header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Virtuali paroda „Senieji amatai“

*eksponatų aprašymai pateikti po nuotraukomis

 

Istoriniuose šaltiniuose amatininkų veikla Kėdainiuose pirmą kartą fiksuojama XVI a. pradžioje. Dar iki Magdeburgo teisių suteikimo 1590 m., Kėdainiai buvo reikšmingas Vidurio Lietuvos ne tik administracijos, religijos, kultūros, bet ir prekybos, amatų centras ir turėjo pagrindinius miesto bruožus.

Miesto savininkas Jonas Kiška 1585 m. patvirtino miestelio batsiuvių nuostatus, kokiais naudojosi Kauno batsiuvių cechas. Kėdainių dvaras rūpinosi patraukti į miestą iš kitur pirklius ir amatininkus. Šitaip tikėtasi suteikti miestui gyvybingumo. Miestą valdę Kristupas ir Ona Radvilos 1627 m. garantavo teisę atvykusiems pirkliams ir amatininkams laisvai judėti. Šiuo laikotarpiu buvo suplanuoti nauji priemiesčiai su turgaus aikštėmis. Tuo laikotarpiu mieste buvo 6 turgaus aikštės. Prie vienos iš jų – Didžiosios Rinkos aikštės, XVII a. viduryje buvo pastatytas pirklių Jokūbo ir Jono Arnetų namas. 

Virtualioje galerijoje pristatoma dauguma amatų, praktikuotų Kėdainių amatų cechuose ar už jų ribų. Keičiantis epochoms, keisdavosi ir amatai, vieni išnykdavo, atsirasdavo kiti, todėl parodos chronologinės ribos apima nuo žvejų gyvenvietės laikotarpio XIV a. iki senuosius amatus atkuriančių amatininkų darbų XX a. pabaigoje. Visi eksponatai yra iš Kėdainių krašto muziejaus fondų arba jo skyrių. 

Archeologinių radinių kolekcija pristatoma amatininkų dirbiniais, kurių chronologinės ribos apima XIV–XIX amžius. Daugiausia tai keramikos dirbinių fragmentai ar jų rekonstrukcijos, kalvystės, tekinimo, kauladirbystės pavyzdžiai. Jie surasti Kėdainių senamiesčio kultūriniame sluoksnyje, apylinkių senkapių ir piliakalnių vietose. Kai kurie dirbiniai surasti ir padovanoti muziejui vietinių gyventojų. 

XIV a. puodžių amatą pristato pagoniškų laikų dailiai ornamentuota keramika, kurią gamino paprasti sodiečiai. XV a. keramikos įvairovė, formos ir puošyba liudija apie šio amato atsiradimą Kėdainiuose. Puodžių amatas ištobulėjo XVII a. – puodai, lėkštės ir kokliai pradėti glazūruoti. Turtingesniems miesto gyventojams pradėti gaminti įvairių formų ir puošybos kokliai. Tuo laiku mieste išplito rūkymo mada, puodžiai gamino dailias pypkes, kurios taipogi pristatomos virtualioje ekspozicijoje.

Tekintojų darbus pristato kaulinės sagos, medicinai naudoti įrankiai ir neapdirbto kaulo gaminiai su įpjovomis. Tekstilės amatą XIV a. Kėdainiuose byloja vietinių meistrų gaminti smiltainio formos verpstukai ir pirklių atgabenti uolieninės kilmės rausvo šiferio verpstukai.

Medžio drožinių kolekcija suskirstyta į epochas nuo XV iki XXI a., kuriose kurtuose kūriniuose būdavo akcentuojamos to meto religinės, dvasinės ir visuomeninės gyvenimo aktualijos. Parodoma dalis eksponatų iš muziejuje saugomos vertingos XIX-XX a. pr. dievdirbio V. Svirskio monumentalių kryžių kolekcijos, taip pat tos pačios epochos mažosios plastikos pavyzdžiai – šventųjų skulptūrėlės. Kėdainių krašto medžio meistrų sugebėjimai nebūtų pilnai atspindėti, nepademonstravus ir kitų medžio dirbinių. Eksponuojami kasdienės buities daiktai, kuriuos dirbino įvairių medžio amatų atstovai: kubiliai, klumpdirbiai, staliai, baldžiai. Tai kibirai, kubilukai, klumpės, namų bei darbo apyvokos daiktai, tuo pačiu atlikę ir tautinio dekoro funkciją – lėkštės, dėžutės, prieverpstės.

Neapeinami ir kiti amatai, be kurių kasdienė buitis buvo neįsivaizduojama. Kėdainių miestas ir apylinkės buvo garsūs pynėjais, pynusiais krepšius, krepšelius, pintines. Demonstruojama šiaudinių dirbinių įvairovė, nuo pintų aruodų, krabių, sėtuvių ir batų iki sudėtinga technika suklijuotų kalėdinių papuošalų eglutei. Supažindinama su šikšnininkystės amatu, kurio kai kurie anksčiau kiekviename turguje parduodami dirbiniai – pakinktai, naginės ar žvanguliai, dabar sutinkami tik ekskliuzyvinėse parodose.

