie darbai: rūsio ir fasado mūrinių sienų, cokolio remontas, vidaus patalpų remontas, esamo pirmo, antro aukštų ir rūsio remontas, pritaikant žmonėms su negalia, įrengiant keltuvą neįgaliesiems.

Kėdainių krašto muziejaus pastatas yra kultūros paveldo objektas. Jo būklė yra prasta ir neužtikrina saugumo. Pastatas nėra pritaikytas lankytis specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Įgyvendinant projektą siekiama didinti viešųjų paslaugų prieinamumą visiems lankytojams bei modernizuoti kultūros paveldo objektą. Problemai spręsti ir buvo parengtas investicijų projektas, kurio tikslas – Kėdainių krašto muziejaus išsaugojimas ir atskleidimas, siekiant pritaikyti kultūrinėms ir kitoms reikmėms, užtikrinant jo prieinamumą visuomenei ir lankytojams.

2018 metų gruodžio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės taryba sprendimu pritarė projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“ dalinio finansavimo“ paraiškos gauti finansavimą teikimui ir nusprendė iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto projektui skirti ne mažiau kaip 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto vertė – beveik 626 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos.

Šio projekto tikslas − užtikrinti kompleksinių, paklausių ir prieinamų aukštos kokybės kultūrinių paslaugų teikimą Kėdainiuose, formuojant šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą. Kaip bus galutinai įvertintas šis projektas, bus aišku šių metų kovo mėnesį.

Krašto muziejaus ir Daugiakultūrio centro vadovai – džiaugiasi būsimu atnaujinimu

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakojo, kad viso muziejaus pastato restauravimo darbai buvo daryti 2000-aisiais, kai muziejus buvo perkeltas į šias patalpas, o ekspozicija įrengta per rekordinį 3 mėn. laikotarpį ir muziejus atidarytas 2000 m. rugsėjo mėn. „Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar jau viskas atgyveno“, − sakė Rimantas. 2013−2014 m. buvo pakeistas muziejaus stogas ir dalyje palėpių įrengtos fondų saugyklos. Daugiakultūris centras po restauravimo duris atvėrė 2002 m. ir nuo to laiko nebuvo remontuotas, tik papildyta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir holokaustą.

Būtina tvarkyti pastatų išorę ir vidų, atlikti pamatų ir sienų hidroizoliaciją, keisti langus ir duris, tvarkyti komunikacijos ir šildymo sistemas. Atlikus šiuos darbus, reikia įrengti modernias ekspozicijas muziejuje ir Daugiakultūriame centre. Be to, Daugiakultūrį centrą reiktų dar labiau pritaikyti koncertų, konferencijų, seminarų rengimui, filmų demonstravimui“, − kalbėjo R. Žirgulis.

Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė sako, kad dauguma kėdainiečių, užėję į centrą mato nuo patalpų sienų nubyrėjusį tinką, į akis labai krinta lubų defektai (kad būtų galima dirbti, ir nenukristų tinkas ant žiūrovų, yra užtemptas tentas po lubomis), bet yra ir dar rimtesnių bėdų: „Nebuvo padaryta pamatų hidroizoliacija, tad ir byra tinkas dabar. Salės langai yra visiškai kiauri − per juos veržiasi ne tik vėjas, bet ir šaltis. Pas mus vyksta daug reikšmingų ir aukšto lygio koncertų, kitų renginių, o salė žiemą yra šalta tiek atlikėjams, tiek ir žiūrovams. O vasarą neveikia vėdinimo sistema, tad per renginius būna labai tvanku ir karšta. Pastato išorėje taip pat byra, skilinėja tinkas. Per 16 darbo metų jokio remonto nebuvo, tik kosmetiškai padažyta.“

Taip pat Audronė sakė, kad Daugiakultūriame centre būtina modernizuoti parodų kabinimo įrangą, norima stacionaraus ekrano ir projektoriaus įrengimo, kad nereiktų visą laiką nešioti įrangos, ją prijunginėti, juk laidų gausybė ne tik negražiai ir nemoderniai atrodo, bet yra ir nepatogu, ir nesaugu.

