header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Jau kuris laikas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia lankytojams yra užvėrusi duris. Ir tam yra svarių priežasčių – šiuo metu čia vyksta intensyvūs po bažnyčia esančių kriptų atvėrimo bei tyrinėjimo darbai. Juos atliekantys specialistai gerokai pasistūmėjo į priekį – yra atvertos dvi kriptos, kuriose rasta dešimtys prieš kelis šimtmečius čia palaidotų asmenų.

Dar liepos pradžioje į Vilnių tolimesniems tyrimams buvo išgabenti kunigaikščių Radvilų palaikai, netrukus bus pradėti rekonstruoti didelę istorinę vertę turintys sarkofagai. Vėliau norima mauzoliejų visiškai atnaujinti (įdiegti specialią įrangą, kad ji palaikytų reikiama temperatūrą bei drėgmę) bei įrengti naują, XXI amžių atitinkančią, ekspoziciją, kuri pasakotų apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę.

Mokslininkų komandoje – tik kompetentingi specialistai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo kelerius metus truksiantį bendrą projektą, kurio tikslas – visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus, restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus, įrengti modernias ekspozicijas. Mokslinius tyrinėjimus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirba vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Išankstinės nuostatos nepasitvirtino

Mokslininkų komanda dabar yra atvėrusi miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančias dvi kriptas (kiekvienos jų plotas – maždaug 28 kv. m), kuriose rado dešimtis palaikų. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šie tyrimai jau spėjo nustebinti. Pirmiausiai – palaikų gausa. „Lygiagrečiai Radvilų mauzoliejui, yra atidarytos dvi papildomos kriptos, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu. Viena jų atidaryta dėl techninių priežasčių, nes ten turi būti įrengta kriptos drėgmės šalinimo ir rekuperavimo įranga. Ir tik ją atvėrus, iš karto prasidėjo netikėtumai“, – intriguoja direktorius. Pirminiais duomenimis, ši kripta turėjo būti tuščia, tačiau joje rasti keturi karstai, pilni žmonių kaulų. „Ir šiaip, visko primesta labai daug. Mūsų tyrėjai, Vilniaus universiteto mokslininkai, iš anksto manė, kad iš viso bus 70 palaikų, bet jau kitoje, antrojoje kriptoje, dabar turės daug papildomo darbo. Aišku, tiksliai atsekti žmonių asmenybes vargu ar bus galima, kadangi yra tikra kaulų maišalynė. Tačiau bent jau nustatyti, kiek maždaug tų palaikų yra, manau, bus įmanoma“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Deja, tačiau prie šių kaulų mokslininkai prieina ne pirmieji: įkapių jau nelikę, dalis kaulų yra sumaišyti – taip pasidarbavo aukso ir kitų brangenybių ieškoję asmenys.

Bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos

Šioje bažnyčioje bei aplink buvo laidojami tik evangelikai reformatai. Turtingi miestiečiai (kunigai, pirkliai, magistrato nariai), galintys nusipirkti palaidojimo vietas (tarp jų ir Radvilos), buvo laidojami pačioje bažnyčioje, kiti, paprasti žmonės, atguldavo bažnyčios šventoriuje. Kriptų yra kone po visa bažnyčia. „Beveik visos bažnyčioje esančios palaidojimo vietos yra žinomos. Deja, bet dalis jų buvo paverstos šildymo mazgais, o ten buvę palaikai suversti į kitą vietą. Sovietmečiu norėta išvis tuos visus palaikus išvežti ir palaidoti kažkur kitur. Laimei, to padaryti nepavyko“, – istorinius faktus dėstė muziejaus direktorius. Gali kilti klausimas, kodėl kaulai nebuvo pradėti tyrinėti anksčiau, dar 1987 metais, tačiau, pašnekovo nuomone, tas padaryta specialiai, mat mokslininkai, pamatę dideles krūvas kaulų suvokė, kad tuo metu turimomis priemonėmis bei technologijomis kaulų, ištirti nesugebės. Visa tai palikta ateities kartoms. Tad šį kartą šiuolaikiniai antropologai, turėdami žymiai pažangesnę techniką, rastuosius kaulus jau ims tirti. Žinoma, iššūkių ir keblumų jų darbe tikrai bus: norint nustatyti palaikų tapatybę, reikia minkštųjų audinių likučių (jei yra išlikusi kūno mumija). Jei yra tik kaulai, net penkiasdešimt procentų krinta tikimybė tiksliai identifikuoti asmenį. Be to, reikia to asmens moteriškosios linijos atstovės mamos arba močiutės – išlikusias genetinės informacijos.

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Atradimai – kone kiekvieną tyrimų dieną

Kad antrojoje kriptoje yra palaikų, jau buvo žinoma iš anksto. Tačiau suvokta, kad į ją praktiškai neįmanoma patekti: stelažai sustatyti prie pat įėjimo, o ant jų 3 – 4 aukštais sustatyti karstai. „Tad reikės atkurti senuosius įėjimus į abi kriptas, kad dabar į jas būtų galima patekti kaip ir anksčiau. Kaip, pavyzdžiui, dabar yra patenkama į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų – atvėrus grindyse duris“, – pasakojo muziejaus direktorius ir pridūrė, kad įvairūs, didesni ar mažesni atradimai yra padaromi kone kiekvieną tyrimų dieną. Dėl jų atsiranda papildomi projektavimo darbai, statybos darbai, papildomas projekto lėšų skirstymas.

Galbūt ateityje pavyks pradėti restauruoti ir pačios bažnyčios vidų, mat jau ne vienas kėdainietis bei miesto svečias įsitikino, kad ši erdvė – puiki vieta įvairiems koncertams bei pasirodymams dėl savo akustikos. „Chorinė, vargonų muzika čia išties gniaužia kvapą“, – pabrėžė R. Žirgulis.

Pagaliau sulaukė deramo dėmesio

Jau įvyko sarkofagų restauravimo konkursas – tikimasi, kad darbai prasidės jau netrukus. Vilniuje vyksta Radvilų palaikų istoriniai tyrimai. „Ką tik, praėjusią savaitę, buvome projekto dalyvių susitikime Nesvyžiuje, kur buvo aptarta projekto eiga. Spalio 4 – 5d. ir vėl ten keliausime, nes laukia konferencija, skirta kunigaikščių Radvilų istorijai, jų palaidojimo kultūrai. Lapkričio mėnesį panašus seminaras vyks jau pas mus, Kėdainiuose“, – kalbėjo R. Žirgulis. Jis pridūrė besitikintis, kad visi šie tyrinėjimo darbai, konferencijos atskleis naujų faktų, atradimų apie Radvilas. „Kitu atžvilgiu, ši evangelikų reformatų bažnyčia yra pagrindinis Kėdainių paveldo objektas, savo reikšme, verte neturintis analogų visoje Lietuvoje ar net buvusioje Abiejų tautų respublikoje. Tad puiku, kad šis objektas galų gale susilaukė rimto mokslininkų dėmesio, žinoma, ir investicijų. Labai tikiuosi, kad šio projekto metu mums pavyks padaryti visus numatytus darbus: sutvarkyti mauzoliejų, užtikrinti, kad jame būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas, sutvarkyti sarkofagus. Kad nereikėtų po 20 – 30 metų vėl grįžti prie tų pačių darbų“, – išreiškė viltį pašnekovas.

„Kėdainių mugė“ informacija

Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Skaityti toliau
„Radviliada 2019“ renginių programa

Rugsėjo 6 d. 16 val. Daugiakultūris centras. Festivalio „Radviliada 2019“ atidarymas. Diskusija „Biržų ir Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“, skirta, 350 – osioms paskutiniojo Biržų ir Dubingių šakos kunigaikščio, Kėdainių ir Biržų savininko Boguslovo Radvilos mirties metinėms.

Rugsėjo 6 d. 18 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. „Senųjų menų studijos“ interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą“.

Rugsėjo 7 d. 11 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Koncertas „Pašlovinkime Radvilas“. Dalyvauja Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokiniai, Robertas Lamsodis, Dainius Sverdiolas.

Rugsėjo 7 d. 12 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis“Radviliada 2019“. Ievos Salietes (klavesinas) ir Matiso Čudaro (gitara) koncertas „Pokalbis su Bachu“.

Rugsėjo 7 d. 13 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis“ koncertas.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalio „Radviliada 2019“ uždarymas. „Senųjų menų studijos“ muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“.

*Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, medžiaga viešinama.

Skaityti toliau
NUO RUGSĖJO MĖNESIO PAPILDOMAI PRIIMAMI MOKSLEIVIAI Į NEMOKAMAS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) tęsiamos šešios neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias gali lankyti Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Moksleiviai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika Lietuvių liaudies mene, išmoks įvairių technologinių atlikimų būdų ir juos taikys konkrečiame amate.

