header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Kėdainių vaidmuo Nepriklausomybės kovose buvo lemiamas

Lietuvos 1919–1923 m. nepriklausomybės kovos tikriausiai nėra ta šalies istorijos dalis, kuri būtų visiems puikiausiai pažįstama ir itin gerai suprantama.

Dar menkiau yra žinomas lemtingas Kėdainių vaidmuo šiose kovose, nors mūsų miesto indėlis išsaugant 1918 m. vasario 16-ąją sukurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę yra itin svarus.

Ar žinote, kad nepriklausomybės kovų svarbiausieji „pirmieji kartai“, taip pat ir lemiamas pergalingas mūšis įvyko ties Kėdainiais? Kad kovų eiga ties mūsų miestu didele dalimi lėmė, ne tik kad tuomet buvo apginta šalies nepriklausomybė, bet ir tai, kad šiandien mes gyvename laisvoje Lietuvoje?

Apie Nepriklausomybės kovas, įdomiuosius jų faktus, taip pat apie naująją išmaniąją Kėdainių krašto muziejaus ekspoziciją kalbamės su Kėdainių krašto muziejaus istoriku Vaidu BANIU.

Istorija verta Holivudo

Praėjusią savaitę paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės kovų 100-ąsias metines, o šios yra neatsiejamos nuo šiandien minimos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, vasario 16-osios.

Pagerbdamas šias svarbias datas Kėdainių krašto muziejus visai neseniai pasipildė gana įspūdinga modernia šiems istoriniams įvykiams skirta virtualios realybės 3D vizualizacija.

Su jos pagalba galima nusikelti ir savo akimis pamatyti kovas, kuriose mūsų proseneliai 1919 m. gynė 1918 vasario 16 d. atkurtą tada dar itin trapią Lietuvos nepriklausomybę.

– Papasakokite kokie istoriniai momentai yra vizualizuoti, atkurti naujoje 3D ekspozicijoje?

– Ekspozicijoje yra vaizduojami du 1919 m. prasidėjusių Lietuvos nepriklausomybės kovų momentai, vasario 7 d. įvykusių Kėdainių kautynių epizodai.

Ties Kėdainiais tą dieną vyko mūšiai keliose vietose, prasidėję nuo ankstyvo ryto, jie tęsėsi iki vasario 10 d.

Virtualios realybės vizualizacijai pasirinkome reikšmingiausius ir lemtingiausius būtent vasario 7 d. įvykius ties Kėdainiais. Lemtingi šie istoriniai momentai ne tik Kėdainiams, bet ir visai šaliai, nes būtent tą dieną buvo nulemta visa to laikotarpio Rusijos raudonosios armijos invazija į mūsų šalį. Būtent tos dienos kovų eiga ties Kėdainiais lėmė, kad rusai ėmė trauktis ir 1920 m. visiškai paliko Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.

Atrinkti, ką iš to meto įvykių perkelti į 3D realybę, buvo tikrai nelengva, mąstėme, kas iš visos  epopėjos būtų įspūdingiausia, įdomiausia lankytojams žiūrėti, sužinoti, taip pat tiksliausiai atspindėtų tų įvykių aplinkybes, atmosferą.

Iš 1919 m. Kėdainių mūšių būtų galima daryti visą Holivudo vertą kino filmą. Vasario 7–10 d. įvykiuose yra daugybė įdomių istorijų, aplinkybių. Čia netrūksta nei siužeto aštrumo, nei herojų. Kuriant tokį filmą net nereikėtų didelės scenaristo fantazijos, užtektų tik imti grynus istorinius faktus, net ir nieko gražinti nereikėtų, būtų įspūdinga ir taip.

– Kokie gi tie įspūdingieji epizodai parinkti?

– Pirmasis epizodas yra iš 1919 m. vasario 7 d. pirmojo Lietuvos nepriklausomybės kovų mūšio. Būtent nuo jo pirmųjų šūvių ir prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės karų istorija.

Šis mūšis prasidėjo ankstyvą 1919 m. vasario 7 d. rytą Kėdainių miesto pašonėje, netoli Vilainių, ties Koliupės upeliu.

Lietuvai šis mūšis buvo be galo svarbus, nes būtent čia jaunos valstybės kariuomenė pirmą kartą kovojo ir pirmą kartą atrėmė priešą.

Šis mūšis tebuvo viena detalė iš didelės mūšio prie Kėdainių dėlionės. Tačiau ji yra svarbi ir simboliška, nes būtent čia susidarė pirmasis Nepriklausomybės karų frontas, kuris įnirtingose kovose beveik metus slinko iki Dauguvos upės. Lietuvos kariuomenė čia saugojo frontą iki 1920 m. sausio 5 d., kai Latvijos ir Lenkijos kariuomenės Rusijos pajėgas nustūmė dar toliau į rytus.

– Nejau Rusijos kariuomenė iki pat Kėdainių per visą Lietuvą keliavo nesulaukdama jokio pasipriešinimo iki pat Kėdainių?

– Taip, Rusijos kariuomenė į Lietuvą įžengusi 1918 m. gruodžio pabaigoje iki pat lemtingos vasario 7 d. Kėdainiuose, per visą Lietuvą keliavo pergalingai, praktiškai be jokio lietuvių pasipriešinimo. Jo nebuvo, nes paprasčiausiai nebuvo kas priešinasi – iki tol dar nebuvo spėta suformuoti Lietuvos kariuomenės.

Dėl šios priežasties neskubėdami, vos per kelias savaites rusai užėmė du trečdalius Lietuvos teritorijos. Tačiau ties Kėdainiais ir Šėta, 1919 m. vasario 7–10 dienomis jų laukė fiasko ir kardinali jų pergalingo žygio permaina.

– Ar galima sakyti, kad Lietuvos kariuomenė buvo formuojama jau rusams keliaujant per šalį?

– Beveik taip ir vyko. Į Kėdainius pirmasis karininkas atvyko tik 1918 m. gruodžio 31 d., perėmė apgriuvusias, išdaužytais langais, pridergtas kareivines (dabar čia įsikūrusi Šviesioji gimnazija, Didžiosios ir J. Basanavičiaus g. kampas).

Tad kariuomenės sukūrimui nuo vieno kario iki mūšio vasario 7 d. pradžios buvo šiek tiek daugiau nei vienas mėnuo. Ir per tą laiką buvo nuveiktas didžiulis darbas, kuris ir lėmė pergalę bei vos prieš metus sukurtos valstybės išsaugojimą.

– Žinant, kad kariuomenei suformuoti turėjome vos mėnesį tai, kad Koliupiuose pavyko atsilaikyti prieš galingas rusų pajėgas skamba it stebuklas.

– Stebuklas! Taip ir yra! Galima tuo ir užbaigti (juokiasi).  

Mūšio ties Koliupe jėgos buvo labai nelygios. Sunku tiksliai pasakyti, kiek kovojo Rusijos pusėje, tačiau to meto žvalgybiniai duomenys sako, kad išvakarėse Šėtoje (šį miestelį rusai buvo užėmę ir ten įkūrę savo bazę) buvo nuo 800 iki 1 200 kareivių grupuotė, tuo tarpu lietuviai ten tuomet teturėjo vos 120 karių.

Tačiau mūšyje prie Koliupės buvo ne tik didžiulė kiekybinė, bet ir ne ką menkesnė kokybinė persvara mūsų nenaudai.

Tie mūsų 120 Kėdainių krašto kareivėlių tebuvo paprasti jaunuoliai savanoriai, praktiškai neapmokyti, be patirties, daugeliui tai buvo pirmasis mūšis. Aš jau nekalbu apie ginkluotės skirtumus – rusai turėjo ir artileriją, ir kulkosvaidžius. O mūsų vyrai – tik šautuvus.

Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys įsitikinęs, kad Nepriklausomybės kovos buvo itin svarbios atkuriant ir dabartinę laisvą Lietuvos valstybę. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys įsitikinęs, kad Nepriklausomybės kovos buvo itin svarbios atkuriant ir dabartinę laisvą Lietuvos valstybę. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

– Nejau Kėdainiuose tuo metu tebuvo tik 120 vyrų? Kur kiti? Kodėl nėjo kovoti?

