header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
PROJEKTO „LIETUVOS-LENKIJOS ISTORIJA IŠ TRIJŲ MIESTŲ PERSPEKTYVOS“ SUSITIKIMAS

Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ .

2019 m. gruodžio 20 d. projekto dalyviai susitiko Plinkaigalyje.

Dalyvių susitikimas buvo šventinis renginys, kurio metu dalyviai susipažino su Kėdainių krašto kulinariniu paveldu, o Tradicinių amatų centro Arnetų name  vadovė Regina Lukminienė kvietė dainuoti lietuvių liaudies dainas, kurios skirtos šventiniam laikotarpiui. 

Skaityti toliau
KVIEČIAME PAMINĖTI HOLOKAUSTO AUKŲ ATMINIMO DIENĄ IR DALYVAUTI AKCIJOJE „WE REMEMBER“
KVIEČIAME PAMINĖTI HOLOKAUSTO AUKŲ ATMINIMO DIENĄ IR DALYVAUTI AKCIJOJE „WE REMEMBER“

Sausio 27 minėsime tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kuri šiemet siejama kartu su 75-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis. Suvokdama Holokausto, kaip tragiško Lietuvos istorijos etapo, reikšmę, ir siekdama pagerbti aukų atminimą, Kėdainių rajono savivaldybė kviečia visus sausio 27 d. dalyvauti Pasaulio žydų kongreso inicijuotoje pasaulinėje akcijoje „We remember“ – „Mes prisimename“.

Akcija vyks sausio 27 d.:

10.30 val. prie buvusios žydų sinagogos Šėtos miestelyje;

13 val. masinių žudynių vietoje Peštiniukų k., Krakių sen.;

16 val. prie paminklo, esančio prie Sinagogų komplekso Senosios Rinkos aikštėje, Kėdainiuose;

17 val. Josvainių miestelio centrinėje aikštėje (Karių aikštė 1, Josvainiai).

Kviečiame visus bendruomenės narius dalyvauti akcijoje, pagerbti Holokausto aukų atminimą uždegant žvakutę arba pagal žydų tradicijas padedant akmenį žudynių ar kitose deramose atminties vietose.

Pasaulio žydų kongresas, minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, iki sausio 27 d. kviečia visus prisijungti prie pasaulinės akcijos „We remember“ („Mes prisimename“), kuri skirta Holokausto aukų atminimui pagerbti ir skleisti žiniai, kad tai negali pasikartoti – nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Dalyvaujantys akcijoje kviečiami nusifotografuoti su užrašu We remember arba Mes prisimename ir dalintis savo nuotrauka socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #WeRemember arba #MesPrisimename.

Skaityti toliau
Paroda „Vaižganto keliu“ Tradicinių amatų centre Arnetų name

Tradicinių amatų centre Arnetų name pradeda veikti respublikinio karpytojų plenero paroda „Vaižganto keliu“.

Paroda veiks iki vasario 12 d. 

 

Skaityti toliau
Kultūros vakaras „Radvilos: nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių“

Kultūros vakaras „Radvilos: nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių“

Tarptautinės parodos „RADVILOS. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ renginių ciklas

2019 m. gruodžio 12 d. 18.00–19.30 val.

Valdovų rūmų Renginių salė

Jokių kitų vietovių Lietuvoje raida nėra taip glaudžiai susijusi su didikais Radvilomis. Tai Dubingiai, Biržai ir Kėdainiai. Pasidomėkime, kodėl taip yra. Kuo didikų veikla šiose vietose buvo panaši ir kuo skyrėsi? Kaip šiandien čia saugoma Radvilų atmintis? Pabandykime atspėti, kuri vietovė buvo svarbesnė patiems Radviloms. Kaip Dubingiai, Biržai ir Kėdainiai išsirikiuotų mūsų reitingų lentelėje?

Diskutuoti kviečia prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas), Gintaras Butkevičius, Edita Lansbergienė, Rimantas Žirgulis ir muziejininkai iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bei Kėdainių krašto muziejaus, dr. Jolanta Karpavičienė (Valdovų rūmų muziejus). 

Po kultūros vakaro maloniai kviečiame aplankyti parodą.