AUDIMAS STAKLĖMIS Susipažinsite su linų apdirbimo įrankiais, verpimo rateliu bei audimo staklėmis. Mokysitės sukti siūlus su rateliu ant šeivutės, austi kilimėlius, servetėles, rankšluosčius. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė.

TAUTINĖS JUOSTOS Susipažinsite su tinkamais pinti siūlais vytines, rištines ir pintines juostas, jų raštais, simboliką, pritaikymu kasdienybėje .Mokysitės pinti tradicines juosteles ir juostas įvairiais pynimo būdais. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė.
VYTELIŲ PYNIMAS Susipažinsite su vytelių medžiagos paruošimo ir pynimo technologijos ypatumais. Iš vytelių mokysimės pinti tradicinius krepšelius,lėkšteles, kalėdinius žaisliukus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė.
 
VILNOS KELIAS Supažindinsime su vilnos rūšimis, vėlimo būdais, atlikimo technikomis. Mokysimės apskaičiuoti norimą vėlinuko dydį, taisyklingai dėlioti vilną, Velsime riešines, pirštines, šlepetes. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
 
MEDŽIO DROŽYBA Susipažinsite su darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo technologine eiga. Gaminsime medinį tradicinį šaukštą, rankšluostinę, suvenyrus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.
 
LIETUVIŲ LIAUDIES KERAMIKA Susipažinsite su puodžiaus amatu, išbandysite įvairius tradicinius keramikos dirbinių formavimo būdus, žiedimą. Mokysitės pasidaryti tradicinius dubenėlius, lauknešėlį, ąsotėlį. Užsiėmimus ves sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Dalė Urbienė.
 
Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
 
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21) Tel. 8645 05168
Skaityti toliau
KVIEČIA JAU PENKTASIS FESTIVALIS „RADVILIADA“

Kėdainiai yra ypatingi tuo, kad XV- XIX a. buvo privatus kunigaikščių Radvilų miestas, priklausęs visoms trims šios iškiliausios LDK didikų giminės šakoms. XVII a. Radvilų dėka Kėdainiai buvo stipri ekonominė, religinė ir kultūrinė protestantizmo sala katalikiškoje aplinkoje, vienas iš miestietiškiausių Lietuvos miestų. Todėl šiuo metu Kėdainiai stengiasi išnaudoti savo kaip pagrindinio Radvilų miesto Lietuvos viduryje daugiakultūrės istorijos ir paveldo potencialą kultūrinio gyvenimo įvairovei ir turistiniam patrauklumui padidinti. Viename iš paskutiniųjų savo interviu Šeteniuose (Kėdainių r.) įsikūręs prof. Leonidas Donskis (1962-2016) sakė: „Kėdainių simboliai – Radvilos, jų protestantiška, daugiakultūriška dvasia. Tai škotiškas, žydiškas miestas, kuriame būta net pionieriškų dalykų. Tai ir pirklių miestas – labai laisvas, labai atviras, visiškai europietiškas… Tereikėtų suaktyvinti tuos dalykus ir dar kartą įpūsti žmonėms pasitikėjimo savim, kad jie dar labiau didžiuotųsi savo miestu. Kėdainiai, siekiantys tapti intelektualiu kultūros židiniu, turėtų ne tik nesibaiminti ambicingų tikslų, bet ir brandinti gilų kultūros pojūtį…Gilus kultūrinis pojūtis tai jokiu būdu nėra gyvenimas vien tik muziejais, archyvais, istorikų tekstais. Kultūrinis pojūtis prasideda tada, kada praeitis dalyvauja dabartyje…“.

Kėdainių krašto muziejus, nuolat vykdo projektus, skirtus išsaugoti svarbius miesto istorinės atminties momentus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas kunigaikščių Radvilų istorijos ir paveldo aktualizavimui. 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. surengėme senamiesčio šventes – festivalius „Radviliada“, Jie padėjo perkelti Radvilų laikotarpio atmosferą ir aplinką į miesto erdves. Taip pat jau keletą metų bendradarbiaujame su kitos buvusios protestantiškos Radvilų valdos – Biržų krašto muziejumi „Sėla“, su kuriuo kartu dalyvaujame mūsų muziejaus inicijuoto Tarptautinio kunigaikščių Radvilų kelio projektuose. Siekiant sustiprinti gyventojų ir lankytojų tarpe Kėdainių ir Biržų kaip Radvilų miestų įvaizdį šiais metais planuojame surengti penktąjį festivalį „Radviliada – 2019″, skirtą visų amžiaus grupėms nuo vaikų iki senjorų. Jame aktyviai dalyvaus įvairių abiejų miestų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai, moksleiviai. Festivalyje Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Ispanijos atlikėjai pristatys Radvilų epochos muziką, šokius, poeziją, kostiumus, papročius, bus pažymimos Kėdainių ir Biržų miestams nusipelniusio, garsaus ATR ir LDK didiko bei valstybės veikėjo, kunigaikščio Boguslovo Radvilos (1620-1669) 350-osios mirties metinės, atskleidžiami glaudūs kultūriniai Radvilų valdų ryšiai su Rytų Prūsija ir Livonija.

Šių metų festivalis yra ypatingas dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, tuo, kad jis truks net tris dienas nuo rugsėjo 6 d. penktadienio iki rugsėjo 8 d. sekmadienio, ir dėl to, kad jį sudarys rimtoji ir linksmoji dalys. Rugsėjo 6 d., penktadienį 16 val. Daugiakultūriame centre festivalį „Radviliada-2019“ pradėsime rimtai – 350-osioms paskutiniojo Biržų ir Dubingių šakos kunigaikščio, Kėdainių ir Biržų savininko Boguslovo Radvilos (1620−1669) mirties metinėms skirta profesorių Aivo Ragausko, Raimondos Ragauskienės ir Deimanto Karvelio diskusija „Biržų bei Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“. Tačiau tą patį penktadienį 18 val. evangelikų reformatų bažnyčioje vyks kėdainiečiams jau šiemet matytų ir visus linksminusių muziejų naktį VšĮ Senųjų menų studijos nuotaikingas ir interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Jame susitinka muzika, šokis, daina bei aktorystės menas, kad atspindėtų vientisą įvairių scenos žanrų sintezę, kurios šaknys siekia baroko ir senesnius laikus.  Spektaklio pagrindinis motyvas – beribės vaizduotės ir fantazijos galimybės, kurios klajojančių artistų trupei leidžia stebinti  ponus, įtikinti apie savo ir kitų šalių menų ir kultūros išmanymą.  Tik atsidūrus išprususio žiūrovo akiratyje, aiškiai pasimato, kad vaizduojama Italijos Commedia dell Arte, Prancūzijos karališkojo dvaro spindesys, Anglijos jūreivių linksmas gyvenimas ar Ispanijos aistros tėra gražus, mielas ir labai nuoširdus jų vaizduotės kūrinys.

Spektaklio dramaturgija švelniai jungia pagrindinius italų, prancūzų, ispanų, anglų teatro principus, o komiškumas ir saviironija priartina artistą prie žiūrovo.  Spektaklyje naudojami interaktyvūs commedia dell’arte teatro elementai, leidžiantys žiūrovą įtraukti į dramaturgijos kūrimą. Nuostaba, estetika, senosios muzikos ir šokio elegancija bei jos banalumą neutralizuojantys  komizmas ir saviironija – tai spektaklio ingredientai, kuriame žiūrovas tampa ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį evangelikų reformatų bažnyčioje tęsime rimtąją festivalio „Radviliada – 2019“ dalį. Dieną pradėsime 11 val. Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokinių bei Dainiaus Sverdiolo (vargonai) ir Roberto Lamsodžio (vargonai) pasirodymu „Pašlovinkime Radvilas“. 12 val. vyks Ievos Salietės, klavesinas, ir Matiso Čudaro, gitara, (Latvija) koncertas „Pokalbis su Bachu“. Antrąją festivalio dieną užbaigsime 13 val. senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis (Estija) koncertu.

Festivalio uždarymo diena, rugsėjo 8 d., sekmadienis ir vėl bus skirta istoriniam humorui. 17 val. vėl kviesime visus į evangelikų reformatų bažnyčią, kur nenuilstantis VšĮ Senųjų menų studijos kolektyvas mums pristatys kupiną humoro spektaklį „Basso Ostinato“. Tai interaktyvus muzikinis spektaklis, kuriamas basso ostinato muzikinės linijos pagrindu. Projektas tiesiogiai įtraukia publiką į baroko epochos istorinę tikrovę: rūmų aplinką, sumaniai išnaudojamą režisieriaus bei scenografo bei autentišką garsą ir judesį, kuriuos sukuria senosios muzikos ir šokio profesionalai. Baroko meno kalba – afektai, tiesiogiai širdį pasiekiančios emocijos, kurias žiūrovai atpažins muzikoje ir šiuolaikinėje režisūroje. Visų žiūrovų lauks paslaptis, nuostaba, įtampa, netikėtumas ir atpažįstami senų mafijos filmų stereotipai.