– Reikia turėti galvoje, kad pačių miestiečių kėdainiečių tarp tų 120 kareivių nebuvo greičiausiai nė vieno. Vietiniai miestiečiai lietuviuose nematė jokios valdžios. Kėdainiuose kuriama kariuomenė tebuvo pajuokos objektas: „baudžiauninkai ruošiasi imti kažkokią valdžią, kurti kariuomenę? Nejuokinkit!“

Tad vasario 7 d. pergalė buvo grandiozinė – tai ne tik karinė pergalė ir Raudonosios armijos sustabdymas, bet ir moralinė pergalė – visi pamatė, ir ne tik Kėdainiuose, tai nuskambėjo per visą Lietuvą, kad pajuokos objektas ne tik gali kariauti, bet ir nugalėti, ir net sustabdyti priešą.

O šiaip savanorių gauti nebuvo didelė problema, jų būtų ėję daug, bet reikalas tas, kad didžioji jų dalis buvo basi, neturėjo kuo apsiauti bei tinkamai žiemai apsirengti. Namie kokios vyžos gerai, kiaulių pašert gali nueiti ir su suklerusiais batais, į šokius kokius puspadžius atrasi.

O į mūšį per sniegynus klampoti reikia gerų batų, nes be jų menkas karys esi, nušalsi kojas per pirmas kautynių valandas.

Tad į kariuomenę buvo priimami tik sugebėję susiorganizuoti tinkamą apavą bei aprangą. Daugiausia ėjo ūkininkų jaunesnieji sūnūs ir gimnazistai patriotai.

Vasario 7 d. pergalė buvo grandiozinė – tai ne tik karinė pergalė ir Raudonosios armijos sustabdymas, bet ir moralinė pergalė – visi pamatė, ir ne tik Kėdainiuose, tai nuskambėjo per visą Lietuvą, kad pajuokos objektas ne tik gali kariauti, bet ir nugalėti, ir net sustabdyti priešą.V. Banys.

– Sugrįžkime prie lietuvių pergalės priežasčių. Sakote įvyko stebuklas, tačiau vis tik gyvename pasaulyje, kuriame oficialiai stebuklų nėra. Kas padėjo lietuviams pelnyti neįtikėtiną pergalę?

– Ši pergalė yra labai daugialypė, ją lėmė labai daug įvairių faktorių. Vienas pagrindinių – kritinėje kautynių fazėje lietuviams pagelbėję saksų (vokiečių) savanorių artilerija ir kulkosvaidžiai. Būtina paminėti blogą rusų žvalgybinį darbą, puikų mūšiui vadovavusio karininko Juozo Šarausko vadovavimą, mūsiškių gerą vietovės žinojimą bei didžiulę karių motyvaciją.

Ir priešingai rusų motyvacija buvo labai silpna, rusų kariai, anot žvalgybinių pranešimų, ėjo vietovių užiminėti, nes paprasčiausiai norėjo valgyti, tai buvo pusalkanių žmonių armija.

Prie mūsų pergalės prisidėjo ir įvairūs kiti strateginiai dalykai – mūšis ties Kėdainiais nebuvo vienišas, visas regionas nuo Lietuvos iki pat Šiaurės jūros ir nuo Sibiro iki Vidurinės Azijos buvo pilietinių karų ir nepriklausomybės kovų zona. Spėjame, kad kai buvo atremtas pirmasis mūšis Kėdainiuose, galbūt rusai gavo įsakymą atsitraukti kažkur kitur.

Pergalė yra kaip mozaika, trumpai atsakyti, kas ją lėmė, neįmanoma.

– Ar daug buvo mūsiškių aukų tomis vasario dienomis?

– Šios kautynės yra stebuklas dar ir tuo, kad nors tai buvo vienos didžiausių kautynių nepriklausomybės kovų istorijoje, tačiau jos pareikalavo vos vienos aukos. Tai buvo mūsų didvyris, karys savanoris Povilas Lukšys, kuris žuvo net ne mūšio metu, o naktį išėjęs į žvalgybą. Tiesa, šio mūšio metu dar žuvo keletas vokiečių kulkosvaidininkų, kurie mums padėjo kovoti.

– O iš kur vokiečiai atsirado šiose kovose?

– Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorijoje buvo likę nemažai vokiečių kareivių, jie turėjo čia savo bazes, įgulas, turėjo savo užduotis iš antantės. Kiek jų buvo 1919 m., Lietuvoje duomenų nėra.

– Pirmasis 3D vizualizacijos istorinis momentas tikrai įspūdingas. O koks yra šios ekspozicijos antrasis epizodas?

– Antrasis epizodas yra paimtas taip pat iš tos pačios vasario 7 d. kiek vėlesnio mūšio. Jis yra susijęs būtent su vokiečių pagalba, kuri buvo gyvybiškai svarbi pergalei.

Čia vaizduojamas vasario 7 d. vykusių mūšių tęsinys, kai lietuvių pajėgos pagaliau sulaukė pastiprinimo iš Lietuvos teritorijoje rezidavusių vokiečių karių. Jų parama buvo labai svarbi, nes jei ne vokiečių sunkiųjų ginklų pagalba, neaišku, kiek būtų lietuviams pavykę atsilaikyti.

Vokiečiai kone lemiamu momentu, kai bolševikų kariuomenė jau buvo bepriartėjanti prie miesto, taip pat ir pradėję judėti vietiniai bolševikėliai, maždaug ties geležinkelio viaduku atidengė artilerijos ugnį, buvo ir keletas kulkosvaidžių. Sulaukę tokio pastiprinimo lietuviai pasijuto tvirčiau. Vokiečių pagalba svarbi buvo ne tiek žmogiškaisiais ištekliais, kiek technika.

Lietuvos nepriklausomybės kovų kariai savanoriai. Kėdainių krašto muziejaus archyvo nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės kovų kariai savanoriai. Kėdainių krašto muziejaus archyvo nuotr.

– Kodėl vizualizacijai pasirinkote būtent šį istorinį momentą?

– Antrasis epizodas yra įdomus tuo, kad čia vaizduojamas pirmasis aviacijos panaudojimas Nepriklausomybės kovose. Šis epizodas susijęs su vokiečių karinės aviacijos pagalba.

Įdomus momentas, kad kol vokiečių lėktuvai priartėjo prie Kėdainių, anksčiau nurodytos priešo koordinatės buvo pasikeitusios, tą teritoriją – Eigulių kaimą, lietuviai iš rusų jau buvo atkovoję. Vokiečiai to nežinodami pradėjo bombarduoti lietuvius. Iš duotų ženklų lakūnai, supratę, kad kaimas jau užimtas sąjungininkų, nuskrido bombarduoti Juodkiškio mišką, kuriame buvo įsitvirtinę iš Eigulių kaimo išstumti bolševikai.

Šiaip vasario 7 d., kariuomenių persistumdymas vyko visą laiką, pavyzdžiui, Koliupės kaimas iš rankų į rankas tądien ėjo mažiausiai tris kartus. Intensyviausios kovos vyko nuo ankstyvo vasario 7-osios ryto iki pietų, kol prisijungė vokiečiai.

Kova tęsėsi ir vasario 8 d. tądien mūsiškiai sėkmingai nustūmė rusus Šėtos link. Vasario 10 d. bolševikai iš Šėtos buvo išmušti.

– Kodėl pirmasis mūšis vyko būtent ties Kėdainiais? Sovietų Rusijos kariuomenė puolė tik Kėdainius?

– Rusų puolimas nebuvo vien tik į Kėdainius. Jis buvo daugialypis. Karinės operacijos tikslas buvo Kauno užėmimas, puolant per Alytų, Kaišiadoris, Jiezną, Prienus, Jonavą.