Skaityti toliau
Laidos „Kelias“ reportažas apie Radvilų palaikų tyrimus, I dalis

Šią vasarą laida „Kelias“ turėjo galimybę iš arti stebėti Vilniaus universitetas / Vilnius University Istorijos fakulteto mokslininkų prof. dr. Albino Kuncevičiaus, prof. dr. Raimondos Ragauskienės, prof. dr. Aivo Ragausko, prof. dr. Deimanto Karvelio, dr. Justina Kozakaite ir Kėdainių krašto muziejus vykdomus tyrimus Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje. Laidai pavyko užfiksuoti mokslininkų atradimus bažnyčios kriptose, kur palaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovai ir Kėdainių didikai bei miestiečiai.

Šis pasakojimas – tik tyrimų pradžia. Laukite tęsinio iš Vilniaus universiteto Medicinos ir Istorijos fakultetų, kur šiuo metu ieškoma atsakymų, kieno palaikus pavyko rasti bažnyčios kriptose ir kokie šių žmonių ryšiai su Radvilų gimine.

LAIDOS ĮRAŠAS https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085567/kelias-radvilu-tyrimai-kedainiuose-i-dalis?fbclid=IwAR1tgKry9k0VsFt2-aW2YUqAivqmW_ZbIkk149qMtuUcTtapirOVvEhzsZY

Skaityti toliau
Nauja paroda „Rudens potėpiai“

Nuo lapkričio 26 d. Kėdainių krašto muziejuje veikia nauja J. Butkevičiaus paroda „Rudens potėpiai“.

Paroda veiks iki 2020 m. sausio 12 d. 

Skaityti toliau
Projekto „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ susitikimas Kėdainiuose

Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ .

2019 m. lapkričio 20-21 dienomis Kėdainiuose projekto svečiai iš Pagėgių ir Punsko.

Pirmąją projekto dieną svečiai lankėsi Kėdainių krašto muziejuje, Tradicinių amatų centre Arnetų name bei Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre. Kėdainių krašto muziejaus padaliniuose projekto dalyviai susipažino su muziejuje ir jo padaliniuose vedamomis edukacijomis, apžiūrėjo naujas ekspozicijas ir diskutavo apie jų pritaikymą muziejuje. 

Antrąją susitikimo dieną projekto dalyviai leidosi į kelionę po Kėdainių kraštą ir susipažino su krašto istorija plačiau. Buvo aplankytas Apytalaukio dvaras, Šeteniai, Šventybrastis, Krekenava, Paberžė. 

Skaityti toliau
Akimirkos iš konferencijos „Kunigaikščių Radvilų kriptų Nesvyžiuje ir Kėdainiuose tyrimai“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyko 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvavo:
1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
4. Dr. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

Organizatoriai:
Kėdainių krašto muziejus
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
Akademinis disputas „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“, skirtas Reformacijos dienai Vilniuje

Akademinis disputas „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“, skirtas Reformacijos dienai

 

2019 lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje buvo paminėta praeitais metais LR Seimo į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Reformacijos diena. Renginį organizavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, partneriai – Lietuvos mokslų akademija bei Kėdainių krašto muziejus. Renginį vedė Radvilų palaidojimų Dubingiuose tyrimų grupės vadovas archeologas, Nacionalinės mokslo premijos laureatas prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Gausiai susirinkę renginio dalyviai buvo supažindinti su kai kuriais mokslinių tyrimų projekto  „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ rezultatais – didžiausio evangelikų reformatų nekropolio buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – kunigaikščių Radvilų ir kitų evangelikų reformatų palaidojimų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje istoriniais tyrimais.