Festivalio rengėjas – Kėdainių krašto muziejus

Festivalio rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba

                               Kėdainių rajono savivaldybė

                               www.kedainiumuziejus.lt

                      https://www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus/

Skaityti toliau
KĖDAINIŲ MUZIEJININKAI VAIKŠČIOS SU ŠALMAIS?

„Tuoj užvirs Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus restauracijos darbai, bus pradėtas Paberžės 1863 m. sukilimo muziejaus stogo remontas, tad vos ne visas muziejus kurį laiką bus pastoliuose, o muziejininkai vaikščios su šalmais“ – juokauja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir džiaugiasi, kad štai visai neseniai su Centrine projektų valdymo agentūra buvo pasirašyta ir muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo finansavimo sutartis.

Bus modernizuojamas Kėdainių krašto muziejus ir padalinys Daugiakultūris centras

Dėl Kėdainių krašto muziejaus pastato sutvarkymo ir modernizavimo savivaldybės administracija su Centrine projektų valdymo agentūra metų pradžioje pasirašė finansavimo sutartį. Dėl muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo paraiška gauti finansavimą iš ES investicijų fondų buvo pateikta kiek vėliau, o finansavimo sutartis buvo pasirašyta visai neseniai, liepos pabaigoje. Dabar reikia atlikti viešuosius pirkimus, sudaryti rangos darbų, statybos darbų techninės priežiūros ir kt. sutartis ir darbai prasidės. Džiugu, kad šie svarbūs kultūros objektai bus suremontuoti iš esmės.

Projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“ vertė beveik 493 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos. Projekto įgyvendinimo metu bus atlikti Daugiakultūrio centro tvarkomieji paveldosaugos ir statybos darbai pagal parengtą techninį projektą, įrengtos parodų apšvietimo ir eksponavimų sistemos, įsigyta įgarsinimo, kino filmų, kompiuterinė įranga, baldai, sukurtos ir įgyvendintos ekspozicijos, taip pat įsigyta įranga skirta edukaciniams užsiėmimams.

Projekto „Kėdainių krašto muziejaus aktualizavimas, padidinant kultūros paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą“ vertė beveik 467 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos. Bus atliekami šie darbai: rūsio ir fasado mūrinių sienų, cokolio remontas, vidaus patalpų remontas, esamo pirmo, antro aukštų ir rūsio remontas, pritaikant žmonėms su negalia, įrengiant keltuvą neįgaliesiems ir kt. darbai.

Šio projektų tikslas − užtikrinti kompleksinių, paklausių ir prieinamų aukštos kokybės kultūrinių paslaugų teikimą Kėdainiuose, formuojant šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakojo, kad viso muziejaus pastato restauravimo darbai buvo daryti 2000-aisiais, kai muziejus buvo perkeltas į šias patalpas, o ekspozicija įrengta per rekordinį 3 mėn. laikotarpį ir muziejus atidarytas 2000 m. rugsėjo mėn. „Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar jau viskas atgyveno“, − sakė Rimantas. 2013−2014 m. buvo pakeistas muziejaus stogas ir dalyje palėpių įrengtos fondų saugyklos. Daugiakultūris centras po restauravimo duris atvėrė 2002 m. ir nuo to laiko nebuvo remontuotas, tik papildyta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir holokaustą.

„Būtina tvarkyti pastatų išorę ir vidų, atlikti pamatų ir sienų hidroizoliaciją, keisti langus ir duris, tvarkyti komunikacijos ir šildymo sistemas. Atlikus šiuos darbus, reikia įrengti modernias ekspozicijas muziejuje ir Daugiakultūriame centre. Be to, Daugiakultūrį centrą reiktų dar labiau pritaikyti koncertų, konferencijų, seminarų rengimui, filmų demonstravimui“, − kalbėjo R. Žirgulis.

Per metus Kėdainių krašto muziejuje apsilanko vidutiniškai 7 000 lankytojų, Daugiakultūriame centre – būna ir iki 10 000 per metus. Muziejuje ir padaliniuose kasmet vyksta apie 130 renginių, 914 edukacinių užsiėmimų, 796 ekskursijos.

Daugiakultūriame centre per metus surengiama apie 30 koncertų, 12 parodų, vyksta nuo 50 iki 60 įvairių renginių (knygų pristatytų, susitikimų, konferencijų, seminarų, popiečių ir kt.). Aktyvi edukacinė veikla: organizuojami protmūšiai ir viktorinos mokiniams, edukacinės programos, seminarai.

Abu pastatai – ir Kėdainių krašto muziejus ir jo padalinys Daugiakultūris centras – yra paveldo objektai. Abiems pastatams suremontuoti reikės 2 metų.

Tuoj prasidės kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus ir 1863 m. sukilimo muziejaus remonto darbai

Primintina, kad šiuo metu yra vykdomas 2014−2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109).

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje.

Projekto vertė – beveik 727 tūkst. Eur. Iš jų 10 proc. − savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto darbai turi būti baigti 2020 metų pradžioje.

Taip pat galima pasidžiaugti, kad tuoj bus pradėtas 1863 m. sukilimo muziejaus Paberžėje remontas. Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Projektas Karma“ dėl pastato stogo, cokolio, įėjimo, vidaus sienų ir lubų tvarkymo ir kitų remonto darbų. Darbų vertė – 50 tūkst. eurų. Darbai turi būti padaryti per 5 mėn.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
Agurkų verslo pradžia Lietuvoje ir Kėdainių krašte

Kėdainiai vadinami Lietuvos agurkų sostine. Šis įvaizdis kėdainiečius lydi nuo mažų dienų, į kurią šalies vietą jie benuvažiuotų. Kraštas garsėjo žirgininkyste, sodininkyste, įvairiais amatais, tačiau juos nurungė agurkų verslas, klestėjęs čia carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje ir sovietmečiu.

 Į Europą agurkai atkeliavo iš Indijos arba Egipto ir pirmiausia pateko į antikinę Graikiją. Medikams paskelbus, kad jie yra naudingi sveikatai, o žmonėms gerai įvertinus jų skonį, agurkai pradėjo populiarėti visame pasaulyje. XIV–XV amžių sandūroje Vytautas Didysis iš pietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščių parsivedė daugybę karaimų belaisvių. Šie su Juodosios jūros baseino graikais betarpiškai bendravo jau ne vieną amžių, tad agurkai jiems buvo tradicinė daržovė. Istorikės H. Kobeckaitės duomenimis, Trakuose, kur buvo karaimų centras, agurkai minimi jau 1428 metais. Pasakojama, kad ruošdamiesi kelionei į valstybės metropolį, karaimai pasiėmė įvairių augalų sėklų, tarp jų – ir agurkų. Karaimai, garsėję kaip kariai, XVII a. ima prarasti Lietuvos valdovų dovanotas žemes ir karinį statusą valstybėje, o pagrindinis „šios doros izraelitų genties pragyvenimo šaltinis tapo daržai, visų pirma agurkai“ (V. Sirokomlė, „Kelionės po Lietuvą iš Vilniaus“).

Daržininkyste vertėsi ir totoriai. Jų atsiradimo Lietuvoje istorija yra panaši į karaimų. Savo daržuose jie augino ne tik agurkus, bet ir burokėlius, svogūnus, kopūstus, sėtinius, morkas ir mokėjo užauginti puikų derlių.

Vidurio-Šiaurės Lietuvos regione karaimai jau nuo XIV–XV a. gyveno Upytės pavieto Krekenavos ir Naujamiesčio apylinkėse. Didelė tikimybė, kad iš šių apylinkių Nevėžio upe netoli esančius Kėdainius pasiekė ne tik agurkai, bet ir jų auginimo technologijos. Juo labiau, kad iš šiauriniame Nevėžio baseine gyvenusių karaimų užauginti agurkai pasiekdavo rytines Baltijos jūros ir net Skandinavijos rinkas.

Daržai Kėdainių inventoriuose

Pirmosios žinios apie daržininkystės tradicijas Kėdainių krašte siekia XVII a. Karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 m.) Kėdainių dvaro valdose esančiam Pelėdnagių kaimui priklausė 39 valakai (833 ha) žemės. Šešis valakus kaimo gyventojai „šmotais“ buvo pasidaliję tarpusavyje, ir net penkiuose iš jų (nors ir neištisai) buvo auginamos daržovės. Tokį didžiulį plotą užimantys daržai negalėjo būti skirti vien asmeninėms reikmėms. Tikėtina, kad daržininkystė šiose apylinkėse nuo seno buvo ir pagrindinis, ir pagalbinis verslas. Kaime sklypus turėjo ir miestiečių šeimos.