Jei būtų pavykę priversti Kauną kapituliuoti, Rusijai atsivertų laisvas kelias į Rytprūsius. Būtent tai ir buvo pagrindinė Rusijos komunizmo ideologų misija – susijungimas su būsima Sovietine Vokietija.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje taip pat įvyko revoliucija. Bolševikai jautė istorinę progą  ir jų viltys nebuvo be pagrindo. Vokiečiai sunkiai kėlėsi po imperijos griūties, Vokietijoje buvo siaubinga netvarka, siautė chaosas ir anarchija.

Tai, kas vyko Kėdainiuose, tebuvo didelės istorinės dėlionės dalis. Bolševikai Vokietijos link keliavo dideliu ir plačiu frontu. Tai, kas vyko Lietuvoje, panašiai vyko ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.

Per Pirmąjį pasaulinį karą sugriuvo ne tik Rusijos ir Vokietijos, bet ir Osmanų, Austro-Vengrijos imperijos. Tai buvo laikotarpis, kai kasdien vis kas nors keitėsi. Tuo metu nepriklausomomis valstybėmis norėjo tapti dešimtys Europos ir Azijos tautų. Tarp jų ir niekada valstybingumo neturėjusios mūsų tolimesnės ir artimesnės kaimynės Suomija, Estija, Latvija, Ukraina, Baltarusija. Kaip žinome iš istorijos, ne visoms pavyko.

– Ar galima teigti, kad Kėdainiai buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų centru?

– Tomis 1919 m. vasario dienomis – taip, Kėdainiai tikrai buvo tokiu centru. Kovos už nepriklausomybę baigėsi tik 1923 m. Simboliška, kad vienas paskutinių žuvusių karių buvo pirmojo žuvusio kario pusbrolis Flioras Lukšys. Jis taip pat palaidotas Kėdainių karių kapuose.

Nors apsigynus nuo rusų Kėdainiuose nebevyko kariniai susirėmimai, miestas buvo svarbus karinis užfrontės taškas. O pasibaigus karams mieste buvo dislokuojami kariniai pulkai, apylinkėse nuolat vyko įvairūs manevrai, mokymai.

– Kuo dar Kėdainiai išsiskiria aptariamuose istoriniuose įvykiuose?

– Įdomus faktas tai, kad 1919 m. vasario 7-osios Kėdainius amžininkai atsiminimuose aprašo kaip ištuštėjusį, išmirusį miestą. Miestas buvo ištuštėjęs, nes kol vyko mūšiai, J. Šarauskas buvo davęs įsakymą visiems gyventojams nekišti nosies iš namų, užsidaryti langines.

Tai buvo padaryta tam, kad kol vyksta kovos su Raudonąja armija, nebūtų suduotas smūgis iš užnugario.

Reikia suprasti to laikmečio Kėdainių specifiką – lietuvių mieste buvo labai nedaug. Miesto pakraščiai pilni kumetynų, kurių itin skurdžiai besivertę gyventojai simpatizavo proletariato, socializmo idėjoms.  Tuo tarpu dvarų šeimininkai prijautė lenkams, o Lietuvą matė tik kaip tam tikrą Lenkijos provinciją. Miestiečiai taip pat buvo lenkakalbiai, sunku buvo suvokti, ką jie palaikė, bet aišku buvo viena, kad lietuvių valdžiai jie nejautė jokio palankumo.

Negana to, tada dar ir visas miestas knibždėjo bolševikų atsiųstų gerai apmokamų emisarų (emisaras – asmuo, valstybės valdžios ar politinės organizacijos siunčiamas į kitą šalį su slapta misija – aut. past.), kurie skleidė rusišką propagandą, buvo platinama antilietuviška agitacija, kiršinami žmonės.

Kai pasklido gandas, kad Raudonoji armija artėja Kėdainių link, visi priešiški Lietuvai elementai pradėjo bruzdėti, šaudyti, tad iškilo didelis pavojus, kad gali būti smogta ir iš užnugario. Todėl įžvalgusis J. Šarauskas liepė visiems be išimties miestiečiams tomis dienomis lindėti namie.

Beje, kitą dieną, vasario 8-ąją, rusai puolė Alytų, tačiau ten lietuviams pergalės pelnyti nepavyko ir viena iš priežasčių galėjo būti ta, kad gyventojams nebuvo liepta likti namie, tad priešiški elementai galėjo veikti netrukdomi.

– XX a. pradžioje Lietuva nepriklausoma pabuvo gana neilgai. Kokį įspaudą tai turėjo Lietuvai ir lietuvių tautai ateityje?

– Galimas daiktas, kad be šio nepriklausomybės laikotarpio galbūt nebūtų ir dabartinės laisvės.  Minėjau, kad po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybės Europoje siekė daug valstybių, ir daugelis jų buvo kur kas didesnės už Lietuvą, tačiau joms tada nepavyko apsiginti, sutapimas, o gal ir ne, tačiau daugelis jų nepriklausomybės neturi iki šiol. Arba šiuo metu vargsta „juodą vargą“, mėgindamos ją įtvirtinti.

Kai tu neturi patirties, pagrindo, nėra precedento, kai negali atversti ir parodyti, va, štai mes kažkada turėjome savarankišką valstybę, kažkas gali pasakyti „juk jūs visada buvote kažkieno sudėtyje, kam jums ta valstybė dabar? Kokiu pagrindu jus reiškiate pretenzijas į nepriklausomybę?“.

O Lietuva 1990 m. turėjo kuo remtis, turėjo ką parodyti. Svarbu, kad lietuviai visada reiškė norą būti nepriklausomi, net jei tai ir baigėsi nesėkme.

– Ką jūs turite galvoje?

– Aš kalbu apie laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo. Reikėtų žinoti, kad 1949-ųjų vasario 16-oji nebuvo eilinė diena. Tą dieną taip pat buvo bandoma atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tą dieną buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) deklaracija, nuo tada prasidėjo dar vienas nepriklausomybės kovų laikotarpis, nuožmios partizaninės kovos.

Minėtą deklaraciją pasirašė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas bei Tarybos nariai. Beje, J. Žemaitis taip pat turi ryšių su Kėdainiais, jį kaip karininką subrandino būtent mūsų miestas.

Tad tuomet, po Antrojo pasaulio karo, nors ir nepavyko apginti Lietuvos nepriklausomybės, tačiau ta kova už ją turėjo didžiulę reikšmę 1990 m. nepriklausomybės atkūrimui.

– Kodėl 1919 metais pavyko apginti Lietuvos nepriklausomybę, o štai 1949 – ne?

– Antantė 1949 m. buvo gerokai silpnesnė, ji mus tiesiog pardavė. Jie rytinę Europos dalį sutarė atiduoti Stalinui. Čia jau lietuviai nieko negalėjo padaryti, nors dėjo milžiniškas pastangas, buvo surinkta maždaug 40 tūkst. partizanų kariuomenė.

– Kitaip tariant, nuo mūsų pačių mažai kas priklauso? Mūsų likimą valdo galingieji?

– Tikrai ne! Visada svarbu yra parodyti norą, siekį. Jei 1919 metų kovotojai už nepriklausomybę po pirmų nesėkmių būtų nusipjovę ir išsibėgioję po namus, tai nieko ir nebūtų, būtume ir tada likę Vokietijos ar Rusijos dalis.

Ir jei ne partizanai 1949 metais vasario 16 d. pasirašę kovoti, nebūtų ir 1990 kovo 11 d.

Kaip ir minėjau, paprasčiausiai nebūtų kuo pagrįsti mūsų pretenzijų ir reikalavimų.

Net ir kalbant apie 1918 vasario 16 d. tuomet, paskelbus Nepriklausomybės aktą, absoliučiai niekas nepasikeitė. Lietuva buvo kaizerinės Vokietijos sudėtyje, kuri apie Lietuvos valstybę nenorėjo nieko girdėti. Ir tik po pusmečio, kai subyrėjo kaizerinė Vokietija, prasidėjo valstybės kūrimo darbai. Jei nebūtų pradinio noro, tai nebūtų nieko – noras, kova už savo teises yra privaloma norint turėti savo valstybę.