Anot R. Žirgulio, tokių didelių investicijų vienu metu Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai dar nėra sulaukę, todėl šis didžiulis projektas labai džiugina muziejininkus. „Bene pirmą kartą sutapo savivaldybės vadovybės rimtas požiūris į muziejaus modernizavimo būtinybę ir kartu sėkmė pritraukiant šiam tikslui ES investicijas“, − džiaugiasi muziejaus direktorius.

Sutvarkyti pastatai, naujos ekspozicijos – pritrauks dar daugiau kėdainiečių ir miesto svečių

Kaip pasakojo R. Žirgulis, per metus Kėdainių krašto muziejuje apsilanko vidutiniškai 7 000 lankytojų, Daugiakultūriame centre – būna ir iki 10 000 per metus. Muziejuje ir padaliniuose kasmet vyksta apie 130 renginių, 914 edukacinių užsiėmimų, 796 ekskursijos. „Dabartinė muziejaus ir Daugiakultūrio pastatų būklė yra prasta, pasenusios ir nusibodusios ekspozicijos. Tačiau naujai suremontuoti pastatai, naujos ekspozicijos neabejotinai dar labiau trauks lankytojus ir jų skaičius dar labiau didės“, − sakė muziejaus direktorius.

Greitai, vasario pradžioje, muziejuje, minint pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-metį ir pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-ąsias metines, bus atidaryta ekspozicija apie 1919 metų Taučiūnų mūšį − virtuali paroda „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“. Kiek vėliau kėdainiečiams bus pristatytas atkurtų XVII a. vidurio Kėdainių maketas. Prasidėjęs remontas, pasak R. Žirgulio, netrukdys naujoms ekspozicijoms, kadangi jas lengvai galima perkelti į kitas patalpas.ugiakultūrio centro vadovės teigimu, iš Daugiakultūriame centre vidutiniškai per metus apsilankančių nuo 9 iki 10 tūkstančių lankytojų į renginius ateina 5−6 tūkstančiai. „Per metus surengiame apie 30 koncertų, 12 parodų, vyksta nuo 50 iki 60 įvairių renginių (knygų pristatytų, susitikimų, konferencijų, seminarų, popiečių ir kt.). Aktyvi edukacinė veikla: organizuojami protmūšiai ir viktorinos mokiniams, edukacinės programos, seminarai mokytojams ir muziejininkams, organizuojamos ekskursijos ir pažintiniai žygiai po Kėdainių rajoną, miestą ir kt. filmuojamos laidos ir kt. Mūsų centre apsilanko kasmet per 100 ekskursijų iš Lietuvos, Izraelio, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Visada mūsų centrą aplanko užsienio šalių ambasadoriai: iš JAV, Izraelio, Lenkijos ambasadų. Mūsų centras reprezentuoja mūsų Kėdainių miesto daugiakultūrią praeitį ir parodo, kaip dabar yra saugojamas paveldas, kaip jis pritaikomas kultūriniams poreikiams. Mūsų centro akustika yra viena geriausių Lietuvoje, turime prieš dešimtmetį savivaldybės nupirktą fortepijoną, atvažiuoja koncertuoti žymūs Lietuvos ir pasaulio muzikantai. Šiam darbui reikalingos ir sutvarkytos, pritaikytos ir šiuolaikiškos patalpos su atitinkama įranga. Džiaugiamės, kad tiek metų laukto remonto reikalai pagaliau pajudėjo. Nors mūsų laukia didelis išbandymas, bet mes viltingai lauksime rezultatų. Juk tai atneš naudos ir malonumo ir mums, muziejininkams, ir kėdainiečiams, ir turistams, kurių kasmet į Kėdainius atvyksta vis daugiau“, − kalbėjo A. Pečiulytė.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
SUVIENIJUS PAJĖGAS RUOŠIAMASI PAMINĖTI KĖDAINIŲ KAUTYNIŲ 100-ĄSIAS METINES

Vasario 9 dieną ruošiamasi paminėti Kėdainių kautynių 100-ąsias metines. Pasiruošimas šimtmečio sukakčiai prasidėjo. Dviejuose pasitarimuose buvo aptarta renginių programa ir pasidalinta darbais.