 Tekstilės dirbiniai – jų išraiškos įvairovę atspindi audimo, nėrimo, siuvinėjimo, mezgimo pavyzdžiai. Dažnai viename užtiesale ar užvalkale galima pamatyti kelių tekstilės amatų įgūdžius: audimo, siuvimo, siuvinėjimo, pynimo. Kad toks gaminys pasiektų vartotoją, nuo gaminio žaliavų paruošimo pradžios reikėjo naudoti darbo įrankius, kuriuos gamino keliolika amatų meistrų. Staliai, tekintojai, ratelninkai, kalviai, šaltkalviai dirbino įvairias stakles, ratelius, pinikų pynimo volus ir nesuskaičiuojamą daugybę įrankių. 

Informacija buvo parengta pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės 2007-2013 m. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Virtuali praeitis – muziejų ateitis“. Šio projekto metu buvo kuriamas virtualus muziejus,  organizuojamos konferencijos, edukaciniai ir pasikeitimo patirtimi seminarai, tradicinės liaudies kultūros renginiai partnerių atstovaujamose vietovėse. 1600 unikalių eksponatų iš Rėzeknės aukštosios mokyklos, Latgalės kultūros ir istorijos muziejaus Rėzeknėje, Maksimo Bahdanovičiaus muziejaus Gardine ir Kėdainių krašto muziejaus rinkinių aprašymai ir įvairūs pristatymai sudarė virtualaus muziejaus pagrindą.

http://futureofmuseums.eu/lt/

Skaityti toliau
MUZIEJAUS IR PADALINIŲ LANKYMAS KARANTINO METU

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. V-974 „Dėl archyvų, bibliotekų ir muziejų lankymo būtinų sąlygų“,  lankymui atidaromi Kėdainių krašto muziejus, Daugiakultūris centras, 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, tradicinių amatų centras Arnetų name.

Dėl muziejaus ir jo padalinių lankymo būtina išankstinė registracija:

muziejus tel. (8 347) 53685,

Daugiakultūris centras ‒ tel. (8 347) 51778, el. paštas daugiakulturis@gmail.com,

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje ‒ tel. 8 618 31593, el. paštas muziejus1863@gmail.com,    

Tradicinių amatų centras Arnetų name – tel.  864505168,    el. paštas rlukminiene@gmail.com              

Registruotis nurodytais telefonais arba el. paštu I–V ‒ nuo 9.00 iki 12.00 ir  nuo 13.00 iki 16.00.

Lankytojai, kurie atvyks nesiregistravę, gali neturėti galimybės patekti į muziejų ar jo padalinius.

Ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai  nebus organizuojami LR vyriausybės paskelbto karantino metu.

Muziejaus ir jo padalinių lankymo sąlygos:

  • Vienu metu įleidžiami ne daugiau nei 5 lankytojai, išskyrus giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus;
  • Prie įėjimo į muziejų susidarius gyvai žmonių eilei, būtina laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo;

Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes* viso apsilankymo metu, be jų į muziejų neįleidžiami. Taip pat rekomenduojame lankymosi metu mūvėti vienkartines pirštines;

  • Įėję į muziejų, lankytojai privalo dezinfekuotis rankas;
  • Viso apsilankymo metu būtina išlaikyti ne mažesnį nei 2 m atstumą nuo kitų asmenų (negalioja tarp kartu atvykusių šeimos narių);
  • Lankant ekspozicijas, prašome kiek įmanoma mažiau liestis prie patalpose esančių paviršių;
  • Net ir nesergant virusine liga, būtina laikytis čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo (prisidengti, čiaudėti į vidinę alkūnės dalį), rankų higienos.

 * Galioja, kol privaloma viešai dėvėti apsaugines kaukes, kitas apsaugines veido priemones.

Dėmesio!

Prieš įeinant į muziejų ar jo padalinius darbuotojai gali paprašyti leidimo pamatuoti lankytojų temperatūrą naudojant nuotolines temperatūros matavimo priemones. Negavus leidimo ar nustačius aukštesnę nei leidžiamą žmogaus kūno temperatūrą (37,3 °C ir daugiau), lankytojai nebus priimami.

Jei sergate, karščiuojate ar blogai jaučiatės, prašome muziejuje nesilankyti.

Žmonėms, esantiems rizikos grupėje (senjorams, turintiems lėtinių ligų), karantino metu rekomenduojame likti namuose. 

Tikimės supratimo ir sąmoningumo, siekiant užtikrinti Jūsų ir mūsų saugumą muziejuje.

Būkime sveiki!