Nors 1949 m. prasidėjusiose kovos už priklausomybę nepasiekė tikslo, tačiau tai niekur nedingo, tai turėjo didžiulę įtaką visai tautai.

Tai, kas vyko XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje, Sąjūdžio laikais, visa tai rėmėsi partizaninėmis kovomis, tie žmonės, kurie ėjo į mitingus, buvo jų dalyvių vaikai ar anūkai. Niekas niekur nedingo. Net ir tais sovietų okupacijos dešimtmečiais nepriklausomybės siekis, kova nebuvo niekur dingusi – vis vien kažkas kažkur išlįsdavo – tai kas nors trispalvę iškeldavo, tai koks Vytis kur ant sienos atsirasdavo, tai kas ką nors parašydavo. Kova už nepriklausomybę buvo, nors užgniaužta, uždaryta, bet ji niekur nedingo, viskas buvo gyva.

Kristina Mirvienė „Rinkos aikštė“

http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/kdaini-vaidmuo-nepriklausomybs-kovose-buvo-lemiamas

Skaityti toliau
Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2019

Lietuvos muziejų asociacija jau aštuntą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2019. 20-oji mugė lankytojus pasitinka tema – „Po dvidešimties metų“. LMA kartu su šalies muziejais jubiliejinės mugės svečiams pristato solidžią programą: beveik dviejų šimtų penkiasdešimties pavadinimų leidinių ekspoziciją – albumai, katalogai, knygos, kompaktinės plokštelės, atvirukai, plakatų komplektai, informaciniai bukletai ir kt., kultūrinių renginių – naujausių knygų pristatymų, edukacinė paroda „Praeitis atverta ateičiai: tekstai ir vaizdai iš muziejų rinkinių“, skirta 20 metų muziejų leidybos istorijai.

Jungtiniame LMA stende 3.10, tradiciškai įsikūrusiame Litexpo rūmų 3 salėje, dalyvauja Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos liaudies buities, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Maironio lietuvių literatūros, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Molėtų krašto ,Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Utenos kraštotyros, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo muziejai, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žemaičių muziejus „Alka“, muziejus „Duonos kelias“, tradiciškai atskiruose stenduose leidinius pristato Bažnytinio paveldo, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, į renginius už mugės ribų kviečia naujausias LMA narys – MO muziejus.

Informaciją parengė LMA Viešųjų ryšių ir rinkodaros konsultantė Rasa Augutytė

Skaityti toliau
Darbuotojų susitikimas su meru Sauliumi Grinkevičiumi

Vasario 8 d. muziejuje lankėsi meras Saulius Grinkevičius ir susitikimo metu diskutavo su mūsų muziejaus darbuotojais jiems rūpimais klausimais.

Skaityti toliau
Virtualios realybės ekspozicija „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“

Kėdainių krašto muziejuje pradeda veikti nauja virtualios realybės ekspozicija „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“

Vasario 9 d. vyks renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams, Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui, Pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio POVILO LUKŠIO žūties 100-osioms metinėms.

Todėl tądien nuo 10 val. iki 15 val. kviečiame kėdainiečius ir miesto svečius apsilankyti muziejuje ir persikelti į šaltą vasario mėnesį prieš 100 metų…

Maloniai kviečiame!

Skaityti toliau
VASARIO 9-OJI – DIENA, SKIRTA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOMS PAGERBTI

Vasario 9 d. vyks renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams, Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui, Pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio POVILO LUKŠIO žūties 100-osioms metinėms.

 VASARIO 9 d. (šeštadienis) 

11 val. Atminties valanda. Restauruoto paminklo, skirto Povilo Lukšio atminimui, šventinimas 
(Taučiūnų kaimas, Vilainių seniūnija) 

10.30 val. vyks autobusas į Taučiūnus nuo prekybos centro NORFA (J. Basanavičiaus g. 49)
Maloniai kviečiame norinčius važiuoti kartu 

12 val. Šv. Mišių auka  už Lietuvos karius, savanorius, šaulius, Laisvės gynėjus  Šv. Jurgio bažnyčioje

Po mišių – Paradinė karių, šaulių, LKKS sąjungos savanorių ir bendruomenės  eisena  į Dotnuvos g. kapines (Didžiąja, J. Basanavičiaus g.)

13.30 val.  Povilo Lukšio (1886−1919) atminimo pagerbimas Kėdainių miesto Dotnuvos g. kapinėse
Jaunųjų šaulių pasižadėjimas  

15 val. Renginys TĖVYNEI PAŠAUKUS, skirtas 1919 m.  Kėdainių kultūros centras Nepriklausomybės kovose su bolševikais kritusiems Lietuvos kariams,  savanoriams bei šauliams pagerbti ir pirmosioms kautynių pergalėms pagarsinti 

Istoriniai pranešimai

Šventinis koncertas 

Dalyvaus: Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų karinis orkestras, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės mėgėjų meno kolektyvai, Kėdainių bendrojo ugdymo mokyklų mėgėjų meno kolektyvai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras AIDAS

Vyks interaktyvios veiklos. Veiks karinės technikos ir ginkluotės paroda. Vaišinsimės kareiviška koše. Gėrėsimės fejerverku  

KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS (Didžioji g. 19)

Nuo vasario 5 d. 

Virtuali paroda „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“ 

Organizatorė Kėdainių rajono savivaldybė 

Rengėjas  Kėdainių kultūros centras 

Partneriai: 
Kėdainių krašto muziejus 
KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kėdainių 207 kuopa 
LK Kauno įgulos karininkų ramovė
Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė
LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas

Skaityti toliau
KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUJE VEIKIA PARODA IŠ ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJAUS „SVEIKA, NEPRIKLAUSOMOJI! TAUTIŠKUMO IR MODERNUMO ŽENKLAI TARPUKARIO LIETUVOJE“

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) laikotarpis – tai visų valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių pažangos ir pokyčių laikotarpis. Šiandien, sulaukus nepriklausomybės 100-mečio, „Aušros“ muziejus gręžiasi į praeitį ir žvelgia į tarpukario Lietuvos gyvenimą. Pažinti jį iš arčiau muziejaus lankytojams padės paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“.

Paroda lankytojus supažindins su tarpukario Lietuva ir tuo laikotarpiu susiformavusiais ir išryškėjusiais visuomeninio, kultūrinio, politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo ženklais, kurie kalba apie jaunos valstybės siekius kartu su visu pasauliu eiti pažangos keliu, būti modernia valstybe ir drauge išsaugoti savitumą, puoselėjant ilgametes tradicijas. Parodos leitmotyvu pasirinkti autentiški to laikotarpio posakiai, frazės, šūkiai, kurie išsako esmines to meto aktualijas ir atskleidžia tarpukario Lietuvos gyvenimo niuansus.

Parodoje gausu tautiškumą ir modernumą išreiškiančių simbolių, kuriais siekiama ne tik apžvelgti svarbiausius įvykius, bet ir parodyti, kaip jie buvo priimami to meto visuomenės ir kaip tai buvo išreiškiama viešojoje erdvėje. Išraiškingi tarpukario dailininkų plakatai, fotografijos, garbingus darbus Lietuvai liudijantys apdovanojimai, simboliais ir šūkiais papuoštos vėliavos, aprangos detalės, lietuviškos produkcijos reklamos ir pakuotės, nauji importiniai daiktai ir kiti to meto aktualijas atspindintys eksponatai padeda geriau pažinti tarpukario Lietuvą.

Parodoje pristatomi eksponatai ne tik iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų bei institucijų: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Kauno IX forto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Telšių vyskupijos kurijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo rinkinių ir kt.

PARODA VEIKS IKI KOVO 4d.

Skaityti toliau
KĖDAINIEČIAI ŽIŪRĖJO FILMĄ APIE PIOTRĄ STOLYPINĄ

Sausio 10-osios vakarą į Daugiakultūrį centrą rinkosi neabejingi istorijai kėdainiečiai. Juos čia pakvietė filmo „Riteris ir freilina. Portretas Lietuvos fone“, pasakojančio apie Piotro Stolypino ir jo žmonos Olgos gyvenimą, kūrėjų komanda. Pristatyme dalyvavo scenarijaus autoriai Sergėjus Lichotkinas iš Sankt Peterburgo ir Zdislavas Juchnevičius iš Vilniaus.