Darbo grupė pasidalino darbus

Susitikimuose dalyvavo rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, P. Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis, 207 kuopos vadas Gytis Požėra, Vlado Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, valdybos narys Liutauras Trumpulis, Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

„Kėdainių mūšio šimtmetis – svarbi visam mūsų kraštui data, nes tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos Nepriklausomybei ir naujosios Lietuvos istorijoje. Labai malonu, kad sutapo mūsų ir šaulių sąjungos atstovų idėjos ir iniciatyvos. Tad susivienysime rajono savivaldybės, šaulių sąjungos, savanorių bei krašto apsaugos pajėgas ir kartu stengsimės surengti didesnį, įdomesnį, bei turtingesne programa minėjimą“, – sakė S. Grinkevičius.

Sudaryta renginio darbo grupė jau pasidalino darbus.

Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulis sakė, muziejuje veiks ekspozicija „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, į kurią pakvies miesto ir rajono moksleivius.

Muziejininkas Vaidas Banys paruoš straipsnį spaudai ir šimtmečio renginio metu perskaitys pranešimą apie 1919 m. vasario 7 dieną prasidėjusius mūšius ties Kėdainiais.

Lietuvos šaulių sąjungos Kėdainių skyrius vaišins kareiviška koše. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė bus Kėdainių kultūros centro parneriai rengiant šventinę koncertinę programą.

Lietuvos šaulių sąjunga dovanos fejerverką.

Renginio organizatorius – Kėdainių rajono savivaldybė.

Renginio rengėjas – Kėdainių kultūros centras.

Atnaujina pirmojo kario savanorio paminklą

Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako, minint šimtosioms restauruojamas paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui. Jis gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Pirmasis karys buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.

„Šis paminklas 1928 metais buvo pastatytas pagal architekto Vytauto Žemkalnio–Landsbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961-aisiais paminklas nugriautas, o 1992 metais atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga ir nuotraukomis“, – sakė M. Rukšienė.

Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys devynių metrų ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.

„P. Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų ir laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio žūties 100-metį – 2019-ųjų vasario 9 dieną, paminklas restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas–taures. Šiuo metu atlikta 83 procentai darbų: žemės darbai, pamatų hidroizoliacija, paminklo sienų paruošimas dažymui, atkurtos vazos-taurės, restauruota atminimo lenta, betoniniai laiptai ir kt.“, – kalbėjo M. Rukšienė.

Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Prisimenant Kėdainių kautynes

Kėdainių kautynės – 1919 m. vasario 8–10 d. įvyko vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynės su į Lietuvą įsiveržusiomis Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais.

Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio ir Kėdainių apskrityse apsaugos daliniai – apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. – Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. – lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskr. apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus.

Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys.

Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas. 
Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.

Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis.

Per Kėdainių kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Sovietų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69559

http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Suvienijus-pajegas-ruosiamasi-pamineti-kedainiu-kautyniu-100-asias-metines/1