Skaityti toliau
Gegužės mėnesio parodos muziejuje ir jo padaliniuose

1863 m. sukilimo muziejuje:

Veikia Daivos Šeškauskaitės fotografijos ir tapybos darbų paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Daugiakultūriame centre:

Nacionalinio mokinių meninės raiškos dailės piešinių konkurso „Pažintis su žydų kultūros paveldu“, skirto Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti, paroda. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Tradicinių amatų centras Arnetų name:

Sertifikuoto tautinio paveldo produktų tradicinio amatininko Artūro Aleksos (Jonava) medinių šaukštų paroda. Paroda veikia nuo gegužės 14 d. iki birželio 18 d. 

Kėdainių krašto muziejuje:

Fotografijų paroda „Lietuvos nepriklausomybė Kėdainių fotografijose“. Paroda veikia iki birželio 1 d. 

Skaityti toliau
Daugiakultūriame centre mokinių nacionalinio meninės raiškos dailės piešinių konkurso „Pažintis su žydų kultūros paveldu“ paroda

 

2020 –ieji Lietuvos Respublikos seimo nutarimu yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriu centru paskelbė nacionalinį mokinių piešinių konkursą, kurio tikslas – ugdyti kūrybingą, siekiančią gauti istorinių žinių apie Lietuvos žydų istoriją, asmenybę.  Konkurse buvo kviečiami dalyvauti visų Lietuvos mokyklų 5-12 klasių mokiniai.

Į konkursinę parodą buvo atsiųsti 105 darbai. Parodoje eksponuojami 61 mokinių darbas iš 28 šalies mokyklų. Konkurse dalyvavo ir mūsų Kėdainių krašto mokiniai  iš 6 mokyklų:  Kėdainių LSU „Aušros“ progimnazijos, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centro, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, Kėdainių r. Šėtos ir Akademijos gimnazijų. 

Vertinimo komisija susipažinusi su atsiųstais piešiniais ir įvertinusi visus darbus, nacionalinio piešinių konkurso nugalėtojais paskelbė šiuos mokinius už jų sukurtus piešinius:

5 – 8 klasių amžiaus grupėje:

I vieta: Gustė Vekrikaitė už piešinį „Įamžinti prisiminimai“, Kauno dailės gimnazija, mokytoja Jolanta Galdikaitė;

II vieta: Aja Knezevičiūtė už piešinį „Menoros šviesa“, Kėdainių „Ryto“ progimnazija, mokytoja Audronė Rudienė;

II vieta: Rugilė Krasuckytė už piešinį „Toros skaitymas“, Radviliškio Vaižganto progimnazija, mokytoja Irina Kareivienė;

III vieta: Austėja Zuokaitė už piešinį „Istorijos“, LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, mokytoja Marija Burneikienė;

III vieta: Rugilė Noreikaitė už piešinį „Tradicijų išsaugojimas ir simboliai“, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, mokytoja Ilona Venckienė;

III vieta: Ūla Gedvilaitė už piešinį „Šilalės žydų sinagoga“, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, mokytoja Ilona Venckienė;

9 – 12 klasių amžiaus grupėje:

I vieta: Monika Linkevič už piešinį „Dievo akivaizdoje“, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, mokytoja Jadvyga Sinkevič;

II vieta: Aivija Janeliūnaitė už piešinį „Atmintis gyva“, Kėdainių šviesioji gimnazija, mokytoja Jolanta Issa;

II vieta: Mykolas Skliutas už piešinį „Žydų simboliai“, Alytaus Jotvingių gimnazija, mokytoja Ingrida Vilkinienė;

III vieta: Rugilė Maciejauskaitė už piešinį „Istorija, kuri turi nepasikartoti“, Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija, mokytoja Zita Jarašiūnienė;

III vieta: Erika Sakalauskaitė už piešinį „Praeities šaknys“, Alytaus Jotvingių gimnazija, mokytoja Laimutė Arlauskaitė

3 darbus Vertinimo komisijos įvertinto nominacija – „Už vaizdingiausią literatūros kūrinio iliustraciją“:

  • Paulina Gaurilčikaitė už piešinį „Saros Klok siuvimo priedų krautuvėlė“
  • Alna Čepurnaitė už piešinį „Prie geto teatro“
  • Izabelė Genytė už piešinį „Spektaklis geto teatre“

Šios mokinės yra iš Kauno Dailės gimnazijos, mokytoja Jolanta Galdikaitė. Mokinės iliustravo žydų kilmės rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymus.

        Parodą Daugiakultūriame centre galite apžiūrėti iki birželio 1 d.

 

 

Skaityti toliau
Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Tęsiami darbai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) yra pradėjęs 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus.

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje (Baltarusija).

Kol restauruojami kunigaikščių Radvilų sarkofagai ir vyksta moksliniai tyrinėjimai, kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje vyksta kiti tvarkymo darbai – ištinkuotos sienos, sprendžiami ventiliacijos ir šildymo klausimai, įrengtos naujos grindys. 

Šis projektas prasidėjo 2019 m. vasario mėn., numatomas užbaigti – 2021 m. vasario mėn.

Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur.