Raštininkų, sudarinėjusių kunigaikščių valdų inventorius, visiškai nedomino, kokias daržoves savo reikmėms augino Kėdainių miestiečiai ar dvaro valstiečiai, todėl jų nefiksavo. Kiekvienas valakininkas turėjo po 3 margus sodybai ir daržui, tačiau svarbiausia buvo tai, kad būtų atliktas lažas ar laiku sumokėtas činšas. Ir vėlesniuose dvarų ir palivarkų inventoriuose galima pamatyti, kad daržovėms skiriami nemaži žemės plotai ir miestiečių priemiestiniuose daržuose, ir kaimų valstiečių rėžiuose.

Duoklių Kėdainių dvarui sąrašuose minimi grikiai, medus, kiaušiniai ir kt., tačiau agurkai – ne. Daržovės paprasčiausiai nebuvo laikomos svarbiu pajamų šaltiniu. Dvarų klestėjimo pamatas buvo javų auginimas. Todėl inventorių sudarytojai stropiai skaičiuodavo žiemkenčių, miežių ir kviečių pūrus, minėdavo vieną kitą statinę žirnių ir pupų, o visas kitas kultūras įvardydavo bendriniu daržovių pavadinimu.

Atidžiau pavartę inventorius, jau patį pirmąjį žinomą Kėdainių dvaro valdų aprašą, sudarytą 1604 m., rasime miestiečių Ogurkų pavardę. Ogurkas nuomojo namą Skongalio gatvėje, kitas – Grigas Agurkas mokėjo 15 kapų grašių už namą Nevėžio gatvėje. „Daržovinės“ kilmės pavardės retos tuo laikotarpiu (prie jų galima dar priskirti Ridiko ir Pupos pavardes).

Agurkų populiarėjimas XIX amžiuje

XIX a. ūkininko mitybos pagrindą sudarė miltiniai patiekalai. Mums taip įprastas raugintas agurkas buvo retenybė – žiemai dažniausiai buvo raugiamos statinės burokų ir kopūstų.

Agurką galima laikyti miestiečio valgiu, nes norint pragyventi iš jų auginimo, būtina sąlyga yra miesto artumas. Pavyzdžiui, daržininkyste plačiai vertėsi Trakų ir Panevėžio apylinkių karaimai, Vilniaus apylinkių totoriai.

XIX a. antroje pusėje Kėdainiai sparčiai augo, didėjo vartotojų poreikiai. Mieste daugėjo žydų: 1873 m. jie sudarė apie du trečdalius miesto gyventojų. 1899 m. mieste buvo 138 registruoti daržininkai. Sklypus daržams daržininkai nuomojosi iš kitų žemės savininkų ar naudotojų. Visuomeninės žemės dešimtinė (1,0925 ha) miestiečiams tuo metu buvo nuomojama už 10–15 rublių.

 Nuo šio laikotarpio žydai pradeda dominuoti agurkų auginimo versle. Tai nulėmė kelios priežastys. Pirma, perpildytame amatininkų mieste daržininkystė ir sodininkystė buvo natūrali išeitis gelbėjantis nuo gręsiančio skurdo, lydėjusio dažną užsiimantį ne žemės ūkiu. Uždarbis iš šio verslo nebuvo labai didelis, blogo derliaus metais kartais neužtekdavo net nuomai už sklypus. Kėdainių mokytojas I. Ptaškinas 1899 m. rašė, kad daržininkai „…visą vasarą rausiasi daržuose kaip kurmiai – sėja, sodina, ravi visi sukaitę, suplukę, bet pelno gauna labai mažai.“

Žydų mityboje agurkas užėmė labai tvirtas pozicijas. XX a. pirmos pusės tekstuose, kuriuose aprašomas žydų gyvenimas ir buitis, paprastai minimos ir žydų parduotuvės. Vienas iš pagrindinių didesnių miestų parduotuvių atributų buvo statinės su sūdytais agurkais.

Augintojai ir pirkėjai

Kita agurkų augintojų kategorija buvo ne miestuose gyvenę kumečiai (dar vadinti „daržininkais“), iš palivarko naudmenų ar valstiečių žemės gaudavę 3–7 dešimtinių žemės sklypą, kurį įdirbdavo savo arba dvarininko gyvuliais ir padargais. Užaugintas daržoves jie realizuodavo vietinėse rinkose, taip prisidurdami vieną kitą rublį prie savo vargano užmokesčio už darbą dvarų ūkuose.

Kėdainių apylinkėse daržai plytėjo Nevėžio, Smilgos, Obelies, Šerkšniaus, Šušvės ar kitų upelių pakrantėse ir terasose. Juos dažnai naikino vasaros potvyniai bei gausūs lietūs, kartais užeidavę birželio ar liepos mėnesiais.

Daržininkai savo produkciją parduodavo ne tik vietos ar Lietuvos turguose, veždavo į Liepoją, Mintaują (dab. Jelgavą), Rygą. Postūmį prekybos plėtrai davė 1871 m. šalia miesto nutiestas Romnų–Liepojos geležinkelis, kuris Kėdainius sujungė su Vilniumi, Šiauliais, Ryga, Liepoja, Maskva, Gudijos ir Ukrainos miestais. Žinoma, kad 1896 m. iš Kėdainių geležinkelio stoties buvo išgabenta 2 322 pūdai (38 035 kg), o 1897 m. į Liepoją – jau 10 vagonų agurkų.

Kėdainių rajone Josvainių miestelio gyventojai Vainauskai pasakojo, kad ten gyvenusios apie 20 žydų šeimų daugiausiai vertėsi prekyba. Parduotuves ir žemę nuomojosi. Šušvės upės pakrantėse augino pomidorus ir agurkus – šių daržovių plotai buvo nemaži, todėl buvo samdomi darbininkai. Josvainietė Elena Šukevičienė prisimena, kad darbininkams mokėdavo po 1,5 lito už darbadienį. Jos manymu, miestelio žydai pirmieji pradėjo auginti pomidorus ir agurkus, o josvainiečiai šį verslą iš jų perėmė. Užauginta produkcija buvo vežama į didesnius miestus. Elena ir Dominykas Čepai, taip pat gyvenę Josvainiuose, mena, kad šias daržoves veždavo į Kauno ir Kėdainių turgus ir parduotuves.

Agurkai tarpukario Kėdainiuose

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daržininkų verslas Kėdainiuose klestėjo. Šį laikotarpį iliustruoja nuotraukos, kuriose matyti abiejose Nevėžio pakrantėse ir aukštutinėse terasose besidriekiančios agurkų ir tarpukariu išpopuliarėjusių pomidorų plantacijos. Šiuo laikotarpiu apie žydus, kaip išskirtinius agurkų augintojus, kalbėti jau nebegalime: išlikusiose nuotraukose santūriai šypsosi ir lietuviai, ir žydai daržininkai. Tačiau iš pastarųjų tarpukariu iškilo keletas stambesnių daržovių augintojų, kuriems šis darbas buvo ne vien pragyvenimas, kaip carinės Rusijos laikais, bet tapo pelningu verslu. Viena didesnių buvo Golombeko-Fridlando-Šteinbacho bendrovė „GFS“. Kėdainių krašto muziejaus fonduose saugoma nuotrauka, kurioje užfiksuotas, tikriausiai, vienas iš vadovų, stovintis prie daugybės firminių pomidorų dėžių. Seniausieji Kėdainių apylinkių gyventojai pasakojo, kad Kėdainių pakrašty, už Paobelio smuklės, plytėję daržai priklausė „Stenbokui“. Taip lietuviai vadino Šteinbachą – vieną iš „GFS“ bendrovės savininkų. J. Šteinbachas pirmasis Kėdainiuose įsirengė telefono liniją – 1927 m. Kėdainių telefonų knygoje jo numeris buvo „1“. Kėdainių apylinkėse lietuviai agurkus augino ir patys, ir savo žemę nuomojo žydų daržininkams. Šie ne tik tenkinosi samdinių darbu, bet ir patys nevengė ūkio darbų. Kaimų gyventojai talkino ne tik vietinių žydų daržuose, bet dirbo ir miesto daržininkų plantacijose. Pelėdnagiuose gyvenusios Šablevičienė, Zajauskienė su dukra ir Emilija Račkauskaitė-Stanionienė ne vienus metus dirbo agurkų plantacijose: juos rinko, nešė į klojimą, sūdė. Šis darbas buvo patikėtas tik moterims, o E. Stanionienė buvo tikra šio amato profesionalė, atsakingas darbas – išrūšiuotus agurkus tolygiai įtrinti druska ir vienodomis eilėmis talpiai sudėti į statines būdavo patikimas būtent jai. Sūdytų agurkų statines, kaip prisimena kitas Pelėdnagių gyventojas V. Butkus, jis su talkininkais veždavo prie Šerkšniaus upės (netoli tilto Kėdainių-Babtų kelyje) ir užmerkdavo šaltoje tėkmėje. Iš ten jie buvo vežami į prekybos taškus Kėdainiuose, Kaune, Tauragėje ir kitur. Panašiai agurkus konservuodavo ir karaimai. Juos jie raugindavo apipylę specialiu sūrymu. Sudėdavo į statines ir užkaldavo. Ežere arčiau kranto būdavo atitvertas gardelis, kad povandeninė srovė statinių nenuridentų giliau. Tik ežere statines su agurkais jie laikydavo kur kas ilgiau – iki pat pavasario. Tada prakirsdavo ledą ir statines ištraukdavo.