Skaityti toliau
NORINT BŪTI MATOMIEMS, REIKIA PADARYTI DAUG NEMATOMŲ DARBŲ

Muziejai jau seniai yra ne ta įstaiga, kur stovi apdulkėję eksponatai, o jų prižiūrėtojos kampe mezga kojines ir šiukštu draudžia liesti eksponatus. Šiuolaikiniai muziejai labai skiriasi nuo ankstesniųjų: čia kaip tik kviečiama liesti ir keliauti ne tik kojomis realiai, bet ir akimis virtualiai. Būdami modernūs, interaktyvūs, muziejai sugeba sudominti ir įtraukti tiek vaiką, tiek suaugusįjį. O kaip mūsų Kėdainių krašto muziejus? Jis juk tobulėja, modernėja, tik gal ne visi tai matom ir girdim, pasidomime. Ne visi darbai ir matomi iš šalies. Apie dabar atliekamus aktualiausius darbus pasakoja muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Pirmas klausimas: kaip su pinigais, juk be jų atnaujinimų ir moderninimų nepadarysi

Šiemet tikrai labai dideles investicijas ‒ 100 tūkst. Eur ‒ gavome ir iš savivaldybės. Pirmą kartą nemažai lėšų buvo skirta 2000-aisiais, kai persikėlėme į naujas patalpas (red. anksčiau muziejus veikė ten, kur dabar yra Janinos Monkutės-Marks muziejus) ir įrengėme ekspozicijas. Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar tai jau savo atgyveno. Kad iš naujo padarytum viską labai puikiai nuo a iki z, reikia labai didelių ne tik lėšų, bet ir fizinių bei intelektualių jėgų. Kad muziejus būtų patrauklus ir modernus, reikia jį nuolat keisti, judėti su laiku, kuris, žinia, labai greitai bėga. Turime nuolat būti budrūs ir atsinaujinatys.

Ar turite kokį nors pavyzdį, viziją, koks turėtų būti muziejus?

Toks muziejus – pavyzdys man yra Varšuvoje esantis žydų muziejus „Polin“. Prieš porą metų jį pamačiau ir negaliu užmiršti. Jis yra pastatytas už 55 mln. JAV dolerių. Lenkija dabar yra, ko gero, muziejininkystės lyderė Europoje ir labai jaučiamas rimtas valstybės požiūris į muziejus.

Aš nesakau, kad Kėdainių krašto muziejus turi būti atnaujintas už 50 mln. eurų, bet ten, kur kuriamas interaktyvumas, kur veikia naujausios informacinės technologijos, kur turi būti viskas labai apgalvota, kruopštu, skoninga, gražu, tikslu, reikia tikrai daug lėšų, žinių, laiko ir kantrybės.

Gavote lėšų iš savivaldybės, o kaip muziejus pats užsidirba lėšų?

Rašome projektus Kultūros tarybai ir kitiems fondams. Vien iš Kultūros tarybos šiemet gavome daugiau nei 37 tūkst. Eur. Paminėsiu kelis pavadinimus: „Česlovo Milošo festivalis-2018“, „Radviliada-2018“, „Išmanusis Kėdainių istorijos gidas“ (interneto svetainė ir išmanusis gidas), „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, „Kėdainių miesto raida XVII a.“, „Kėdainiai tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu 1918−1940 metais“.

Iš šių lėšų surengėme du festivalius: Česlovo Milošo ir „Radviliados”, atnaujinome, tiksliau iš esmės iš naujo sukūrėme muziejaus interneto svetainę (ji vis dar tobulinama), taip pat sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Kuriama ekspozicija apie 1919 metų Taučiūnų mūšį. Vasario mėnesį minėsime 100-metį pirmųjų nepriklausomybės kovų Lietuvoje, o kaip žinote, pirmosios kovos ir vyko mūsų rajone, Taučiūnuose, kur žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.

Tai ta ekspozicija jau bus moderni, animuota ir pan.?

Taip, lankytojai galės užsidėti 3D akinius ir tarsi atsidurti mūšyje. 1919 metų vasaris, aplink sniegas, tu gali matyti, kaip bolševikai puola, lietuviai ginasi ir netgi pats gali pašaudyti į priešus. O kiti galės matyti tai, ką tu matai, ekrane. Bet ekrane stebintis žmogus 3D pojūčio neturės, bus plokščias vaizdas. Darbo labai daug, įmonė, atliekanti darbus, yra Vilniuje, mes teikiame medžiagą, daug derinimo, tad darbai vyksta kruopščiai ir lėtai. 