Skaityti toliau
Muziejaus darbo laikas

Kėdainių krašto muziejus dirba:

trečiadieniais – penktadieniais 11.00 – 18.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Gegužės 1 d. ir gegužės 3 d. muziejus nedirbs.

Prieš valstybines šventes dirbame 1 val. trumpiau.

Karantino metu būtina išankstinė registracija. Visa informacija – http://www.kedainiumuziejus.lt/lankytojui/naujienos/svarbi-informacija-lankytojams/

Skaityti toliau
Kėdainių modernioji architektūra – namas Didžioji g. 15

Kėdainių modernioji architektūra

Tekstas buvo parengtas informacinei lentelei, kurios pritvirtinti ant namo Didžioji g. 15 fasado neleido namo savininkė. Priminsime, kad informacinės lentelės ant paminklinių senamiesčio pastatų fasadų buvo pritvirtintos 2019 m. Jose apibūdinta pastatų architektūra, paminėti statybų ir rekonstrukcijų laikotarpiai, pirmieji savininkai ir su pastatais susiję įdomesni praeities įvykiai.

Namas Didžioji g. 15

Eklektikos formų dviejų aukštų pailgo stačiakampio I plano mūrinis namas su mezoninu pastogėje yra pirmasis modernistinės architektūros gyvenamasis namas Kėdainiuose.

Pagrindinio fasado kompozicija Didžiojoje gatvėje simetriška ir dekoratyvi. Pirmo aukšto fasadas suskaidytas penkiais aukštais stačiakampiais langais su mediniais paneliais apačioje ir durimis fasado centre. Antro aukšto fasade vienoda metrine eile sukomponuoti šeši stačiakampiai langai. Jie aprėminti apvadais, viršuje dekoruoti trikampiais sandrikais. Tarpus tarp langų puošia  dekoratyvinės juostos, aukštus atskiria trikampių ir stačiakampių juosta, fasado kampus pabrėžia rustai.

Virš antro aukšto karnizo du mūriniai stačiakampiai aprėminti profiliuotais apvadais ir viršuje dekoruoti rozetėmis. Tarp abiejų stačiakampių ir mezonino įterptos kalto metalo ažūrinės tvorelės. Mezonino fasadas suskaidytas dviem dideliais stačiakampiais langais, kampai pabrėžti pusiau apvaliomis kolonomis, trikampis frontonas dekoruotas dviem profiliuotais ir dantytais karnizais bei geometriniu ornamentu centre. Mezonino fasado apačioje padarytame užraše paženklinta namo statybos pabaigos data –1908. Iš abiejų datos pusių slaviškomis Б raidėmis pažymėti namo savininko B. Bavilskio inicialai. Bavilskis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Kėdainiuose turėjo plytų fabriką, kuris vietinei rinkai per metus tiekdavo per 200 tūkstančių geros kokybės plytų. Fabrike dirbo 15 nuolatinių darbininkų ir keletas samdomų žmonių.  

Po Pirmojo pasaulinio karo namo savininku tapo garsus Kėdainiuose provizorius žydas Volfas Palonesas. Pirmame namo aukšte jis įrengė vaistinę, ant lygaus rytinio fasado padarė lietuvišką užrašą skelbiantį, kad tai V. Paloneso Didžioji Aptieka. Po Antrojo pasaulinio karo pirmame namo aukšte veikė vaistinė, antrame aukšte ir mezonine buvo įrengti butai. 1991 m. namas tapo privačių asmenų nuosavybe.

B. Mikštavičiaus nuotrauka „ Namas Didžioji g. 15 tarpukariu“

Nuotrauka – V. Špečkausko

Skaityti toliau
„Nacionalinė ekspedicija“ Kėdainiuose

2019 metų liepos mėnesį Kėdainiuose lankėsi „Nacionalinė ekspedicija“. Po istorinius Kėdainius juos lydėjo muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kviečiame žiūrėti laidos įrašą – https://bit.ly/2VRxljJ

Akimirkos iš susitikimo muziejaus „Facebook“ paskyroje – https://bit.ly/3eGMxsE

Skaityti toliau
Muziejus namuose – Žalgirio mūšio diorama Kėdainių krašto muziejuje

2010 metais pažymint 600 – ąsias Žalgirio mūšio metines, Akademijos gyventojai Jūratė ir Rimgaudas Dičiai 8 kvadratinių metrų plote sukūrė Žalgirio mūšio dioramą!

Kviečiame pažiūrėti į dioramą iš arčiau – https://www.youtube.com/watch?v=20vlb3gPYU8

Pasibaigus karantinui, kviečiame užsukti į Kėdainių krašto muziejų ir pasigrožėti diorama. 

Skaityti toliau
Virtualūs turai kviečia pasivaikščioti po muziejų, jo padalinius bei svarbiausius miesto kultūros objektus

Šiuo periodu, kai galimybės keliauti ir pažinti yra apribotos, kviečiame jus pakeliauti po Kėdainių miestą virtualiai ir susipažinti su svarbiausiais mūsų miesto kultūriniais objektais.