Agurkų verslui smarkų smūgį sudavė karas ir pokario metai. Per karą buvo išžudyti visi Kėdainių daržininkai žydai, pokariu – išvaikyti ir ištremti iš Lietuvos veiklesni žmonės, nacionalizuotos parduotuvės, žemė. Negrįžtamai pradingo daržininkų kaupta patirtis, sutraukyti dešimtmečiais klostęsi verslo ryšiai, prarastos pardavimo rinkos. Liūdnas likimas ištiko ir Trakų karaimus agurkų augintojus – per sovietinės kolektyvizacijos vajus buvo prarasta, kalbama, dar viduramžiais iš Krymo atsivežta agurkų veislė. Kita Trakų agurkų veislė savo savybėmis nebegalėjo prilygti senajai, tad karaimų daržininkų šlovė išblėso. Kėdainiuose agurkų verslas atsigavo. Nors visi žinojo jo mastus, tačiau verslas buvo pusiau pogrindinis – niekas apie jį viešai nekalbėjo, nerašė laikraščiai, nerodė televizija, nebuvo vedama jokia valstybinė apskaita ir statistika. Sovietinė valdžia bandė apriboti plantacijų dydį, vykdė gąsdinimo akcijas, nugriaudama vieną kitą „nelegalų“ šiltnamį. Tačiau Kėdainių krašto agurkininkai sėkmingai išgyveno iki mūsų dienų, o agurkas tapo Kėdainių krašto simboliu.

Vaidas Banys

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2009/02/agurku-verslo-pradzia-lietuvoje-ir-kedainiu-kraste/

 

Skaityti toliau
Nauja paroda Kėdainių krašto muziejuje „Jie kūrė Lietuvą“

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus paroda „Jie kūrė Lietuvą“

Valstybės atkūrimo akivaizdoje prisimename tuos, kurie buvo modernios Lietuvos valstybės kūrėjai. Tai įvairių profesijų, specialybių, įvairių tautybių, skirtingų religijų ir socialinių grupių žmonės. Pedagogai, inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, ūkininkai, muzikai kūrė valstybingumo idėją, saugojo bei puoselėjo lietuviškas tradicijas, dirbo tėvynei.

Didžiausias ir reikšmingiausias nuopelnas lietuvių kultūrai ir švietimui – tai nelengvas įvairių profesijų inteligentų darbas. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais šie žmonės gaivino ir saugojo mūsų tautinę tapatybę, kultūrą, puoselėjo kalbą, kūrė nepriklausomos valstybės švietimo sistemą, rašė vadovėlius, švietė suaugusius.

Paroda „Jie kūrė Lietuvą“ siekiama pagerbti tauto istorinę atmintį ir priminti žymius Lietuvos kūrėjus, sudominti jų išskirtiniais gyvenimais, paskatinti gerbti už nuveiktus darbus. Tik gerbdami savo tautos istorinę atmintį bei žmones dirbusius tėvynei, kuriame savo ateitį.

Parodoje pateikta informacija yra ne tik iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų rinkinių.

Parodą parengė:

Rasa Vaikutytė

Irma Gūžienė

Gabija Mackevičiūtė

Jūratė Jagminienė

Raminta Ardzevičienė

 

Paroda veiks iki rugsėjo 20 d.

Skaityti toliau
PRASIDEDA PROJEKTO „KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ PAVELDO KĖDAINIUOSE IR NESVYŽIUJE IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIZMO REIKMĖMS“ DARBAI

Jau nuo šio ketvirtadienio Kėdainių miesto svečiai ir kėdainiečiai kurį laiką nebegalės aplankyti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios ir joje esančio kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus. Būtent čia liepos pradžioje prasidės moksliniai tyrinėjimai, kurių tikslas − visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus.

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus. Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Mokslinius tyrinėjimus vykdys Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirbs vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. 

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint dar tiksliau identifikuoti Kėdainiuose Lietuvos didikų Radvilų tapatybes, planuojama ištirti ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius palaikus. Lyginamosios analizės būdu, pasitelkiant DNR tyrimų rezultatus, bus galima nustatyti numanomą giminystės ryšį. Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, šiuo metu yra 72 sarkofagai, tačiau iš jų tyrinėti tik 11. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau
Vytinės primena Kėdainių laivybos istoriją

Plokščiadugniai upiniai buriniai prekybiniai laivai – vytinės  yra būdingos tik Lietuvai. Jos naudotos nuo XV iki XIX a. pabaigos, buvo įvairių dydžių, statytos iš pušies ir ąžuolo medienos – lentų, sijų, ramsčių, tašų, stiebų. Statybose naudota geležis sąvaroms, sankaboms, vinims, velkėms, o lentos būdavo įtepamos medžių derva ir degutu. Kaip ir daugelis to meto upinių laivų, vytinės nebuvo ilgaamžiškos, daugiausia tarnavo 6 metus. Būdavo statomos vytinės tik vienam plaukimui pasroviui, parduodant laivą malkoms arba medienai galutiniame uoste.

Vytinės valdytos irklu. Įgulai, kurią sudarė vytininkais vadinami upeiviai, vadovavo vairininkas. Esant palankiam vėjui, vytinės galėdavo plaukti prieš srovę, arba buvo traukiamos nuo kranto su virvėmis. 

Vytinės plukdė medieną, javus, linus, kanapių pluoštą, dervą, pelenus, vašką Nevėžiu ir Nemunu į Klaipėdą, Karaliaučių ir Dancigą. Į pastarąjį 1473 metais, pasak garsaus Lietuvos prekybos su Prūsija tyrinėtojo Zenono Ivinskio, pirkliai iš Lietuvos Nemunu į Dancigą išplukdė apie 800 šimtinių medžio pusfabrikačių, 20 medžio kamienų laivų stiebams, daugiau kaip 650 tonų pelenų ir kitų produktų.

Sunkiai pakrautos žaliava vytinės plaukdavo pasroviui, o atgal grįždavo pakrautos lengvesnėmis kolonijinėmis arba prabangos prekėmis – druska, silke, geležimi, prieskoniais, cukrumi, vynu, egzotiškais vaisiais.

Nevėžiu plaukiojo vidutinio dydžio 23,5 metrų ilgio, 5,8 metrų pločio (per vidurį), 2,5 m borto aukštumo ir 1 m grimzlės vytinės. Jos, pasak šaltinių, buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos. Vidutinio dydžio vytinės įgulą sudarė 15 vytininkų.  

Vytinės Kėdainiuose švartavosi uoste, prie 130 m ilgio medinės prieplaukos. 1581 metais uostas miesto savininko Jono Kiškos valia buvo įsteigtas pietrytiniame miesto pakraštyje, vadinamajame Skongalyje. Į šiaurę nuo uosto vytinės neplaukdavo. Joms plaukti trukdė Nevėžio sala ir prie jos, maždaug dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos vietoje, stovėjęs malūnas.

Į didžiausius Kėdainių prekybos partnerius Karaliaučių ir Dancigą vytinės plaukdavo kelias savaites: pasiekdavo Nemuną ir juo – Kuršmares, iš jų sukdavo į Deimenos upę, plaukdavo į Karaliaučių pro Labguvą ir Vėluvą, iš Karaliaučiaus Priegliaus upe patekdavo į Aistmares, iš jų Vyslos upe pro Elbingą plaukdavo į Dancigą.

XIX a. viduryje pradėjus tvenkti Nevėžį ir prie jo statyti vandens malūnus, prekinė laivyba sužlugo, sunyko ir Kėdainiuose veikęs uostas.

Literatūra susijusi su laivyba Nevėžiu, vytinėmis ir prekyba su Hanza:

Juknevičius, Algirdas, Kėdainiai Hanzos pirklių kelyje // Kėdainių garsas, Nr. 70 (7726), Nr.73 (7729), Nr. 76 (7732). Kėdainiai, 1997.

Nishikawa, Suhiko. Across the Continent: The Protestant Network Between The Society for Promoting Christian Knowledge (SPCK) and Kėdainiai // Kultūrų sankirtos. Vilnius, 2000, p. 307.