Renginyje dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas. Visi susirinkusieji kartu pažiūrėjo filmą, o paskui vyko jo aptarimas.

Pasak Z. Juchnevičiaus – tai filmas apie meilę, ištikimybę, atsidavimą darbui, padorumą ir atsakomybę prieš savo šeimą ir valstybę. Švelniame, jautriame ir nostalgiškame filme pasakojama Piotro Stolypino 40 metų gyvenimo Lietuvoje istorija nuo Vilniaus iki Kalnaberžės: mokslai Lietuvoje ir Peterburge, vedybos su Olga ir jų tarpusavio santykiai, gyvenimas Kalnaberžėje, profesinė karjera iki Rusijos imperijos premjero posto ir net pasikėsinimai į jo gyvybę.

Filmo kūrėjai daug vietos skyrė Kėdainių kraštui ir pakalbino daug žmonių, kurie vienaip ar kitaip yra prisilietę prie P. Stolypino. Tai ir Rimantas Žirgulis, Vytautas Ruzgas, Feliksas Paulauskas, Viačeslavas Čerenkovas, Audronė Pečiulytė, Egidijus Jonevičius, tėvas Nikolajus – stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas. Ypač filmo kūrėjai džiaugėsi susitikimu su Algimantu Bobinu iš Kalnaberžės, kuris jiems parodė originalius jo šeimos žemės įsigijimo 1927 m. dokumentus, kuriuose rašoma, kad ta žemė anksčiau buvo P. Stolypino.

Jautriai skambėjo užkadriniai pasakojimai, kuriuos įgarsino žymūs Lietuvos aktoriai – Eglė Gabrėnaitė, Arūnas Sakalauskas ir Liubomiras Laucevičius. Filmo kūrėjai jį planuoja iš pradžių rodyti kino festivaliuose, o po to tarsis ir su nacionalinėmis televizijomis dėl jo transliavimo. Bus sukurta ir rusiška šio filmo versija, nes tikimasi jį demonstruoti ir Rusijoje.

Diskutuojant buvo išreikšta mintis, kad šis filmas gali paskatinti Kėdainiuose kultūrinį turizmą.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
Planuojama Daugiakultūrio centro modernizacija

Jau šiais metais tikimasi pradėti meno ir kultūros erdvės – Kėdainių daugiakultūrio centro – modernizavimo darbus. Lėšų tam tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, prie projekto įgyvendinimo prisidės ir rajono savivaldybė.

Paskutiniajame 2018 metų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspresta skirti iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų projektui „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“.

Pastarasis bus teikiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“.

Planuojama, kad projekto vertė turėtų siekti 625 953,37 Eur (iš jų: ne mažiau kaip 488 243,63 Eur – Europos Sąjungos parama, ne mažiau kaip 137 709,74 Eur – Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšos).

Įgyvendinant projektą planuojama modernizuoti Daugiakultūrio centro pastatą ir įsigyti būtiną įrangą.

Daugiakultūris centras – tai prestižinė, reprezentacinę funkciją atliekanti rajono salė, per metus čia apsilanko apie 10 tūkstančių žmonių. Čia rengiamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai.
Paskutinį kartą pastatas buvo remontuotas 2002 metais, tačiau prieš beveik dvejus metus, 2017 metų kovą nuo Daugiakultūrio centro lubų nukrito didelis gabalas tinko. Ryte į darbą atėjusios centro darbuotojos džiaugėsi, kad gabalas nukrito ne renginio metu. Mat incidento išvakarėse vykusio koncerto metu salė buvo pilna žmonių.

Įtrūkimai lubose yra matomi iki šiol, o pavojų keliančios lubos pridengtos specialiu tinklu, apsaugančiu nuo atplyšusių gabalų galimo kritimo.

Vaida Masilionytė „Kėdainių mugė“

Planuojama Daugiakultūrio centro modernizacija

Skaityti toliau
KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS IR DAUGIAKULTŪRIS CENTRAS JAU ŠIAIS METAIS BUS TVARKOMI IŠ ESMĖS

Dėl Kėdainių krašto muziejaus pastato sutvarkymo ir modernizavimo savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus dar pernai birželį ES investicijų fondui parengtas ir  teiktas projektas prieš kelias dienas buvo įvertintas teigiamai ir, pasirašius finansavimo sutartį, bus pradėti darbai. Dėl muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro modernizavimo paraiška gauti ES finansavimą pateikta visai neseniai, o jos įvertinimo galutiniai rezultatai bus žinomi kovo mėnesį. Džiugu, kad šie svarbūs kultūros objektai pagaliau bus suremontuoti iš pagrindų.

Kultūros paveldo objektų atnaujinimui − sėkmingi investicijų projektai

Pernai birželio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės taryba sprendimu pritarė projekto „Kėdainių krašto muziejaus aktualizavimas, padidinant kultūros paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą“ paraiškos gauti finansavimą teikimui ir nusprendė iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto projektui skirti 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Minėto projekto vertė beveik 467 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos.

Projektas jau įvertintas ir sutartis su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra bus pasirašyta sausio antroje pusėje. Tada savivaldybės administracija turės atlikti viešuosius pirkimus, sudaryti rangos darbų, statybos darbų techninės priežiūros ir kt. sutartis ir darbai prasidės. Pastato tvarkymo darbai bus vykdomi dvejus metus.
Bus atliekami šie darbai: rūsio ir fasado mūrinių sienų, cokolio remontas, vidaus patalpų remontas, esamo pirmo, antro aukštų ir rūsio remontas, pritaikant žmonėms su negalia, įrengiant keltuvą neįgaliesiems.

Kėdainių krašto muziejaus pastatas yra kultūros paveldo objektas. Jo būklė yra prasta ir neužtikrina saugumo. Pastatas nėra pritaikytas lankytis specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Įgyvendinant projektą siekiama didinti viešųjų paslaugų prieinamumą visiems lankytojams bei modernizuoti kultūros paveldo objektą. Problemai spręsti ir buvo parengtas investicijų projektas, kurio tikslas – Kėdainių krašto muziejaus išsaugojimas ir atskleidimas, siekiant pritaikyti kultūrinėms ir kitoms reikmėms, užtikrinant jo prieinamumą visuomenei ir lankytojams.

2018 metų gruodžio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės taryba sprendimu pritarė projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“ dalinio finansavimo“ paraiškos gauti finansavimą teikimui ir nusprendė iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto projektui skirti ne mažiau kaip 20 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto vertė – beveik 626 tūkst. Eur, iš kurių 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšos ir 80 proc. ES struktūrinių fondų lėšos.

Šio projekto tikslas − užtikrinti kompleksinių, paklausių ir prieinamų aukštos kokybės kultūrinių paslaugų teikimą Kėdainiuose, formuojant šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą. Kaip bus galutinai įvertintas šis projektas, bus aišku šių metų kovo mėnesį.

Krašto muziejaus ir Daugiakultūrio centro vadovai – džiaugiasi būsimu atnaujinimu

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakojo, kad viso muziejaus pastato restauravimo darbai buvo daryti 2000-aisiais, kai muziejus buvo perkeltas į šias patalpas, o ekspozicija įrengta per rekordinį 3 mėn. laikotarpį ir muziejus atidarytas 2000 m. rugsėjo mėn. „Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar jau viskas atgyveno“, − sakė Rimantas. 2013−2014 m. buvo pakeistas muziejaus stogas ir dalyje palėpių įrengtos fondų saugyklos. Daugiakultūris centras po restauravimo duris atvėrė 2002 m. ir nuo to laiko nebuvo remontuotas, tik papildyta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir holokaustą.