VIRTUALŪS TURAI:

  1. Virtualiame ture pasivaikščiokite po Kėdainius, užsukite į Kėdainių krašto muziejų bei jo padalinius – http://baltic360.lt/objektai/kedainiai/

 

     2. Kėdainių krašto muziejaus svetainėje galite rasti virtualų turą po Kėdainių miestą bei kraštą – http://www.kedainiumuziejus.lt/virtualus-turas/

 Šiame virtualiame ture  galite susipažinti su ne tik dabar esančiais kultūros paveldo objektais, bet ir su nebeegzistuojančiais, sunaikintais.  Sužinokite, kur stovėjo senoji stačiatikių cerkvė bei kiti buvę svarbūs objektai Kėdainių istorijoje. 

Geltonai pažymėti objektai – tai Kėdainių krašto muziejui priklausantys pastatai.

Objektai, kuriuos dar ir šiandien galite pamatyti – pažymėti žaliai.

Na, o objektai, kurių nebėra – pažymėti raudona spalva.

 

3. Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras taip pat kviečia į virtualų turą bei ateičiai susidaryti maršrutą po Kėdainių kraštą – https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/suplanuok-marsruta

Skaityti toliau
Kėdainiai – magdeburginis miestas

Kėdainių savininko Jono Kiškos prašymu 1590 m. balandžio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teises. Nuo tų metų Kėdainiai tapo juridiškai įteisintu miestu.

Suteikus teises, privilegijoje buvo patvirtintas miesto herbas ir antspaudas, o privilegijoje nurodyta […], norėdami parodyti Kėdainių miestelėnams didesnę mūsų malonę, dovanojame jiems jų teismo raštų ir aktų antspaudavimui tokį herbą: lauką būtent žydros spalvos, kuriame per vidurį yra pavaizduota sidabro spalvos žirgo pasaga, vadinama potkova, smaigaliais arba galais atgręžta į apačią, prie kurios du aukso spalvos kryžiai apačioje, trečiasis gi viršuje, taip pat pasagos viduryje dvi žuvis lašišas, paprastai vadinamas lasos, vieną aukštyn, kitą į apačią atsuktomis galvomis; visa tai didesniam aiškumui, kaip matyti šios privilegijos viduryje, yra nupiešta ir pavaizduota. Nuo šiol šiuo herbu minėti miestelėnai galės visada ir visais laikais naudotis, antspauduoti, prispausti visuose ir bet kokiuose svarbiausiuose reikaluose arba bylose ir aktuose, tiek uždaruose, tiek atviruose laiškuose, sprendimuose, apskritai visur, kur tik bus tam miesteliui reikalinga…

Magdeburgo teisė – kas tai?

Magdeburgo teise vadinama miestų savivaldos arba municipalinė teisė, lotyniškai skambanti ius municipale magdeburgense. Ši teisė šiaurės rytų Europos kraštuose buvo vadinama vokiečių teise (lot. ius teutonicum) arba Magdeburgo teise. Tokį vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo, vaidinusio Karolio Didžiojo laikais (768–814 m) svarbų vaidmenį vokiečių ekspansijoje į rytų Europos kraštus.

Magdeburgo teisės pagrindą sudarė garsus XIII a. pradžios vokiečių teisės rinkinys, vadinamas Saksų veidrodžiu (vok. Sachsenspiegel, lot. speculum saxonicum). Dalį šio rinkinio sudarė miesto teisė, garantavusi miestams tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos ir feodalų. Ši teisė suteikė miestų gyventojams galimybę rinkti miestų tarybas ir kitas institucijas, kurios galėtų tvarkyti miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. Magdeburgo teisė miestams garantavo prekybos ir amatų apsaugą bei laisvę, kuria galėjo naudotis svetimų kraštų pirkliai ir amatininkai. Todėl miestuose, pirmiau negu kur kitur, kūrėsi svetimšalių bendruomenės.

Į Lietuvą Magdeburgo teisė atkeliavo su vokiečiu Ordinu ir per Lenkijos karalystę. Pirmasis iš Lietuvos miestų savivaldos teises 1387 m. gavo Vilnius. Lietuvoje Magdeburgo teisė išplito XVI a, klestint miestams ir miesteliams. Tuo laiku atsirado įvairūs Magdeburgo teisės rinkiniai lotynų, lenkų ir rusėnų kalbomis. Gavę Magdeburgo teises, miestai būdavo atleidžiami nuo visų mokesčių, išskyrus mokestį didžiajam kunigaikščiui, kuris buvo nustatomas pagal miesto dydį ir turtingumą. Magdeburgo teisė suvaržė vaivadų ir kitų aukštų pareigūnų savivaliavimą. Tikruoju miesto šeimininku tapo didžiojo kunigaikščio skiriamas vaitas, to paties miesto renkami burmistrai, tarybos nariai ir teismai. Gavę Magdeburgo teisę, miestų gyventojai savo lėšomis turėjo pasistatyti rotušę. Jos pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio rathausreiškiančio tarybos namą.