Buvo perskaityti trys didelio dėmesio sulaukę, gausiai iliustruoti pranešimai. Prof. dr. Raimonda Ragauskienė pateikė duomenis apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų devynių kunigaikščių Radvilų (5 suaugusiųjų ir 4 vaikų) sveikatą, prof. dr. Deimantas Karvelis išanalizavo dviejų evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statybą ir rekonstrukcija, o prof. dr. Aivas Ragauskas aptarė  ikonografijos ir evangelikų reformatų bažnytinių mirčių metrikų knygų informaciją apie evangelikų reformatų palaidojimus mieste. XVI a. vid. – XVII a. pr. jie buvo laidojami kapinėse prie šv. Jurgio bažnyčios, vėliau tiek evangelikų reformatų bažnyčioje ir kapinėse Jonušavoje, tiek didžiojoje bažnyčioje bei kapinėse miesto centre. XVIII a. pab. – XIX a. pirmoje pusėje evangelikai reformatai buvo laidojami naujose kapinėse prie Smilgos upės, kurios vėliau buvo paskirtos stačiatikiams, o evangelikų reformatų palaidojimai iki pat 1940 m. vyko kapinėse Jonušavoje.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius. Nuostabiomis religinėmis giesmėmis renginį meniškai papuošė choras „Giesmė“ (vadovė Gražina Petrauskaitė).

Skaityti toliau
Protmūšis „Lietuvos laisvės kovų istorija“

2019 metų lapkričio 12 dieną į Daugiakultūrį centrą susirinko devynių  Kėdainių miesto ir rajono mokyklų mokinių komandos, kurios dalyvavo protmūšyje „Lietuvos laisvės kovų istorija“. Protmūšis  buvo trečiasis Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamo projekto „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“ renginys. Užduotis protmūšiui rengė ir savo organizuojamus žygius partizanų kovų keliais pristatė Vykintas Vaitkevičius – Klaipėdos universiteto dėstytojas, archeologas, o renginį vadė Ieva Šimanauskaitė – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto magistrantė. Geriausiai savo žinias parodė ir prizines vietas užėmė Kėdainių „Ryto“ progimnazijos, Krakių Mikalojaus Katkaus ir Akademijos gimnazijos mokiniai. Visi protmūšio dalyviai ir mokiniai, ir mokytojai  buvo apdovanoti UAB „Daumantai Lt“ ir  AB „Lifosa“ prizais bei Daugiakultūrio centro padėkomis.

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė

Skaityti toliau
Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“

 

Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ (projekto numeris LT-PL-3R-254). Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai įtakojusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai. Pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

 

Įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą.

 

Šis tikslas gali būti pasiektas tik užmezgus tvarius ryšius kultūros vystymo, mainų, viešinimo srityse, kartu organizuojant kultūrinius tematinius renginius, taikant IT sprendimus platesnei lankytojų auditorijai pritraukti, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams.

 

Projekto metu vyksta partnerių susitikimai, kūrybinės dirbtuvės ir plenerai. Kėdainių krašto muziejus parengs keturias naujas ir interaktyvias multimedijines ekspozicijas: „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“, „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“; interaktyvus XVII a. Europos ir LDK žemėlapis-stendas „Kėdainių ryšiai su pasauliu“; interaktyvus Radvilų giminės geneologinis medis „Miesto savininkai kunigaikščiai Radvilos“.

 

Skaityti toliau
Konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyks 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvauja:

  1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.
  2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.
  3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.
  4. 4. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

 

Organizatoriai:

dainių krašto muziejus

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Skaityti toliau
KONFERENCIJA „ŽEMĖ PRAŠO NEPAMIRŠTI VARDŲ“, SKIRTA VIETOVARDŽIŲ METAMS

Lapkričio 8 d. 14−17 val. vyks konferencija, skirta vietovardžių metams „Žemė prašo nepamiršti vardų“.

PROGRAMA:
14.00−14.30 − Įžanginis žodis
Valentinas Tamulis, Kėdainių rajono savivaldybės meras
Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
Rytas Tamašauskas, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistas

14.30−14.45 − Knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų“ ir
Stasio Padalevičiaus fotografijų parodos „Vienkiemių likimai“ pristatymas
(iš Krašto muziejaus fondų)
Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė

14.45−15.15 − Doc. dr. Filomena Kavoliutė (Vilniaus universitetas)
Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas

Kavos pertrauka (15.15−15.30)

15.30−16.00 − Rita Urnėžiūtė (žurnalas „Gimtoji kalba“)
Maršrutas „Spindulių kloniai – Light House“, kita stotelė – B23“

16.00−16.40 – Mokyklų renginių pristatymas
Kėdainių „Ryto“ progimnazija (Viktorija Naujokienė)
Akademijos gimnazija (Jurgita Čeidaitė)
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (Aldona Šliažaitė)

16.40−18.00 – Josvainių tautinės muzikos kolektyvas ,,Auštaras“

Renginį organizuoja:
Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius

Skaityti toliau
NVŠ UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS

NVŠ UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS

2019m. spalio 1d.- gruodžio 31d.