Juknevičius, Algirdas, Žirgulis, Rimantas. Kėdainiai. Istorija. Kėdainių krašto muziejaus  elektroninis išteklius (CD-ROM), 2006.

Juknevičius Algirdas. Kaip „terra Gaydine“ tapo „civitas Caiodunensis“ – Miestų praeitis, elektroninis išteklius (CD-ROM), t. 2. Vilnius, 2010.

Juknevičius, Algirdas, The origins of Kėdainiai // Archaeological investigations in independent Lithuania : 1990-2010. Vilnius, 2012, p. 289-294.

Juknevičius, Algirdas. Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės. Vilnius, 2017. 

 

 

Skaityti toliau
Projektas „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. AD-1-504 „Dėl 2019 m. Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros projektų sąrašo tvirtinimo“, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro projektas „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi “ gavo dalinį 1600 Eur finansavimą. Projektas įgyvendinamas 2019 m. gegužės –spalio  mėnesiais . Projekto tikslas –  prasminga veikla paminėti J. Žemaičio – Vytauto – Lietuvos partizanų vado ir Lietuvos šaulių sąjungos metus.

Pirmasis projekto renginys – edukacinis žygis „Partizanų takais Kėdainių krašte“, kuriame dalyvavo 11-os Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų 160 mokinių, vyko birželio 5 d.  Visi žygio dalyviai susirinko Šilainių miške prie paminklo, skirto 1944 metais gruodžio 16-ąją dieną ten vykusiam partizanų, vadovaujamų V. Pabarčiaus, mūšiui prieš sovietų kariuomenę, atminti.  Į susitikimą atvyko Lietuvos genocido aukų tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis su karo istorijos klubo nariais, apsirengusiais rekonstruotomis Lietuvos partizanų uniformomis. Jie mokiniams pademonstravo partizanų ginkluotę, paaiškino skiriamųjų ženklų prasmę, supažindino su partizanų gyvenimo bunkeriuose kasdienybe ir sunkumais. Vyko gyvoji istorijos pamoka autentiškoje aplinkoje – miške, kuriame prieš 75-erius metus vyko garsusis Pušynės mūšis. Žygio dalyviai, pasivaišinę koše, vyko į Padotnuvio kaimą, kuriame 1952 m. spalio 2 d. žuvo paskutinysis „Prisikėlimo“ apygardos vadas Juozas Paliūnas – Rytas. Buvusios sodybos, kurioje slapstėsi partizanų vadas, vietoje dabar stovi paminklas. Tokie susitikimai palieka gilų įspūdį, suteikia daugiau žinių apie gimtojo Kėdainių krašto istoriją ir ugdo pasididžiavimo jausmą mūsų kraštiečių didvyriškais darbais.

 

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė     

Skaityti toliau
Pristatytas fotografijų albumas „Kėdainių šimtmetis fotografijose:1918 – 2018“

Gegužės 18 d. Daugiakultūriame centre buvo pristatytas Kėdainių krašto muziejaus išleistas fotografijų albumas “ Kėdainių šimtmetis fotografijose:1918 – 2018″.

Albume pateiktos Kėdainių krašto muziejaus fonduose saugomos tarpukario ir sovietmečio fotografijų nuotraukos. Dauguma jų yra iš Henriko Grinevičiaus (1924-1998) kolekcijos. Šių dienų Kėdainių nuotraukų autorius – Vaidas Juška. 

Albumo sudarytojas – Rimtantas Žirgulis.

Dailininkai – Jokūbas Jacovskis ir Viktorija Leleivė.

Redaktorė – Audra Kairienė

Skaityti toliau
Kėdainiuose ir Nesvyžiuje bus atliekami Radvilų palaikų tyrimai

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje ruošiantis restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptas ir sarkofagus bus atliekami ir palaikų tyrimai.

Kėdainių krašto muziejus ieško mokslininkų, kurie taip pat atliktų tyrimus Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.

Tyrimai Kėdainiuose apimtų dvi kriptas: vienoje jų yra šeši sarkofagai (trys iš jų – su palaikais), kitoje, sovietmečiu užmūrytoje kriptoje – apie dvidešimt naujų karstų su maždaug 75 asmenų palaikais ar jų dalimis. Karstuose yra daugiau nei 20 mumijų ar jų dalių.

Tuo metu Nesvyžiuje iš viso yra 72 sarkofagai, iki šiol tik 11 jų ištyrinėti. Tyrimų imamasi, nes palaikai, įkapės ir sarkofagai/karstai sparčiai nyksta.

Kaip nurodo muziejus, mokslininkų veikla apimtų archeologinius, istorinius, antropologinius (įskaitant DNR) ir mikrobiologinius tyrimus, pirminį radinių konservavimą. Ketinama ištirti ir įkapes bei kitus radinius sarkofaguose.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis BNS sakė, kad mokslininkai turėtų imtis užduoties ir identifikuoti iki šiol neatpažintus palaikus.

„Ne visais atvejais nustatyta palaikų tapatybė, todėl turėtų būti atliekami tyrimai antropologiškai, istoriškai, juos planuojama fotografuoti, matuoti, žiūrėti, ar atitinka lytį, amžių, lyginti, jei pagal aprašymus žmogus turėjo kažkokią ligą – ar atitinka tie palaikai“, – pasakojo jis.

Anot muziejaus vadovo, antrojoje kriptoje palaidoti reformatų elito – miestelėnų palaikai. Į ją bus patenkama išgriovus sovietmečiu sumūrytą sieną.

Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose iki šiol nustatyti Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, nors detalesni tyrimai nedaryti. Tuo metu Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

„Tikiuosi, kad bus atlikti DNR tyrimai, tad tikimybė yra identifikuoti. Bet tai sudėtinga, nes reikia, kad būtų mumija, o Perkūno sarkofage vyro mumijos nėra, yra tik moters, o vyrų – tik kaulai, tada tyrimo patikimumas krinta“, – aiškino R. Žirgulis.

Atlikus tyrimus, bažnyčioje ketinama įrengti naują ekspoziciją.

Darbus Kėdainiuose planuojama atlikti 2019–2020 metais, Nesvyžiuje – kitąmet.

Bendra projekto vertė – per 700 tūkst. eurų, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Skaityti toliau
Kviečiame dalyvauti kelionių žaidime PAJUSK KAUNO REGIONĄ!

Keliaukite po Kauno regioną, lankykitės įdomiausiose vietose, patirkite nepamirštamų įspūdžių, ieškokite Kauno regiono Pojūčių paso turizmo informacijos centruose ir žaidime dalyvaujančiuose objektuose, rinkite pojūčius ir dalyvaukite kelionių žaidime.

PRIZAS. Įspūdžių kupina kelionė 4 asmenims į Kėdainius (1 nakvynė su pusryčiais viešbutyje Kėdainių senamiestyje+vakarienė+ekskursija po Kėdainių senamiestį).

TAISYKLĖS TRUMPAI:

  • Aplankyk 5 objektus iš penkių pojūčių kategorijų PAMATYK, IŠGIRSK, UŽUOSK, PARAGAUK, PRISILIESK.
  • Aplankytame objekte užsidėk antspaudą POJŪČIŲ PASE (https://view.publitas.com/kauno-regiono-pletros-agentura/pojuciu-pasas-internetui/)
  • 5 pojūčius „surink“, aplankant mažiausiai 3 skirtingas savivaldybes.
  • Surinkus visus 5 pojūčius, paso nuotraukas, kuriose matosi visi reikalingi antspaudai, siųsk info@krda.lt.
  • Žaidimas vyksta ir registracija žaidime galima nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

 

Pilnas kelionių žaidimo taisykles ir dalyvaujančius objektus rasite https://view.publitas.com/kauno-regiono-pletros-agentura/pojuciu-pasas-internetui/

Skaityti toliau
Europos muziejų nakties renginiai Kėdainių muziejuje ir jo padaliniuose

Gegužės 18 d. kviečiame Jus į Tarptautinės muziejų dienos ir Europos muziejų nakties renginius Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose!

19.00 -21.30 val. Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)
Maketo „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“ ir virtualios realybės ekspozicijos „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“ pristatymas.

22.00 val. Nevėžio upės krantinėje šalia pėsčiųjų tilto (Č. Milošo g.) Pirmą kartą Kėdainiuose gatvės teatro spektaklis „Arrived“ (Ispanija/Lietuva) ir nuotaikinga kelionė Kėdainių senamiesčio gatvėmis į Daugiakultūrį centrą.

22.30 val. Daugiakultūris centras (Senoji Rinka 12)
Kelionės pabaiga su Šv. Genezijaus trupe ir fotografijų albumo „Kėdainių šimtmetis fotografijose: 1918 – 2018“ pristatymas.

Renginiai nemokami.

Lauksime Jūsų!