Skaityti toliau
Virtuali paroda „Senųjų Kėdainių įdomybės“

Kviečiame pažinti Kėdainių krašto muziejaus eksponatus virtualiai!

Susipažinti su eksponato aprašu galite tekste, esančiame po nuotrauka.

Informaciją parodai parengė – Algirdas Juknevičius.

Nuotraukų autorius – Vydas Bečelis

Skaityti toliau
Pasiruošimas Velykoms. Edukaciniai užsiėmimai

Šiemet Velykos bus švenčiamos tik savo šeimoje, tačiau pasiruošimas kiekvienuose namuose vis tiek vyksta ir įvyks. Apie tai, ką galima pasigaminti ir kaip pasipuošti šventinį stalą, su jumis žiniomis ir patirtimi dalinasi Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name amatininkai.

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS“MARGUČIŲ MARGINIMAS VAŠKU“

Birutės Šinkūnienės edukacinis užsiėmimas „Margučių marginimas vašku“.

Nuoroda https://bit.ly/3aVupJh

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „VELYKINIO KIAUŠINUKO APNĖRIMAS“

Velykų stalui buvo daromi Velykų medžiai arba kiaušinykai. Tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė nuorodoje moko kaip pasidaryti tokį papuošimą.

Nuoroda https://bit.ly/3e7hXbd

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „VELTAS MARGUTIS“

Kaip pasigaminti margutį iš vilnos moko tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė. Nuoroda https://bit.ly/2XmQv36

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „AVINĖLIS IŠ MOLIO“

Velykų stalas užtiesiamas balta linine staltiese.Viduryje stalo želdintų avižų ar miežių dubuo. Į tokią žalumą dėdavo gražiausius margučius, tešlinį, sviestinį ar alebastro avinėlį, kaip aukos ir prisikėlimo ženklą. Kaip pasidaryti avinėlį iš molio jus moko sertifikuotų tautinio paveldo puoselėtoja Dalė Urbienė.

Nuorodahttps://bit.ly/34pgloY

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „PAUKŠTELIS IŠ VYTELIŲ“

Didžiosios savaitės metu žmonės ne tik pradėdavo tvarkytis namus, bet laisvesniu metu darydavo įvairius papuošimus: iš šiaudų žvaigždeles, sodus, kuriuos papuošdavo paukšteliais į kuriuos įdėdavo ir margutį.

Kaip pasigaminti paukštelį iš vytelių Jus pamokys tautodailininkė tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė.

Nuoroda  https://bit.ly/2UTVHK9

 

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „ŠVENTINIS VAINIKĖLIS“

Kaip galima pasigaminti Velykoms iš vytelių vainikėlį, Jus pamokys tautodailininkė, amatininkė Birutė Šinkūnienė.

Nuoroda https://bit.ly/34o0yXe

     

Skaityti toliau
Virtuali paroda „Kėdainių šimtmetis fotografijose“

2019 m. Kėdainių krašto muziejus išleido knygą „Kėdainių šimtmetis fotografijose 1918 -2018“. Šios knygos pagrindu 2020 m. kovo mėnesį Kėdainių krašto muziejuje atidaryta nauja paroda. Dėl šalyje įvesto karantino muziejų lankyti nebegalima, tačiau Kėdainių krašto muziejus nori, kad kėdainiečiai ir miesto svečiai ir toliau pažintų Kėdainius ir jo istoriją. Todėl kviečiame susipažinti su virtualia nuotraukų paroda neišeinant iš namų. Kiekvieną dieną papildysime nuotraukų galeriją nuotraukomis, atspindinčiomis Kėdainių miesto istoriją.

Skaityti toliau
Pagrindinė informacija dėl koronaviruso prevencijos

D Ė M E S I O !

Visoje šalyje karantino sąlygomis dėl naujojo koronaviruso prevencijos ir grėsmių iki balandžio 27 dienos gyventojai PRIVALO vykdyti LR Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų centro vadovo bei Savivaldybės nurodymus, todėl prašome gyventojų atidžiai susipažinti su apribojimais ir sekti tik oficialią informaciją !

Oficialus informacijos puslapis http://lrv.lt/lt. Jame pateikiama aktuali ir reikalinga informacija visoms visuomenės grupėms. Iš jo yra nukreipiama į patikimus informacijos šaltinius. Apie pasikeitimus nuolat informuojama Kėdainių savivaldybės puslapyje www.kedainiai.lt.

Svarbiausi telefonai karantino metu / K ė d a i n i a i

Jei lankėtės bet kurioje užsienio šalyje ir grįžę per 14 dienų pastebėjote koronaviruso simptomus, kreipkitės 112

Koronaviruso karštoji linija 1808

Dėl saviizoliacijos + 370 685 77 209 Kėdainių visuomenės sveikatos biuras.