Kaip vertini, kaip istorikas ir žmogus,  kovą, vykusią ties Taučiūnais?

Tuo laiku Lietuva nieko neturėjo, o ėmė ir surinko kariuomenę ir pasipriešino. Tai kažkuo primena 1991 m. sausio 13-ąją, tik tada sovietų agresijai pasipriešino visiškai beginkliai žmonės. O juk galėjo niekas nieko ir nedaryti. Kai kurie nieko ir nedarė. Arba darė labai silpnai ir štai matome, kaip gyvena kai kurie mūsų kaimynai. O štai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Taip ir tada įvyko kažkas fenomenalaus: susikūrė savanorių būriai (padėjo, žinoma, ir vokiečiai), išėjo pasipriešinti ir bolševikai buvo sustabdyti ties Kėdainiais.

O kas dėl pačių Kėdainių bus naujo muziejaus ekspozicijose? Kaip naujai rodysime mūsų miestą, senamiestį?

Vasario mėnesį kėdainiečiams pristatysime atkurtų XVII amžiaus vidurio Kėdainių maketą. Tai bus organinio stiklo pagrindu sukurtas maketas, ant jo stovės 3D printeriu pagaminti ir gana tiksliai atvaizduoti to meto visuomeniniai, religiniai pastatai, gatvės, aikštės. Bus gražus, įdomus apšvietimas. Visi konfesiniai rajonai bus vis kitaip apšveisti: vienaip škotų rajonas, kitaip žydų, dar kitaip vokiečių ir t. t. Ir bus personažai, atkurti pagal analogus, sakykim, lietuvis reformatas, lietuvė moteris katalikė, vokietis, škotas, gimnazijos mokinys, Radvilų dvaro šuo. 

Kiekvienas personažas kalbės tam tikrą savo tekstą. O tekstai paimti iš to meto tikrovės, pagal tikrus faktus. Štai personažas žydas, jei bus pastatytas Senosios Rinkos aikštėje, jis kalbės apie žydų bendruomenę, jų darbus, jei atsidurs Janušavos rajone, jis sakys: „aš čia nevaikštau, čia vokiečių rajonas“ ir pan. Reikėjo sugalvoti, kaip techniškai padaryti, kad skirtingose vietose tie personažai skirtingai kalbėtų. Tad suko galvą ir viešuosius pirkimus laimėjusios firmos „Multimedija Mark“, turinčios didelę patirtį kuriant interaktyvias ekspozicijas, virtualios realybės projektus, inžinieriai, ir informacinių technologijų specialistai, ir mes patys. Tikrai bus gera edukacinė priemonė ir kartu žaidimas. Vaikai galės dėlioti tas figūras, jas liesti, klausytis tekstų. 

O kaip Jums, muziejininkams, padeda rajono valdžia, meras?

Tikrai padeda ir palaiko. O su pačiu meru Saulium Grinkevičiumi esam net kelis kartus vykę dėl naujų projektų ir visos tos išvykos davė labai gerų rezultatų. Noriu pasidžiaugti 2014−2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektu „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Mes su meru nuvykome į Nesvyžių, ten susitikome ir su miesto, ir su muziejaus vadovais. Pokalbis buvo labai konstruktyvus, susitarėme dėl bendro projekto ir mes, muziejininkai, dar spėjome pateikti projekto paraišką. Tai bus didžiulis projektas, kurio metu bus restauruojama kunigaikščių Radvilų kripta Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, sarkofagai, vykdomi palaikų antropologiniai tyrimai, rengiama nauja interkatyvi ekspozicija reformatų bažnyčioje, organizuojamas festivalis „Radviliada“ Kėdainiuose ir Nesvyžiuje ir kt. Panašios veiklos vyks ir Nesvyžiuje.