Skaityti toliau
Kėdainių daugiakultūriame centre pristatyta spalvinimo knygelė apie Kėdainius

Trečiadienį Kėdainių daugiakultūriame centre buvo pristatyta Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės, istorikės Audronės Pečiulytės ir bendraautoriaus vilniečio, Lietuvos restauravimo technologo, aukščiausios kategorijos restauratoriaus Arūno Bėkštos išleista spalvinimo knygelė „Atrandu ir spalvinu Kėdainius.

Naujai išleistoje bendraautorių knygelėje „Atrandu ir spalvinu Kėdainius“ skaitytojai, paskaitę šalia paveikslėlio esančią informaciją, galės susipažinti su spalvinamais Kėdainių objektais.

Prie rašytinės informacijos pateikti QR kodai. Nuskenavus juos bus galima peržiūrėti ir paklausyti A. Pečiulytės pasakojimų apie spalvinamus objektus.

Vaizdą ir garsą šiems pasakojimams įrašė A. Bėkšta.

http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/kdaini-daugiakultriame-centre-pristatyta-spalvinimo-knygel-apie-kdainius-galerija

Skaityti toliau
Istorija šiandien – evangelikų reformatų sesijos. 1659 m. gegužės 5d.

1659 m. gegužės 5d. evangelikų reformatų bendruomenės sesija pinigine bauda
nubaudė škoto Forbso žmoną, kuri „iki mėlynių už erzinimą ir įžeidinėjimus“ sumušė škoto Endriu
Simpsono žmoną.

Sesijose, vykusiose po rytinių pamaldų, dalyvaudavo visi bendruomenės nariai:
eiliniai parapijiečiai, kunigai, vyskupai, aukšti pareigūnai, mecenatai ir miesto savininkai, kai jie
svečiuodavosi Kėdainiuose. Visi viešai ir atvirai svarstydavo gyvenimo iškeltus klausimus,
vertindavo vieni kitus „pagal tikrą tiesą ir teisingumą“ – už gerus darbus pagirdavo, už blogus
pabardavo, „savo bažnyčios ir visuomenės labui“ prasikaltusius asmenis bausdavo pasmerkimu ir
materialinėmis baudomis. Sesijos rūpinosi, kad bendruomenės nariai „namus ir darbo turėtų,
nepalūžtų į bėdą papuolę, kad vargšai nebadmiriautų ir visi būtų dori krikščionys“.

Sesijos drausmindavo paprastus bendruomenės narius ir aukštus pareigūnus,
spręsdavo šeimyninius kivirčus, buitinius konfliktus, sutaikydavo mušeikas, derindavo santykius su
kitų konfesijų tikinčiaisiais. Su evangelikais liuteronais ir žydais judėjais reformatų santykiai
nebuvo prasti, bet su katalikais – sudėtingi. Save reformatai laikė tikrais krikščionimis, katalikus
vadino „iškrypusiais iš Kristaus tikėjimo“, pravardžiuodavo „balvonais“, „pagonimis“,
„netikėliais“. Katalikai skolingi nelikdavo: jie reformatus vadino „latrais“, „vagimis“, „velnio
apsėstais“, agitavo „bėgti nuo jų bažnyčios, kaip nuo maro ir amžinos prapulties“. Apsižodžiavimai
neretai baigdavosi muštynėmis.

Katedra vadintoje evangelikų reformatų šventovėje nuo 1652 m. iki Antro pasaulinio karo vykdavavo bendruomenės sesijos.
Šventovės interjeras tarpukariu.

Nuotrauka iš privačios Vokietijos piliečio Joachimo Poensgeno kolekcijos

Skaityti toliau
Gegužės 3 d. – pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena

1791 m. gegužės 3d. Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimas, vykęs 1788–1792 m. Varšuvoje, priėmė konstitucijos įstatymą. Tai buvo pirma Europoje ir antra pasaulyje rašytinė konstitucija po Jungtinėse Amerikos Valstijose 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.

Konstitucija numatė dideles ekonomines ir socialines reformas. Jos naujove buvo savivaldos teisių išplėtimas miestams ir miestiečių luomo įsteigimas. Miesto gyventojams pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje siekta suteikti lygias teises su bajorais: miestiečiai turėjo teisę laisvai pirkti žemę, užimti aukštas dvasininkų pareigas, gauti valstybines tarnybas, būti karininkais.

Miestiečiams buvo suteikta teisė rinkti savo atstovus į seimą, tačiau sprendžiamąjį balsą jie turėjo tik miestų ir prekybos klausimais. Visais kitais klausimais miestiečių atstovai turėjo tik patariamąjį balsą, todėl skirtumai tarp bajorų ir miestiečių luomų konstitucijoje buvo palikti. Šiuos skirtumus bandyta suvienodinti įstatymu, kuris numatė miestiečiams galimybę gauti bajorų teises, o bajorai galėjo stoti į miestiečių luomą. Konstitucija Lietuvos ir Lenkijos miestiečius priartino prie pilietinės visuomenės, todėl jie entuziastingai sutiko naująją konstituciją ir masiškai davė jai priesaikas.

1791 m. gegužės 3d konstitucijos titulinis puslapis

Skaityti toliau
Pristatytas naujas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“

Kėdainių krašto muziejuje pristatyta nauja interaktyvi, iki šiol Lietuvoje analogų neturinti, ekspozicija, pristatanti Kėdainių aukso amžiaus laikotarpį – XVII a. antrąją pusę. Šiuo laikotarpiu Kėdainių miestas buvo tapęs stipriu kultūros, meno, prekybos tašku, kuriame kartu sugyveno ir kelios skirtingos religinės bei tautinės konfesijos.

Apie šį išskirtinį ir Kėdainių miestui itin reikšmingą istorinį laikotarpį ir pasakoja naujoji ekspozicija. Tiesa, ji „kalba“ net septynių skirtingų, tame laikotarpyje gyvenusių, personažų lūpomis, kurių vienas – šuo!

Grandiozinis planas pavyko

Pasak muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, Kėdainių miesto istorija yra ypač turtinga, tačiau daiktinių eksponatų, galinčių papasakoti tą istoriją, iki mūsų dienų išliko labai mažai. Todėl muziejininkai ieško savitų ir originalių būdų, kaip ją papasakoti XXI a. žmogui, pripratusiam prie naujausių technologijų bei interaktyvumo. Juolab kad pasyvus vaikščiojimas po ekspozicines sales jau nėra patrauklus nei suaugusiajam, nei tuo labiau vaikui. „Būtinybė atnaujinti muziejaus ekspozicijas atsirado seniai, – pristatymą pradėjo R. Žirgulis. – Jei prieš kelis dešimtmečius dar buvo galima sudominti lankytojus pasakojimais, negyvais vaizdais, dabar to jau nebeužtenka. Esame išpaikinti technologijų, todėl istorija irgi turėtų būti pateikiama naujai, netikėtai. Mes ilgai dirbome prie šio maketo, kuris parodo, koks Kėdainių miestas galimai buvo XVII a. II pusėje, pačiame Aukso amžiuje.“

Daug objektų iki mūsų dienų neišliko

Šiame interaktyviame makete galima išvysti Kėdainių senamiestį su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu. Tiesa, akylesnis lankytojas kai kurių objektų ir neras – pavyzdžiui, makete nėra Šv. Juozapo bažnyčios, kuri buvo pastatyta kiek vėliau.

„Tačiau makete pamatome, kad mūsų rotušė XVII a. buvo kitokia nei dabar, matome, kad kitaip atrodė Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, matome, kad cerkvė buvo medinė ir stovėjo kitoje vietoje, matome, kad Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia atrodė visai kitaip, kitokia buvo ir Šviesioji gimnazija“, – pasakojo R. Žirgulis.

Lankytojai, apžiūrėję šį maketą, sužinos, kaip atrodė ir dar daugiau kitų pastatų, kurie, deja, iki mūsų dienų neišliko. Vienas tokių – įspūdingasis Radvilų dvaras. Nors ir nėra tiksliai žinoma, kaip jis atrodė, pagal analogijas su išlikusiu Radvilų dvaru Biržuose buvo bandyta atkurti ir Kėdainių Radvilų dvaro išvaizdą.

Pasakoja kėdainiečiai

Tačiau maketas nėra tylus – apie pagrindinius mieste stovėjusius ir veikusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių miesto gyventojai. Muziejaus direktorius R. Žirgulis vardija juos. „Personažai buvo pasirinkti atsižvelgiant, kokios tuo metu mieste gyveno pagrindinės tautinės ir konfesinės bendruomenės. Todėl tarp personažų mes turime lietuvį evangeliką reformatą kunigą, lietuvį evangeliką reformatą gimnazijos mokinį, taip pat vokietį evangeliką liuteroną pirklį, škotą pirklį, prekeivį žydą, turime ir katalikę moterį iš kairiakrantės Nevėžio pusės bei galiausiai – kurtų veislės kalaitę Karūną. Kodėl pasirinkome šunį?