 

,,Audimas staklėmis“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė

1 gr. pirmadieniais   10 – 12 val.,                      

2 gr. pirmadieniais   14 – 16 val.

3 gr. pirmadieniais   16 – 18 val.

4gr. ketvirtadieniais  15 – 17 val.

 

,,Tautinės juostos“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė

1 gr. antadieniais    15 – 17 val

2gr. trečiadieniais   15 – 17 val.

 

,,Vilnos kelias“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė

1 gr. pirmadieniais   14 – 16 val.

2 gr. antradieniais      15 – 17 val.

3 gr. penktadieniais  13 – 15 val.

 

,,Vytelių pynimas“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė

1 gr. pirmadieniais   14.30 – 16.30 val.        

2 gr. antradieniais      12 – 14 val.                           

3gr. trečiadieniais     14.30 – 16.30 val.

4gr. ketvirtadieniais  14.30 – 16.30 val

 

,,Lietuvių liaudies keramika“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tardicinė amatininkė Dalė Urbienė

1 gr. antradieniais     12 – 14 val.

2gr. trečiadieniais     14 – 16 val        

3gr. ketvirtadieniais   14–16 val.        

 

,,Medžio drožyba“ Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tardicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas

1 gr. pirmadieniais   15.30 – 17.30 val.

 

Skaityti toliau
Antrasis projekto „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“ renginys

Spalio 2-ąją Daugiakultūriame centre vyko renginys, kuriame Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doktorantas Dainius Noreika skaitė paskaitą „Skirtingų istorijų sankirtos: birželio sukilimas, holokaustas ir partizanų karas“. Jis akcentavo, kad į istoriją ir partizanų karo istoriją turime žvelgti kritiškai, suvokti to meto realybę. Lietuvos partizanai buvo gana įvairūs žmonės, iš skirtingų socialinių sluoksnių, tad ir jų veikla, sprendimai įvairiais to meto laikotarpiais buvo nevienodi. Mūsų muziejaus vyr. muziejininkas Vaidas Banys taip pat padarė labiausiai kontroversiškai vertinamų partizanų veiklos mūsų krašte apžvalgą, atkreipdamas dėmesį, kad labai nedaug  jų dalyvavo žydų naikinime. Pokario laikotarpio dainas dainavo ir prisiminimais apie tremtį į Sibirą dalinosi Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus folkloro ansamblis „Radasta“.  Projektą „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“  finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė.

Audronė Pečiulytė

Daugiakultūrio centro vadovė

Skaityti toliau
NEFORMALAUS VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS TRADICINIŲ AMATŲ CENTRE ARNETŲ NAME

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name nuo vasario mėnesio tęsiamos šešios neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias lanko aštuoniasdešimt devyni Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Moksleiviai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika Lietuvių liaudies mene, išmoks įvairių technologinių atlikimų būdų ir juos taikys konkrečiame amate. Užsiėmimų metu vaikai turės galimybę bendrauti ir bendradarbiauti, bus ugdomas jų pilietiškumas, tautiškumas, gebėjimas kūrybiškai mąstyti, skatinami domėtis tautiniu paveldu ir senaisiais tradiciniais amatais. Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

UŽSIĖMIMŲ GRAFIKAS
2019 m. spalio 1 d.- gruodžio 31 d.

Audimas staklėmis. Užsiėmimus veda  sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė 
Milda Petraitienė
I gr. pirmadieniais, 10- 12,

IIgr. 14-16 ,

IIIgr. 16- 18val.
IV gr. ketvirtadieniais, 15 -17 val.

Tautinės juostos. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Loreta Steponavičienė
I gr. antradieniais, 15-17 val.
IIgr. trečiadieniais, 15- 17 val.