Dar buvome nuvykę į Lenkiją, į Suvalkus. Labai ieškojau partnerių Lietuvos ir Lenkijos bendrai programai. Nuvykome į Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių forumą Suvalkuose ir įtikinome vienus mums reikalingus žmones, kad mes galime būti tinkami partneriai. Tapome partneriais Pagėgių, Punsko ir Kėdainių projekte „Lietuvos−Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“. Šiame projekte rengsime naujas modernias ekspozicijas apie Česlovą Milošą, Kėdainius, kaip Abiejų Tautų Respublikos miestą, ir jo ryšius su pasauliu, miesto savininkus kunigaikščius Radvilas. Be to, vyks bendros visų partnerių veiklos: kultūriniai renginiai, seminarai, mokymai, studijinės kelionės.

Šie su Baltarusija, Lenkija susiję projektai bus daromi kitais metais, o kuo mes jau artimiausiu laiku galėsime pasidžiaugti, pasinaudoti?

Jau dabar galima įvertinti mūsų naują, modernesę, interaktyvesnę interneto svetainę. Taip pat, kaip jau minėjau, sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Juo galima naudotis mobiliajame telefone, tereikia surinkti svetainės adresą www.kedainiumuziejus.lt. Taip pat sukūrėme feisbuke paskyrą ir mūsų naujoji muziejaus darbuotoja Eglė Morkūnaitė rašo, deda nuotraukas. Kėdainių istorija pateikiama neilgais įrašais, kas būdinga feisbuko nerašytoms taisyklėms, ir lengvesniu stiliumi, patrauklesne forma, tad geriau įsimenama. Viešinimas, švietimas, edukacinė veikla yra labai svarbu.

Muziejuje daroma ir daug visai nematomų darbų. Kokie jie?

Tradiciškai priimamos ekskursijos, atliekami tyrimai. Didelis darbas – eksponatų skaitmeninimas. Yra kuriama Lietuvos muziejų informacinė sistema LIMIS, tad muziejininkai turi labai daug darbo skaitmeninti ir dėti į sistemą nuotraukas, rankraščius ir visa kita, kas tik įmanoma suskaitmenininti. Labai daug pastangų ir kantrybės reikalauja šis darbas. Štai archeologinius radinius reikia nufotograguoti, įvertinti, aprašyti. Taip pat daug dirbame įgyvendindami Kultūros paso programą.

Kas tai yra Kultūros pasas?

Tai Kultūros ministerijos inicijuota priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Yra sudarytas toks lyg kultūros paslaugų meniu ir mokyklos pasirenka: noriu štai tame mieste, tame muziejuje tokios štai programos. Tai pas mus į edukacinės programos „Seni daiktai prabyla“ užsiėmimus jau yra užsirašę mokyklų grupės iš visos Lietuvos trejiems metams į priekį.

Muziejus kartkartėmis vis kokį naują leidinį išleidžia. Kokiu dabar rūpinatės?

Tuoj išleisime fotografijų leidinį „Kėdainių šimtmetis fotografijoje“. Paskui bus to albumo pagrindu parengta keliaujanti paroda, kurią eksponuosime visose rajono seniūnijose.

Su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu kalbėjosi Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Skaityti toliau
Advento vakaras „Kalėdų rytą rožė pražydo“

Gruodžio 14 d.  16:00 val. laukiame Jūsų Arnetų name, kur vyks Advento vakaras.  Bursimės, mokysimės dainų, žaidimų, ragausime advento valgius.  Vakarą ves etnologė Daiva Šeškauskaitė.

Skaityti toliau
Tapybos darbų paroda „Prisiminimų atspindžiai“

1863 m. sukilimo muziejuje (Paberžė) lapkričio 2 – 30 d. veiks dailininkų: N. Kūjalytės, V. Matonio, E. Lipeikaitės, R. Radzevičiaus, D. Andriulionio, J. Pranskevičiaus, K. Cherevko, G. Beržinio, R. Markeliūno, V. Kutkienės, S. Armono, J. Vosyliaus, L. Grigaliūnaitės, A. Vozbino, A. S. Kliaugos tapybos darbų paroda „Prisiminimų atspindžiai“.