Nes XVII a. kunigaikščiai Radvilos savo dvare veisė kurtų veislės medžioklinius šunis, kurie buvo labai brangūs – už vieną šunį buvo galima nupirkti net kelias karves“, – istorines įdomybes pasakoja direktorius. Tačiau dar daugiau įvairių detalių, paslapčių, niuansų gyvai papasakos ir patys personažai – pasirinktą figūrėlę tereikia padėti ant maketo ir personažas pradeda savo pasakojimą: kaip jis susijęs su Kėdainių miesto konkrečia vieta, kokius santykius palaiko su toje vietoje gyvenančia religine, tautine bendruomene.

Pasakojimai – autentiški

„Dar įdomu ir tai, kad visi pasakojimai nėra išlaužti iš piršto, nėra sukurti, sugalvoti. Jie parinkti tikrų istorinių dokumentų pagrindu, tad visi šie faktai, pasakojimai, įvykiai, nuomonės, girdimi iš personažų, yra surasti istoriniuose šaltiniuose ir yra tikri, autentiški“, – kalbėjo muziejininkas. Iš viso sukurta apie 140 pasakojimų, tad sužinoti kažką naujo ir negirdėto apie Kėdainius tikrai įmanoma net ir besidominčiam mūsų krašto istorija.

„Kviečiu apsilankyti ir patiems išmėginti naująją ekspoziciją ne tik miesto svečius, bet ir vietinius kėdainiečius“, – kvietė direktorius ir pridūrė, kad ateityje planuojama šį maketą dar labiau plėsti ir įgalinti jį atlikti dar daugiau funkcijų.

Šis maketas – tai jau penktoji interaktyvi ekspozicija Kėdainių krašto muziejuje. Ekspozicijų naujinimas muziejuje prasidėjo prieš septynerius metus. R. Žirgulis atskleidė, kad jau netrukus dienos šviesą išvys dar vienas projektas, kuriame iš nuotraukų, vaizduojančių tarpukario Kėdainius, bus sukurta vaizdo medžiaga.

 

Vaida Masilionytė „Kėdainių mugė“

Analogų Lietuvoje neturinti interaktyvi ekspozicija įdomi ne tik vaikams

Skaityti toliau
Kėdainiai – miestas

 

Kėdainių savininko Jono Kiškos prašymu 1590 m. balandžio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teises. Nuo tų metų Kėdainiai tapo juridiškai įteisintu miestu.

Suteikus teises, privilegijoje buvo patvirtintas miesto herbas ir antspaudas, o privilegijoje nurodyta […], norėdami parodyti Kėdainių miestelėnams didesnę mūsų malonę, dovanojame jiems jų teismo raštų ir aktų antspaudavimui tokį herbą: lauką būtent žydros spalvos, kuriame per vidurį yra pavaizduota sidabro spalvos žirgo pasaga, vadinama potkova, smaigaliais arba galais atgręžta į apačią, prie kurios du aukso spalvos kryžiai apačioje, trečiasis gi viršuje, taip pat pasagos viduryje dvi žuvis lašišas, paprastai vadinamas lasos, vieną aukštyn, kitą į apačią atsuktomis galvomis; visa tai didesniam aiškumui, kaip matyti šios privilegijos viduryje, yra nupiešta ir pavaizduota. Nuo šiol šiuo herbu minėti miestelėnai galės visada ir visais laikais naudotis, antspauduoti, prispausti visuose ir bet kokiuose svarbiausiuose reikaluose arba bylose ir aktuose, tiek uždaruose, tiek atviruose laiškuose, sprendimuose, apskritai visur, kur tik bus tam miesteliui reikalinga…

Magdeburgo teisė – kas tai?

Magdeburgo teise vadinama miestų savivaldos arba municipalinė teisė, lotyniškai skambanti ius municipale magdeburgense. Ši teisė šiaurės rytų Europos kraštuose buvo vadinama vokiečių teise (lot. ius teutonicum) arba Magdeburgo teise. Tokį vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo, vaidinusio Karolio Didžiojo laikais (768–814 m) svarbų vaidmenį vokiečių ekspansijoje į rytų Europos kraštus.

Magdeburgo teisės pagrindą sudarė garsus XIII a. pradžios vokiečių teisės rinkinys, vadinamas Saksų veidrodžiu (vok. Sachsenspiegel, lot. speculum saxonicum). Dalį šio rinkinio sudarė miesto teisė, garantavusi miestams tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos ir feodalų. Ši teisė suteikė miestų gyventojams galimybę rinkti miestų tarybas ir kitas institucijas, kurios galėtų tvarkyti miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. Magdeburgo teisė miestams garantavo prekybos ir amatų apsaugą bei laisvę, kuria galėjo naudotis svetimų kraštų pirkliai ir amatininkai. Todėl miestuose, pirmiau negu kur kitur, kūrėsi svetimšalių bendruomenės.

Į Lietuvą Magdeburgo teisė atkeliavo su vokiečiu Ordinu ir per Lenkijos karalystę. Pirmasis iš Lietuvos miestų savivaldos teises 1387 m. gavo Vilnius. Lietuvoje Magdeburgo teisė išplito XVI a, klestint miestams ir miesteliams. Tuo laiku atsirado įvairūs Magdeburgo teisės rinkiniai lotynų, lenkų ir rusėnų kalbomis. Gavę Magdeburgo teises, miestai būdavo atleidžiami nuo visų mokesčių, išskyrus mokestį didžiajam kunigaikščiui, kuris buvo nustatomas pagal miesto dydį ir turtingumą. Magdeburgo teisė suvaržė vaivadų ir kitų aukštų pareigūnų savivaliavimą. Tikruoju miesto šeimininku tapo didžiojo kunigaikščio skiriamas vaitas, to paties miesto renkami burmistrai, tarybos nariai ir teismai. Gavę Magdeburgo teisę, miestų gyventojai savo lėšomis turėjo pasistatyti rotušę. Jos pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio rathaus, reiškiančio tarybos namą.

Skaityti toliau
IŠLEISTA SPALVINIMO KNYGELĖ „ATRANDU IR SPALVINU KĖDAINIUS“

Išleista spalvinimo knygelė apie Kėdainius.

Autoriai: Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė ir vilnietis Arūnas Bėkšta, Lietuvos restauravimo technologas, aukščiausios kategorijos restauratorius. Knygelės pristatymas planuojamas gegužės mėnesį.

Nuskenavę QR kodą, galėsite pažiūrėti ir paklausyti A. Pečiulytės pasakojimų apie spalvinamus objektus. Vaizdą ir garsą įrašė A. Bėkšta.

Prieš keletą metų A. Bėkšta kartu su Kamile Bėkštaite-Dirsiene išleido knygą „Atrandu ir spalvinu Vilnių“ , kuri sulaukė gražių atsiliepimų. Jam kilo idėja išleisti tokią knygelę ir apie Kėdainius, tad ir pasiūlė A. Pečiulytei bendradarbiauti.

„Kartu vaikščiojom po Kėdainių senamiestį, kalbėjomės, atkreipėme dėmesį į įdomesnius pastatus, juos fotografavome. Vėliau A. Bėkšta iš tų fotografijų padarė grafinius vaizdus, o aš surinkau medžiagą apie juos“, − pasakojo Audronė.

Knygelėje bus galima tuos namus nuspalvinti, paskaityti trumpą informaciją apie juos lietuvių ir anglų kalba. Prie rašytinės informacijos pateikiami QR kodai, leidžiantys išmaniųjų technologijų naudotojams nuskenuoti kodus ir pamatyti filmuotą medžiagą apie pasirinktus pastatus.

„Pasiėmę šią knygelę, galėsite be gido pavaikščioti po miestą, susipažinti ne tik su svarbiausiais miesto objektais, bet ir atkreipti dėmesį į eilinių miestiečių namus. Buvimas su šiuo leidinuku gali būti geras laiko praleidimas visai šeimai: suaugusieji domėsis senamiesčio istorija, o vaikai – nuspalvins namus“,– pasakojo Daugiakultūrio centro vadovė.

Šios knygelės leidybą rėmė AB „Lifosa“.  Įsigyti leidinuką bus galima Kėdainių krašto muziejuje ir Daugiakultūriame centre.

A. Pečiulytė kartu su kitais ir anksčiau yra išleidusi knygelių vaikams: užduočių knygelę „Nevėžio slėnio paslaptys“, užduočių sąsiuvinį, skirtą žydų kultūrai pažinti. Prieš porą metų išleista knygelė „Reformacija Vidurio Lietuvoje“.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, 69559

http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Naujiena-isleista-spalvinimo-knygele-atrandu-ir-spalvinu-kedainius

Skaityti toliau