Vilnos kelias . Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Jūratė Atkočiūnienė
I gr. pirmadienias, 14-16 val.
IIgr. antradieniais, 15- 17 val.
III gr. Penktadieniais 13- 15val.

Vytelių pynimas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė
I gr. pirmadieniais, 14.30-16.30 val.
II gr.antardieniais,12-14 val.
III gr. trečiadieniais, 14.30-16.30 val.
IV gr. ketvirtadieniais, 14.30-16.30 val.

Medžio drožyba. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas
Pirmadieniais, 15.30-17.30 val.

Lietuvių liaudies keramika. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Dalė Urbienė
I gr. antradieniais, 12-14 val.
IIgr. trečiadieniais, 14- 16val.

IIIgr. trečiadieniais, 14- 16val.

Skaityti toliau
Kūrybinės dirbtuvės ,,Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje”

Nuo rugsėjo 25d. pradėtos vykdyti Kūrybinės dirbtuvės ,,Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje” , tai tęstinė Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa. Mokymuose suaugusieji susipažins su tradicinių amatų įvairove, giliau pažins etnokultūrinį paveldą. Užsiėmimus ves Lietuvos tradicinių amatų meistrai, amatininkai, tautodailininkai, baltiškos kultūros žinovai ir puoselėtojai.

Pirmasis mokymas suaugusiems – ,,Baltiškų simbolių pynimas iš žolynų“ . Dalyviai susipažins su baltiškais ženklais, iš žolynų mokys nusipinti dekoratyvinius baltiškus simbolius.

Užsiėmimą ves tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė. 

Programą finansuoja Kėdainių r. savivaldybė
Vietų skaičius ribotas. Registruotis tel. 8 645 05 168
Skaityti toliau
Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Jau kuris laikas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia lankytojams yra užvėrusi duris. Ir tam yra svarių priežasčių – šiuo metu čia vyksta intensyvūs po bažnyčia esančių kriptų atvėrimo bei tyrinėjimo darbai. Juos atliekantys specialistai gerokai pasistūmėjo į priekį – yra atvertos dvi kriptos, kuriose rasta dešimtys prieš kelis šimtmečius čia palaidotų asmenų.

Dar liepos pradžioje į Vilnių tolimesniems tyrimams buvo išgabenti kunigaikščių Radvilų palaikai, netrukus bus pradėti rekonstruoti didelę istorinę vertę turintys sarkofagai. Vėliau norima mauzoliejų visiškai atnaujinti (įdiegti specialią įrangą, kad ji palaikytų reikiama temperatūrą bei drėgmę) bei įrengti naują, XXI amžių atitinkančią, ekspoziciją, kuri pasakotų apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę.

Mokslininkų komandoje – tik kompetentingi specialistai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo kelerius metus truksiantį bendrą projektą, kurio tikslas – visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus, restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus, įrengti modernias ekspozicijas. Mokslinius tyrinėjimus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirba vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Išankstinės nuostatos nepasitvirtino

Mokslininkų komanda dabar yra atvėrusi miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančias dvi kriptas (kiekvienos jų plotas – maždaug 28 kv. m), kuriose rado dešimtis palaikų. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šie tyrimai jau spėjo nustebinti. Pirmiausiai – palaikų gausa. „Lygiagrečiai Radvilų mauzoliejui, yra atidarytos dvi papildomos kriptos, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu. Viena jų atidaryta dėl techninių priežasčių, nes ten turi būti įrengta kriptos drėgmės šalinimo ir rekuperavimo įranga. Ir tik ją atvėrus, iš karto prasidėjo netikėtumai“, – intriguoja direktorius. Pirminiais duomenimis, ši kripta turėjo būti tuščia, tačiau joje rasti keturi karstai, pilni žmonių kaulų. „Ir šiaip, visko primesta labai daug. Mūsų tyrėjai, Vilniaus universiteto mokslininkai, iš anksto manė, kad iš viso bus 70 palaikų, bet jau kitoje, antrojoje kriptoje, dabar turės daug papildomo darbo. Aišku, tiksliai atsekti žmonių asmenybes vargu ar bus galima, kadangi yra tikra kaulų maišalynė. Tačiau bent jau nustatyti, kiek maždaug tų palaikų yra, manau, bus įmanoma“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Deja, tačiau prie šių kaulų mokslininkai prieina ne pirmieji: įkapių jau nelikę, dalis kaulų yra sumaišyti – taip pasidarbavo aukso ir kitų brangenybių ieškoję asmenys.

Bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos

Šioje bažnyčioje bei aplink buvo laidojami tik evangelikai reformatai. Turtingi miestiečiai (kunigai, pirkliai, magistrato nariai), galintys nusipirkti palaidojimo vietas (tarp jų ir Radvilos), buvo laidojami pačioje bažnyčioje, kiti, paprasti žmonės, atguldavo bažnyčios šventoriuje. Kriptų yra kone po visa bažnyčia. „Beveik visos bažnyčioje esančios palaidojimo vietos yra žinomos. Deja, bet dalis jų buvo paverstos šildymo mazgais, o ten buvę palaikai suversti į kitą vietą. Sovietmečiu norėta išvis tuos visus palaikus išvežti ir palaidoti kažkur kitur. Laimei, to padaryti nepavyko“, – istorinius faktus dėstė muziejaus direktorius. Gali kilti klausimas, kodėl kaulai nebuvo pradėti tyrinėti anksčiau, dar 1987 metais, tačiau, pašnekovo nuomone, tas padaryta specialiai, mat mokslininkai, pamatę dideles krūvas kaulų suvokė, kad tuo metu turimomis priemonėmis bei technologijomis kaulų, ištirti nesugebės. Visa tai palikta ateities kartoms. Tad šį kartą šiuolaikiniai antropologai, turėdami žymiai pažangesnę techniką, rastuosius kaulus jau ims tirti. Žinoma, iššūkių ir keblumų jų darbe tikrai bus: norint nustatyti palaikų tapatybę, reikia minkštųjų audinių likučių (jei yra išlikusi kūno mumija). Jei yra tik kaulai, net penkiasdešimt procentų krinta tikimybė tiksliai identifikuoti asmenį. Be to, reikia to asmens moteriškosios linijos atstovės mamos arba močiutės – išlikusias genetinės informacijos.

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Atradimai – kone kiekvieną tyrimų dieną

Kad antrojoje kriptoje yra palaikų, jau buvo žinoma iš anksto. Tačiau suvokta, kad į ją praktiškai neįmanoma patekti: stelažai sustatyti prie pat įėjimo, o ant jų 3 – 4 aukštais sustatyti karstai. „Tad reikės atkurti senuosius įėjimus į abi kriptas, kad dabar į jas būtų galima patekti kaip ir anksčiau. Kaip, pavyzdžiui, dabar yra patenkama į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų – atvėrus grindyse duris“, – pasakojo muziejaus direktorius ir pridūrė, kad įvairūs, didesni ar mažesni atradimai yra padaromi kone kiekvieną tyrimų dieną. Dėl jų atsiranda papildomi projektavimo darbai, statybos darbai, papildomas projekto lėšų skirstymas.

Galbūt ateityje pavyks pradėti restauruoti ir pačios bažnyčios vidų, mat jau ne vienas kėdainietis bei miesto svečias įsitikino, kad ši erdvė – puiki vieta įvairiems koncertams bei pasirodymams dėl savo akustikos. „Chorinė, vargonų muzika čia išties gniaužia kvapą“, – pabrėžė R. Žirgulis.