DĖMESIO! Griežtinama gyventojų atsakomybė už saviizoliacijos taisyklių pažeidimus. Jeigu pastebite karantino tvarkos pažeidimus arba netinkamą žmonių elgesį, praneškite 112.

Pagalba izoliuotiems namuose ir laikinojo apgyvendinimo įstaigose Kėdainių bendruomenės socialinis centras + 370 655 64 322

Senjorams maistą į namus pristato „Samariečiai“ + 370 624 90 893

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras budi visą parą

+370 618 79 984
+370 616 94 562

! Savivaldybės įstaigos, įmonės ir organizacijos dirba nuotoliniu būdu.

Spręskite tik neatidėliotinus klausimus !

Likite namuose.

Saugokite savo sveikatą ir artimuosius.

Visa informacija www.kedainiai.lt

Skaityti toliau
AKTUALI INFORMACIJA KARANTINO METU

Nuo 2020 m. Kovo 16 d. iki valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl viruso COVID -19 šalyje atšaukimo:

Kėdainių krašto muziejus laikinai neorganizuoja renginių, neaptarnauja lankytojų, nepriima interesantų, kitų asmenų muziejuje bei jo skyriuose ir prašo aktualiais klausimais skambinti tel. 8 347 51330, rašyti el.pašto adresu kedainiumuziejus@gmail.com arba Kėdainių krašto muziejaus “Facebook” paskyroje.

Skaityti toliau
Apie Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų palaikų tyrimus

Apie Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų palaikų tyrimus, vykdant 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 kviečiame skaityti straipsnį nuorodoje: 

https://www.mlyn.by/2020/03/uchenye-raskryli-neizvestnye-ranee-fakty-o-dvuh-pokoleniyah-radzivillov/?fbclid=IwAR0k4SHFbo2S3EkMkKuawKMqCsdpKU-_WQPSFDxDqhezRWIeJX5Lu9ie_IQ

 

Skaityti toliau
Fotografijų paroda „Lietuvos nepriklausomybė Kėdainių fotografijose“

Nuo kovo 10 d. iki balandžio 15 d. Krašto muziejuje veiks paroda „Lietuvos nepriklausomybė Kėdainių fotografijose“ (Iš Kėdainių krašto muziejaus fondų).

Paroda skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30 – mečiui

Skaityti toliau
Projekto „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ kūrybinių dirbtuvių paroda „Mažosios Lietuvos istorijos ženklai“

Kėdainių dailės mokykloje eksponuojama projekto Nr. LT – PL – 3R – 254 „Lietuvos – Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“  dalinai finansuojamas Europos Regioninės Plėtros fondo lėšomis kūrybinių dirbtuvių, vykusių 19 – 08 – 2019 Pagėgiuose, DARBŲ PARODA „Mažosios Lietuvos istorijos ženklai“

Projekto partneriai:

Vedantysis partneris – Pagėgių savivaldybės administracija

Partneris Nr. 2 – Punsko valsčius

Partneris Nr. 3 – Kėdainių krašto muziejus

Skaityti toliau
Evangelikų reformatų bažnyčioje atsiras moderni ekspozicija

Kėdainių krašto muziejus šiemet savo ekspoziciją ruošiasi išplėsti dar keliomis naujomis interaktyviomis technologijomis paremtomis ekspozicijomis. Viena jų praturtins kone labiausiai turistų lankomą miesto objektą – Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią. Čia, toliau tęsiant Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, bus įrengta inovatyvi ekspozicija, pateiksianti 17 amžių vaizduojančią vaizdo bei garso medžiagą.

Ištirs Radvilas

Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ Kėdainiuose buvo pradėtas vykdyti praėjusių metų liepos mėnesį. Tuomet iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų detalesniems tyrimams į Vilnių buvo išvežta apie 50 čia rastų palaikų. Daugiausiai dėmesio skiriama bei detaliausi tyrimai atliekami su sarkofaguose amžinojo poilsio atgulusių garsios Lietuvos didikų giminės Radvilų palaikais.

„Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejų remontuoti buvo būtina, nes čia jau senokai skverbėsi druskos, o taip pat augo pelėsis, nes nebuvo sprendimo dėl ventiliacijos bei šildymo, tad sarkofagai, praėjus dvidešimtčiai metų po jų paskutinės restauracijos, vėl pradėjo oksiduotis.

Radvilų palaikai iki šiol nebuvo rimtai ištirti, pavyzdžiui, nebuvo padaryta tyrimų DNR atžvilgiu. Visi ligšioliniai tyrimai atlikti tik formalaus apžiūrėjimo, išmatavimo būdu. Tad niekas 100 proc. nepasakė, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios sarkofaguose yra būtent Jonušas Radvila, Steponas Radvila, ar tikrai tarp tų keturių žmonių palaikų yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Taip pat Radvilų palaikus norėta ištirti nes, žinia, kad trūksta trijų mažųjų Radvilų palaikų, gal jie bus atrasti tarp tų maždaug 40 palaikų, kurie buvo paimti iš kitų reformatų bažnyčios kriptų“, – atkreipia dėmesį Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kol mokslininkai/antropologai tiria Kėdainių Radvilų bei kitų turtingų miestelėnų palaikus, evangelikų reformatų bažnyčioje vyksta intensyvūs darbai – remontuojamos kriptos, čia įrengiama moderni rekuperacijos sistema.