Būtina tvarkyti pastatų išorę ir vidų, atlikti pamatų ir sienų hidroizoliaciją, keisti langus ir duris, tvarkyti komunikacijos ir šildymo sistemas. Atlikus šiuos darbus, reikia įrengti modernias ekspozicijas muziejuje ir Daugiakultūriame centre. Be to, Daugiakultūrį centrą reiktų dar labiau pritaikyti koncertų, konferencijų, seminarų rengimui, filmų demonstravimui“, − kalbėjo R. Žirgulis.

Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė sako, kad dauguma kėdainiečių, užėję į centrą mato nuo patalpų sienų nubyrėjusį tinką, į akis labai krinta lubų defektai (kad būtų galima dirbti, ir nenukristų tinkas ant žiūrovų, yra užtemptas tentas po lubomis), bet yra ir dar rimtesnių bėdų: „Nebuvo padaryta pamatų hidroizoliacija, tad ir byra tinkas dabar. Salės langai yra visiškai kiauri − per juos veržiasi ne tik vėjas, bet ir šaltis. Pas mus vyksta daug reikšmingų ir aukšto lygio koncertų, kitų renginių, o salė žiemą yra šalta tiek atlikėjams, tiek ir žiūrovams. O vasarą neveikia vėdinimo sistema, tad per renginius būna labai tvanku ir karšta. Pastato išorėje taip pat byra, skilinėja tinkas. Per 16 darbo metų jokio remonto nebuvo, tik kosmetiškai padažyta.“

Taip pat Audronė sakė, kad Daugiakultūriame centre būtina modernizuoti parodų kabinimo įrangą, norima stacionaraus ekrano ir projektoriaus įrengimo, kad nereiktų visą laiką nešioti įrangos, ją prijunginėti, juk laidų gausybė ne tik negražiai ir nemoderniai atrodo, bet yra ir nepatogu, ir nesaugu.

Anot R. Žirgulio, tokių didelių investicijų vienu metu Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai dar nėra sulaukę, todėl šis didžiulis projektas labai džiugina muziejininkus. „Bene pirmą kartą sutapo savivaldybės vadovybės rimtas požiūris į muziejaus modernizavimo būtinybę ir kartu sėkmė pritraukiant šiam tikslui ES investicijas“, − džiaugiasi muziejaus direktorius.

Sutvarkyti pastatai, naujos ekspozicijos – pritrauks dar daugiau kėdainiečių ir miesto svečių

Kaip pasakojo R. Žirgulis, per metus Kėdainių krašto muziejuje apsilanko vidutiniškai 7 000 lankytojų, Daugiakultūriame centre – būna ir iki 10 000 per metus. Muziejuje ir padaliniuose kasmet vyksta apie 130 renginių, 914 edukacinių užsiėmimų, 796 ekskursijos. „Dabartinė muziejaus ir Daugiakultūrio pastatų būklė yra prasta, pasenusios ir nusibodusios ekspozicijos. Tačiau naujai suremontuoti pastatai, naujos ekspozicijos neabejotinai dar labiau trauks lankytojus ir jų skaičius dar labiau didės“, − sakė muziejaus direktorius.

Greitai, vasario pradžioje, muziejuje, minint pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-metį ir pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-ąsias metines, bus atidaryta ekspozicija apie 1919 metų Taučiūnų mūšį − virtuali paroda „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“. Kiek vėliau kėdainiečiams bus pristatytas atkurtų XVII a. vidurio Kėdainių maketas. Prasidėjęs remontas, pasak R. Žirgulio, netrukdys naujoms ekspozicijoms, kadangi jas lengvai galima perkelti į kitas patalpas.ugiakultūrio centro vadovės teigimu, iš Daugiakultūriame centre vidutiniškai per metus apsilankančių nuo 9 iki 10 tūkstančių lankytojų į renginius ateina 5−6 tūkstančiai. „Per metus surengiame apie 30 koncertų, 12 parodų, vyksta nuo 50 iki 60 įvairių renginių (knygų pristatytų, susitikimų, konferencijų, seminarų, popiečių ir kt.). Aktyvi edukacinė veikla: organizuojami protmūšiai ir viktorinos mokiniams, edukacinės programos, seminarai mokytojams ir muziejininkams, organizuojamos ekskursijos ir pažintiniai žygiai po Kėdainių rajoną, miestą ir kt. filmuojamos laidos ir kt. Mūsų centre apsilanko kasmet per 100 ekskursijų iš Lietuvos, Izraelio, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Visada mūsų centrą aplanko užsienio šalių ambasadoriai: iš JAV, Izraelio, Lenkijos ambasadų. Mūsų centras reprezentuoja mūsų Kėdainių miesto daugiakultūrią praeitį ir parodo, kaip dabar yra saugojamas paveldas, kaip jis pritaikomas kultūriniams poreikiams. Mūsų centro akustika yra viena geriausių Lietuvoje, turime prieš dešimtmetį savivaldybės nupirktą fortepijoną, atvažiuoja koncertuoti žymūs Lietuvos ir pasaulio muzikantai. Šiam darbui reikalingos ir sutvarkytos, pritaikytos ir šiuolaikiškos patalpos su atitinkama įranga. Džiaugiamės, kad tiek metų laukto remonto reikalai pagaliau pajudėjo. Nors mūsų laukia didelis išbandymas, bet mes viltingai lauksime rezultatų. Juk tai atneš naudos ir malonumo ir mums, muziejininkams, ir kėdainiečiams, ir turistams, kurių kasmet į Kėdainius atvyksta vis daugiau“, − kalbėjo A. Pečiulytė.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau
SUVIENIJUS PAJĖGAS RUOŠIAMASI PAMINĖTI KĖDAINIŲ KAUTYNIŲ 100-ĄSIAS METINES

Vasario 9 dieną ruošiamasi paminėti Kėdainių kautynių 100-ąsias metines. Pasiruošimas šimtmečio sukakčiai prasidėjo. Dviejuose pasitarimuose buvo aptarta renginių programa ir pasidalinta darbais.

Darbo grupė pasidalino darbus

Susitikimuose dalyvavo rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, P. Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis, 207 kuopos vadas Gytis Požėra, Vlado Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, valdybos narys Liutauras Trumpulis, Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

„Kėdainių mūšio šimtmetis – svarbi visam mūsų kraštui data, nes tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos Nepriklausomybei ir naujosios Lietuvos istorijoje. Labai malonu, kad sutapo mūsų ir šaulių sąjungos atstovų idėjos ir iniciatyvos. Tad susivienysime rajono savivaldybės, šaulių sąjungos, savanorių bei krašto apsaugos pajėgas ir kartu stengsimės surengti didesnį, įdomesnį, bei turtingesne programa minėjimą“, – sakė S. Grinkevičius.

Sudaryta renginio darbo grupė jau pasidalino darbus.

Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulis sakė, muziejuje veiks ekspozicija „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, į kurią pakvies miesto ir rajono moksleivius.

Muziejininkas Vaidas Banys paruoš straipsnį spaudai ir šimtmečio renginio metu perskaitys pranešimą apie 1919 m. vasario 7 dieną prasidėjusius mūšius ties Kėdainiais.

Lietuvos šaulių sąjungos Kėdainių skyrius vaišins kareiviška koše. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė bus Kėdainių kultūros centro parneriai rengiant šventinę koncertinę programą.

Lietuvos šaulių sąjunga dovanos fejerverką.

Renginio organizatorius – Kėdainių rajono savivaldybė.

Renginio rengėjas – Kėdainių kultūros centras.

Atnaujina pirmojo kario savanorio paminklą

Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako, minint šimtosioms restauruojamas paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui. Jis gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Pirmasis karys buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.

„Šis paminklas 1928 metais buvo pastatytas pagal architekto Vytauto Žemkalnio–Landsbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961-aisiais paminklas nugriautas, o 1992 metais atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga ir nuotraukomis“, – sakė M. Rukšienė.

Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys devynių metrų ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.