Pagaliau sulaukė deramo dėmesio

Jau įvyko sarkofagų restauravimo konkursas – tikimasi, kad darbai prasidės jau netrukus. Vilniuje vyksta Radvilų palaikų istoriniai tyrimai. „Ką tik, praėjusią savaitę, buvome projekto dalyvių susitikime Nesvyžiuje, kur buvo aptarta projekto eiga. Spalio 4 – 5d. ir vėl ten keliausime, nes laukia konferencija, skirta kunigaikščių Radvilų istorijai, jų palaidojimo kultūrai. Lapkričio mėnesį panašus seminaras vyks jau pas mus, Kėdainiuose“, – kalbėjo R. Žirgulis. Jis pridūrė besitikintis, kad visi šie tyrinėjimo darbai, konferencijos atskleis naujų faktų, atradimų apie Radvilas. „Kitu atžvilgiu, ši evangelikų reformatų bažnyčia yra pagrindinis Kėdainių paveldo objektas, savo reikšme, verte neturintis analogų visoje Lietuvoje ar net buvusioje Abiejų tautų respublikoje. Tad puiku, kad šis objektas galų gale susilaukė rimto mokslininkų dėmesio, žinoma, ir investicijų. Labai tikiuosi, kad šio projekto metu mums pavyks padaryti visus numatytus darbus: sutvarkyti mauzoliejų, užtikrinti, kad jame būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas, sutvarkyti sarkofagus. Kad nereikėtų po 20 – 30 metų vėl grįžti prie tų pačių darbų“, – išreiškė viltį pašnekovas.

„Kėdainių mugė“ informacija

Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Skaityti toliau
„Radviliada 2019“ renginių programa

Rugsėjo 6 d. 16 val. Daugiakultūris centras. Festivalio „Radviliada 2019“ atidarymas. Diskusija „Biržų ir Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“, skirta, 350 – osioms paskutiniojo Biržų ir Dubingių šakos kunigaikščio, Kėdainių ir Biržų savininko Boguslovo Radvilos mirties metinėms.

Rugsėjo 6 d. 18 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. „Senųjų menų studijos“ interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą“.

Rugsėjo 7 d. 11 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Koncertas „Pašlovinkime Radvilas“. Dalyvauja Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokiniai, Robertas Lamsodis, Dainius Sverdiolas.

Rugsėjo 7 d. 12 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis“Radviliada 2019“. Ievos Salietes (klavesinas) ir Matiso Čudaro (gitara) koncertas „Pokalbis su Bachu“.

Rugsėjo 7 d. 13 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalis „Radviliada 2019“. Senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis“ koncertas.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Evangelikų reformatų bažnyčia. Festivalio „Radviliada 2019“ uždarymas. „Senųjų menų studijos“ muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“.

*Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, medžiaga viešinama.

Skaityti toliau
NUO RUGSĖJO MĖNESIO PAPILDOMAI PRIIMAMI MOKSLEIVIAI Į NEMOKAMAS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) tęsiamos šešios neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias gali lankyti Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Moksleiviai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika Lietuvių liaudies mene, išmoks įvairių technologinių atlikimų būdų ir juos taikys konkrečiame amate.

AUDIMAS STAKLĖMIS Susipažinsite su linų apdirbimo įrankiais, verpimo rateliu bei audimo staklėmis. Mokysitės sukti siūlus su rateliu ant šeivutės, austi kilimėlius, servetėles, rankšluosčius. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė.

TAUTINĖS JUOSTOS Susipažinsite su tinkamais pinti siūlais vytines, rištines ir pintines juostas, jų raštais, simboliką, pritaikymu kasdienybėje .Mokysitės pinti tradicines juosteles ir juostas įvairiais pynimo būdais. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė.
VYTELIŲ PYNIMAS Susipažinsite su vytelių medžiagos paruošimo ir pynimo technologijos ypatumais. Iš vytelių mokysimės pinti tradicinius krepšelius,lėkšteles, kalėdinius žaisliukus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė.
 
VILNOS KELIAS Supažindinsime su vilnos rūšimis, vėlimo būdais, atlikimo technikomis. Mokysimės apskaičiuoti norimą vėlinuko dydį, taisyklingai dėlioti vilną, Velsime riešines, pirštines, šlepetes. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
 
MEDŽIO DROŽYBA Susipažinsite su darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo technologine eiga. Gaminsime medinį tradicinį šaukštą, rankšluostinę, suvenyrus. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.
 
LIETUVIŲ LIAUDIES KERAMIKA Susipažinsite su puodžiaus amatu, išbandysite įvairius tradicinius keramikos dirbinių formavimo būdus, žiedimą. Mokysitės pasidaryti tradicinius dubenėlius, lauknešėlį, ąsotėlį. Užsiėmimus ves sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Dalė Urbienė.
 
Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
 
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21) Tel. 8645 05168
Skaityti toliau