Projekto metu didelis dėmesys skiriamas ir bažnyčios turistiniam patrauklumui didinti – norima lankytojus geriau supažindinti su vienu įstabiausių architektūrinių šalies paminklų, tad ruošiama nauja šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis paremta ekspozicijos dalis.

„Kėdainių reformatų bažnyčiai kuriame papildytos realybės technologija paremtą vaizdo ekspoziciją. Jos pagalba lankytojai galės nusikelti į 17 amžių ir pamatyti, kaip tuo metu maždaug atrodė bei vyko pamaldos šioje bažnyčioje. To meto pamaldas papildytoje realybėje bus galima apžiūrėti iš įvairių bažnyčios vietų, pamatyti jas iš skirtingų to meto žmonių perspektyvos, išgirsti skirtingų miesto gyventojų kalbas.

Šiuos nedidelius vaizdo filmus lankytojai matys planšetėse, jų iš viso bus 20 vienetų – maždaug tiek, kokio dydžio paprastai būna turistų grupės. Su planšete, priėję prie bažnyčioje pažymėtos vietos, lankytojai išvys bei išgirs, kaip prieš maždaug keturis šimtmečius būtent iš tos vietos, kur stovi lankytojas, atrodė ši bažnyčia, jos interjeras, pamaldos, pamokslą sakantis kunigas, galbūt choristai, lankytojai ir panašiai“, – pasakoja Kėdainių karšto muziejui interaktyvias ekspozicijas kuriančios bendrovės „Multimediamark“ vadovas Vytautas Švėgžda.

Geriau atsiskleis

Evangelikų reformatų bažnyčią papildyti interaktyvia ekspozicija siekiama norint geriau atskleisti jos turtingą istoriją.

„Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istorija labai įdomi, tai vienas labiausiai lankomų Kėdainių objektų, todėl norėjosi lankytojams pateikti daugiau ir vaizdingesnės informacijos apie jos istoriją. Nusprendėme tai perteikti per virtualųjį pasaulį, inovatyvių technologijų pagalba rekonstruodami istorinę realybę.

Ši bažnyčia yra evangelikų reformatų maldos namai, o ji, ši konfesija, daugeliui mūsų, katalikų, yra menkai žinoma ir atrodo gana paslaptinga. Per kartu su mokslininkais parašytus tekstus, kuriuos vaizdo medžiagoje sakys papildytos realybės technologijos pagrindu atkurti istoriniai Kėdainių miesto veikėjai, siekiame lankytojus supažindinti su evangelikų reformatų konfesija, jos vertybėmis.

Taip pat papildytos realybės technologija atkursime čia buvusį interjerą, lankytojai galės pamatyti, kaip atrodė kunigų ložė, sakykla, kurios nėra išlikusios. Šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės leidžia krašto istoriją pažinti ne tik detaliau ir tiksliau, bet ir įdomiau ir lengviau“, – įsitikinęs R. Žirgulis.

Skeptikams, kurie galbūt abejoja investicijos į šiuolaikines technologijas aktualumą ar vertę, muziejininkas pateikia argumentus: „Galbūt kažkas galėtų sakyti, kad naujoms technologijoms sparčiai besivystant, tai, kas buvo įdiegta šiemet, po poros metų bus neaktualu, pasenę, tačiau manau, kad naujos ekspozicijos yra svarbios ne tiek savo technologijomis ar inovatyvumu, kiek istorija, kurią jos perduoda, pasakojimu, kurį jos parodo. Kurdami naujas interaktyvias muziejaus ekspozicijos dalis akcentuojame ne technologijas, svarbiausia papasakoti istoriją įdomiai, vaizdžiai, o geros istorijos nesensta. Mes negalime pakilti į Luvro ar Valdovų rūmų lygį, bet savo krašto muziejaus lygmenyje ieškome konsensuso, kaip žmonėms istoriją padaryti prieinamą, įdomią, patrauklią, ir jei mums nors kiek tai pavyko padaryti –  džiaugiamės tuo“, – tvirtina R. Žirgulis.

Didelis projektas

Projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje.

Projekto partneriai – Kėdainių krašto muziejus ir Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ Baltarusijoje. Šis projektas, startavęs praėjusių metų vasario mėnesį, truks iki 2021 metų pradžios. Viso projekto vertė sudaro kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš jų apie 40 tūkst. bus skirta naujajai interaktyviai evangelikų reformatų bažnyčios ekspozicijai.

Informacija iš http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/kdaini-evangelik-reformat-banyioje-atsiras-moderni-ekspozicija

Skaityti toliau