Skaityti toliau
Gintauto Vyšniausko piešinių paroda

Nuo lapkričio 7 d. Daugiakultūriame centre veiks Gintauto Vyšniausko piešinių paroda DIEVO BITĖ.

Skaityti toliau
Koncertas „Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį), 15 val. Daugiakultūriame centre įvyks koncertas „Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“. Atlikėjai: Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas). Koncerto metu klausytojai turės unikalią galimybę išgirsti retai atliekamus nepaprasto grožio ir turinio kūrinius. Balsui ir fortepijonui aranžuotose žydų dainose atsispindi tuo metu gyvenusių žmonių jausmai ir socialinės problemos.
Įėjimas nemokamas.

Skaityti toliau
Fotografijos ir tapybos paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“

Nuo spalio 26 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) atidaryta dr. Daivos Šeškauskaitės fotografijos ir tapybos paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“.
Paroda veiks iki lapkričio 25 d.

Skaityti toliau
Kūrybinės dirbtuvės „Pažinkime baltų papuošalus, puošybos elementus”

Nuo spalio 8 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name pradeda vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą Kūrybinės dirbtuvės „Pažinkime baltų papuošalus, puošybos elementus”. Projekto metu suaugusieji bus supažindinami su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų, puošybos aksesuarų įvairove, ornamentais, jų prasme. Pirmasis užsiėmimas „Puošybos aksesuarų siuvimas iš odos“. Projektas vyks spalio – lapkričio mėn.
Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.
Kviečiame suaugusiuosius, norinčius dalyvauti programoje, registruotis tel. (8-645) 05168
Dalyvių skaičius ribotas.

Skaityti toliau
Europos žydų kultūros diena Kėdainiuose

2018-ųjų metų Europos žydų kultūros dienos tema buvo „Pasakojimai“. Kėdainių krašto muziejus kartu su Kėdainių rajono Krakių kultūros centru nutarė kartu paminėti šią dieną ir organizavo bendrą renginį Krakių miestelyje.

Skaityti toliau
Kraštiečiai, kūrę Nepriklausomą Lietuvą

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, vykdydamas Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą, parengė turistinį maršrutą ir surengė pirmąją pažintinę ekskursiją po Kėdainių krašto miestelius: Josvainius, Pernaravą, Ažytėnus, Krakes, Gudžiūnus ir Akademiją. Jos metu rajono istorikai, kultūros darbuotojai ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai su dekane Gražina Jedemskiene susipažino su minėtuose miesteliuose išlikusiu tarpukario laikotarpio paveldu ir žymiomis to krašto asmenybėmis.

Skaityti toliau
Naujos edukacinės programos moksleiviams ir suaugusiems

Nuo rugsėjo mėnesio Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name siūlo naujas edukacines programas moksleiviams ir suaugusiems.

Skaityti toliau
Kelionė po Baltijos dvarus

Norim pradžiuginti kelionių projekto po Baltijos dvarus lankytojus ir pranešame, kad keliaujantis raktas saugiai pasiekė Paberžės dvarą ir artimiausiu metu tęs savo kelionę.

Skaityti toliau
Archeologinių radinių paroda

Nuo liepos 4 d. Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19) veikia Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynų (Kėdainių raj.) archeologinių radinių paroda iš Lietuvos Nacionalinio Muziejaus fondų. Paroda skiriama liepos 6-ajai – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai.

Skaityti toliau
LIETUVOS MUZIEJŲ KULTŪRINIO SVETINGUMO PROGRAMA MOKSLEIVIAMS

Kėdainių krašto muziejaus nemokami renginiai moksleiviams nacionalinės Lietuvos muziejų kultūrinio svetingumo programos metu.

Skaityti toliau