„P. Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų ir laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio žūties 100-metį – 2019-ųjų vasario 9 dieną, paminklas restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas–taures. Šiuo metu atlikta 83 procentai darbų: žemės darbai, pamatų hidroizoliacija, paminklo sienų paruošimas dažymui, atkurtos vazos-taurės, restauruota atminimo lenta, betoniniai laiptai ir kt.“, – kalbėjo M. Rukšienė.

Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Prisimenant Kėdainių kautynes

Kėdainių kautynės – 1919 m. vasario 8–10 d. įvyko vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynės su į Lietuvą įsiveržusiomis Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais.

Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio ir Kėdainių apskrityse apsaugos daliniai – apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. – Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. – lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskr. apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus.

Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys.

Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas. 
Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.

Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis.

Per Kėdainių kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Sovietų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69559

http://www.kedainiai.lt/go.php/lit/Suvienijus-pajegas-ruosiamasi-pamineti-kedainiu-kautyniu-100-asias-metines/1

Skaityti toliau
NORINT BŪTI MATOMIEMS, REIKIA PADARYTI DAUG NEMATOMŲ DARBŲ

Muziejai jau seniai yra ne ta įstaiga, kur stovi apdulkėję eksponatai, o jų prižiūrėtojos kampe mezga kojines ir šiukštu draudžia liesti eksponatus. Šiuolaikiniai muziejai labai skiriasi nuo ankstesniųjų: čia kaip tik kviečiama liesti ir keliauti ne tik kojomis realiai, bet ir akimis virtualiai. Būdami modernūs, interaktyvūs, muziejai sugeba sudominti ir įtraukti tiek vaiką, tiek suaugusįjį. O kaip mūsų Kėdainių krašto muziejus? Jis juk tobulėja, modernėja, tik gal ne visi tai matom ir girdim, pasidomime. Ne visi darbai ir matomi iš šalies. Apie dabar atliekamus aktualiausius darbus pasakoja muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Pirmas klausimas: kaip su pinigais, juk be jų atnaujinimų ir moderninimų nepadarysi

Šiemet tikrai labai dideles investicijas ‒ 100 tūkst. Eur ‒ gavome ir iš savivaldybės. Pirmą kartą nemažai lėšų buvo skirta 2000-aisiais, kai persikėlėme į naujas patalpas (red. anksčiau muziejus veikė ten, kur dabar yra Janinos Monkutės-Marks muziejus) ir įrengėme ekspozicijas. Lėšos nebuvo didelės, tad tada ir buvo įrengta viskas greitai, paprastai, o dabar tai jau savo atgyveno. Kad iš naujo padarytum viską labai puikiai nuo a iki z, reikia labai didelių ne tik lėšų, bet ir fizinių bei intelektualių jėgų. Kad muziejus būtų patrauklus ir modernus, reikia jį nuolat keisti, judėti su laiku, kuris, žinia, labai greitai bėga. Turime nuolat būti budrūs ir atsinaujinatys.

Ar turite kokį nors pavyzdį, viziją, koks turėtų būti muziejus?

Toks muziejus – pavyzdys man yra Varšuvoje esantis žydų muziejus „Polin“. Prieš porą metų jį pamačiau ir negaliu užmiršti. Jis yra pastatytas už 55 mln. JAV dolerių. Lenkija dabar yra, ko gero, muziejininkystės lyderė Europoje ir labai jaučiamas rimtas valstybės požiūris į muziejus.

Aš nesakau, kad Kėdainių krašto muziejus turi būti atnaujintas už 50 mln. eurų, bet ten, kur kuriamas interaktyvumas, kur veikia naujausios informacinės technologijos, kur turi būti viskas labai apgalvota, kruopštu, skoninga, gražu, tikslu, reikia tikrai daug lėšų, žinių, laiko ir kantrybės.

Gavote lėšų iš savivaldybės, o kaip muziejus pats užsidirba lėšų?

Rašome projektus Kultūros tarybai ir kitiems fondams. Vien iš Kultūros tarybos šiemet gavome daugiau nei 37 tūkst. Eur. Paminėsiu kelis pavadinimus: „Česlovo Milošo festivalis-2018“, „Radviliada-2018“, „Išmanusis Kėdainių istorijos gidas“ (interneto svetainė ir išmanusis gidas), „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, „Kėdainių miesto raida XVII a.“, „Kėdainiai tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu 1918−1940 metais“.

Iš šių lėšų surengėme du festivalius: Česlovo Milošo ir „Radviliados”, atnaujinome, tiksliau iš esmės iš naujo sukūrėme muziejaus interneto svetainę (ji vis dar tobulinama), taip pat sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Kuriama ekspozicija apie 1919 metų Taučiūnų mūšį. Vasario mėnesį minėsime 100-metį pirmųjų nepriklausomybės kovų Lietuvoje, o kaip žinote, pirmosios kovos ir vyko mūsų rajone, Taučiūnuose, kur žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.

Tai ta ekspozicija jau bus moderni, animuota ir pan.?

Taip, lankytojai galės užsidėti 3D akinius ir tarsi atsidurti mūšyje. 1919 metų vasaris, aplink sniegas, tu gali matyti, kaip bolševikai puola, lietuviai ginasi ir netgi pats gali pašaudyti į priešus. O kiti galės matyti tai, ką tu matai, ekrane. Bet ekrane stebintis žmogus 3D pojūčio neturės, bus plokščias vaizdas. Darbo labai daug, įmonė, atliekanti darbus, yra Vilniuje, mes teikiame medžiagą, daug derinimo, tad darbai vyksta kruopščiai ir lėtai. 

Kaip vertini, kaip istorikas ir žmogus,  kovą, vykusią ties Taučiūnais?

Tuo laiku Lietuva nieko neturėjo, o ėmė ir surinko kariuomenę ir pasipriešino. Tai kažkuo primena 1991 m. sausio 13-ąją, tik tada sovietų agresijai pasipriešino visiškai beginkliai žmonės. O juk galėjo niekas nieko ir nedaryti. Kai kurie nieko ir nedarė. Arba darė labai silpnai ir štai matome, kaip gyvena kai kurie mūsų kaimynai. O štai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Taip ir tada įvyko kažkas fenomenalaus: susikūrė savanorių būriai (padėjo, žinoma, ir vokiečiai), išėjo pasipriešinti ir bolševikai buvo sustabdyti ties Kėdainiais.

O kas dėl pačių Kėdainių bus naujo muziejaus ekspozicijose? Kaip naujai rodysime mūsų miestą, senamiestį?

Vasario mėnesį kėdainiečiams pristatysime atkurtų XVII amžiaus vidurio Kėdainių maketą. Tai bus organinio stiklo pagrindu sukurtas maketas, ant jo stovės 3D printeriu pagaminti ir gana tiksliai atvaizduoti to meto visuomeniniai, religiniai pastatai, gatvės, aikštės. Bus gražus, įdomus apšvietimas. Visi konfesiniai rajonai bus vis kitaip apšveisti: vienaip škotų rajonas, kitaip žydų, dar kitaip vokiečių ir t. t. Ir bus personažai, atkurti pagal analogus, sakykim, lietuvis reformatas, lietuvė moteris katalikė, vokietis, škotas, gimnazijos mokinys, Radvilų dvaro šuo. 

Kiekvienas personažas kalbės tam tikrą savo tekstą. O tekstai paimti iš to meto tikrovės, pagal tikrus faktus. Štai personažas žydas, jei bus pastatytas Senosios Rinkos aikštėje, jis kalbės apie žydų bendruomenę, jų darbus, jei atsidurs Janušavos rajone, jis sakys: „aš čia nevaikštau, čia vokiečių rajonas“ ir pan. Reikėjo sugalvoti, kaip techniškai padaryti, kad skirtingose vietose tie personažai skirtingai kalbėtų. Tad suko galvą ir viešuosius pirkimus laimėjusios firmos „Multimedija Mark“, turinčios didelę patirtį kuriant interaktyvias ekspozicijas, virtualios realybės projektus, inžinieriai, ir informacinių technologijų specialistai, ir mes patys. Tikrai bus gera edukacinė priemonė ir kartu žaidimas. Vaikai galės dėlioti tas figūras, jas liesti, klausytis tekstų. 

O kaip Jums, muziejininkams, padeda rajono valdžia, meras?

Tikrai padeda ir palaiko. O su pačiu meru Saulium Grinkevičiumi esam net kelis kartus vykę dėl naujų projektų ir visos tos išvykos davė labai gerų rezultatų. Noriu pasidžiaugti 2014−2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektu „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Mes su meru nuvykome į Nesvyžių, ten susitikome ir su miesto, ir su muziejaus vadovais. Pokalbis buvo labai konstruktyvus, susitarėme dėl bendro projekto ir mes, muziejininkai, dar spėjome pateikti projekto paraišką. Tai bus didžiulis projektas, kurio metu bus restauruojama kunigaikščių Radvilų kripta Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, sarkofagai, vykdomi palaikų antropologiniai tyrimai, rengiama nauja interkatyvi ekspozicija reformatų bažnyčioje, organizuojamas festivalis „Radviliada“ Kėdainiuose ir Nesvyžiuje ir kt. Panašios veiklos vyks ir Nesvyžiuje.

Dar buvome nuvykę į Lenkiją, į Suvalkus. Labai ieškojau partnerių Lietuvos ir Lenkijos bendrai programai. Nuvykome į Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių forumą Suvalkuose ir įtikinome vienus mums reikalingus žmones, kad mes galime būti tinkami partneriai. Tapome partneriais Pagėgių, Punsko ir Kėdainių projekte „Lietuvos−Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“. Šiame projekte rengsime naujas modernias ekspozicijas apie Česlovą Milošą, Kėdainius, kaip Abiejų Tautų Respublikos miestą, ir jo ryšius su pasauliu, miesto savininkus kunigaikščius Radvilas. Be to, vyks bendros visų partnerių veiklos: kultūriniai renginiai, seminarai, mokymai, studijinės kelionės.

Šie su Baltarusija, Lenkija susiję projektai bus daromi kitais metais, o kuo mes jau artimiausiu laiku galėsime pasidžiaugti, pasinaudoti?

Jau dabar galima įvertinti mūsų naują, modernesę, interaktyvesnę interneto svetainę. Taip pat, kaip jau minėjau, sukurtas interaktyvus gidas po senuosius Kėdainius. Juo galima naudotis mobiliajame telefone, tereikia surinkti svetainės adresą www.kedainiumuziejus.lt. Taip pat sukūrėme feisbuke paskyrą ir mūsų naujoji muziejaus darbuotoja Eglė Morkūnaitė rašo, deda nuotraukas. Kėdainių istorija pateikiama neilgais įrašais, kas būdinga feisbuko nerašytoms taisyklėms, ir lengvesniu stiliumi, patrauklesne forma, tad geriau įsimenama. Viešinimas, švietimas, edukacinė veikla yra labai svarbu.

Muziejuje daroma ir daug visai nematomų darbų. Kokie jie?

Tradiciškai priimamos ekskursijos, atliekami tyrimai. Didelis darbas – eksponatų skaitmeninimas. Yra kuriama Lietuvos muziejų informacinė sistema LIMIS, tad muziejininkai turi labai daug darbo skaitmeninti ir dėti į sistemą nuotraukas, rankraščius ir visa kita, kas tik įmanoma suskaitmenininti. Labai daug pastangų ir kantrybės reikalauja šis darbas. Štai archeologinius radinius reikia nufotograguoti, įvertinti, aprašyti. Taip pat daug dirbame įgyvendindami Kultūros paso programą.

Kas tai yra Kultūros pasas?

Tai Kultūros ministerijos inicijuota priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Yra sudarytas toks lyg kultūros paslaugų meniu ir mokyklos pasirenka: noriu štai tame mieste, tame muziejuje tokios štai programos. Tai pas mus į edukacinės programos „Seni daiktai prabyla“ užsiėmimus jau yra užsirašę mokyklų grupės iš visos Lietuvos trejiems metams į priekį.

Muziejus kartkartėmis vis kokį naują leidinį išleidžia. Kokiu dabar rūpinatės?

Tuoj išleisime fotografijų leidinį „Kėdainių šimtmetis fotografijoje“. Paskui bus to albumo pagrindu parengta keliaujanti paroda, kurią eksponuosime visose rajono seniūnijose.

Su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu kalbėjosi Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Skaityti toliau
Advento vakaras „Kalėdų rytą rožė pražydo“

Gruodžio 14 d.  16:00 val. laukiame Jūsų Arnetų name, kur vyks Advento vakaras.  Bursimės, mokysimės dainų, žaidimų, ragausime advento valgius.  Vakarą ves etnologė Daiva Šeškauskaitė.

Skaityti toliau
Tapybos darbų paroda „Prisiminimų atspindžiai“

1863 m. sukilimo muziejuje (Paberžė) lapkričio 2 – 30 d. veiks dailininkų: N. Kūjalytės, V. Matonio, E. Lipeikaitės, R. Radzevičiaus, D. Andriulionio, J. Pranskevičiaus, K. Cherevko, G. Beržinio, R. Markeliūno, V. Kutkienės, S. Armono, J. Vosyliaus, L. Grigaliūnaitės, A. Vozbino, A. S. Kliaugos tapybos darbų paroda „Prisiminimų atspindžiai“.

Skaityti toliau
Gintauto Vyšniausko piešinių paroda

Nuo lapkričio 7 d. Daugiakultūriame centre veiks Gintauto Vyšniausko piešinių paroda DIEVO BITĖ.

Skaityti toliau
Koncertas „Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį), 15 val. Daugiakultūriame centre įvyks koncertas „Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“. Atlikėjai: Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas). Koncerto metu klausytojai turės unikalią galimybę išgirsti retai atliekamus nepaprasto grožio ir turinio kūrinius. Balsui ir fortepijonui aranžuotose žydų dainose atsispindi tuo metu gyvenusių žmonių jausmai ir socialinės problemos.
Įėjimas nemokamas.

Skaityti toliau
Fotografijos ir tapybos paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“

Nuo spalio 26 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) atidaryta dr. Daivos Šeškauskaitės fotografijos ir tapybos paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“.
Paroda veiks iki lapkričio 25 d.

Skaityti toliau
Kūrybinės dirbtuvės „Pažinkime baltų papuošalus, puošybos elementus”

Nuo spalio 8 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name pradeda vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą Kūrybinės dirbtuvės „Pažinkime baltų papuošalus, puošybos elementus”. Projekto metu suaugusieji bus supažindinami su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų, puošybos aksesuarų įvairove, ornamentais, jų prasme. Pirmasis užsiėmimas „Puošybos aksesuarų siuvimas iš odos“. Projektas vyks spalio – lapkričio mėn.
Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.
Kviečiame suaugusiuosius, norinčius dalyvauti programoje, registruotis tel. (8-645) 05168
Dalyvių skaičius ribotas.

Skaityti toliau
Europos žydų kultūros diena Kėdainiuose

2018-ųjų metų Europos žydų kultūros dienos tema buvo „Pasakojimai“. Kėdainių krašto muziejus kartu su Kėdainių rajono Krakių kultūros centru nutarė kartu paminėti šią dieną ir organizavo bendrą renginį Krakių miestelyje.

Skaityti toliau
Kraštiečiai, kūrę Nepriklausomą Lietuvą

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, vykdydamas Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą, parengė turistinį maršrutą ir surengė pirmąją pažintinę ekskursiją po Kėdainių krašto miestelius: Josvainius, Pernaravą, Ažytėnus, Krakes, Gudžiūnus ir Akademiją. Jos metu rajono istorikai, kultūros darbuotojai ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai su dekane Gražina Jedemskiene susipažino su minėtuose miesteliuose išlikusiu tarpukario laikotarpio paveldu ir žymiomis to krašto asmenybėmis.

Skaityti toliau
Naujos edukacinės programos moksleiviams ir suaugusiems

Nuo rugsėjo mėnesio Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name siūlo naujas edukacines programas moksleiviams ir suaugusiems.

Skaityti toliau