KĖDAINIŲ EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS STATINIŲ KOMPLEKSO
EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS (U. K. 36619)
LAIDOJIMO KRIPTŲ
KOMPLEKSINIŲ ISTORINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA

Parsisiųsti. Tyrimų ataskaita

Radvilų miestu neretai vadinami Kėdainiai siekia išsaugoti vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminių protestantiškąjį paveldą. Šiuo metu didžiausią intrigą mokslininkams ir istorikams kelia klausimas – kiek iš tiesų kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikų ilsisi Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje?

Išskirtinė protestantų kapavietė

Atsakymo ieškoma vykdant Kėdainių krašto muziejaus projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, finansuojamą iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos. Projekto partneris – nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija).  

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šio projekto metu atlikti ir atliekami darbai – kunigaikščių Radvilų kriptos ir sarkofagų restauravimas 2020 m., istoriniai, archeologiniai ir antropologiniai tyrimai, modernios ekspozicijos įrengimas bažnyčioje – bando sugrąžinti simbolinę skolą šiai bažnyčiai ir šiai didikų giminei.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia (baigta statyti 1652 m.) yra viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Šių maldos namų statytojų ir miesto savininkų didikų Radvilų šeimos kriptoje, esančioje bažnyčios rūsyje, saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai.

Galvosūkis istorikams ir mokslininkams

„Tačiau istoriniai tyrimai ir dokumentai rodo, kad Kėdainiuose tikrai buvo palaidoti Jonušo Radvilos ir visų vaikučių tėvai – Kristupas II Radvila ir Ona Kiškaitė Radvilienė, kaip ir jų dukra, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Elžbietos ir Stepono Radvilų sesuo, Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė (1614– 1674). Taigi bažnyčioje buvo palaidoti iš viso devyni Radvilų giminės atstovai, – reziumuoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis. – Tačiau sarkofagai yra šeši, palaikus mes turime tik Jonušo ir Stepono, ir labai didelis klausimas, ar turime Kristupo Radvilos Perkūno palaikus, nes jo sarkofage rasti keturių žmonių palaikai. Mes tą situaciją žinojome, kaip ir tai, kad nėra dar trijų vaikučių – Jurgio, Mikalojaus ir Elžbietos – palaikų. Taigi tai didelis galvosūkis.“ 

Tyrė Vilniaus universitete

Šį galvosūkį narplioja Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų mokslininkų komanda, kurios atliekamų tyrimų pirmuosius rezultatus nuotolinio seminaro „Naujausi kunigaikščių Radvilų paveldo ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios tyrimų rezultatai“ metu pristatė VU Istorijos fakulteto asistentė, dr. Justina Kozakaitė.

Mokslininkai tyrimus pradėjo 2019 m. liepos mėnesį, kuomet buvo atverti šeši sarkofagai, esantys Radvilų mauzoliejuje. Deja, kaip jau minėta, palaikus mokslininkai rado tik trijuose sarkofaguose. Antrajame tyrimų etape iš antrosios kriptos buvo surinkti, sutvarkyti, ištirti bei aprašyti senųjų Kėdainių miesto gyventojų palaikai, kurie šiuo metu laukia perlaidojimo.

Kokie mokslininkų laukė klausimai? Pirmiausia, kurie palaikai priklauso Kristupui Radvilai Perkūnui (1547–1603)? Ar iš tiesų sarkofaguose Nr. 2 ir Nr. 3 ilsisi, kaip tikėtina, Jonušo Radvilos (1612 – 1655) ir Stepono Radvilos (1624) palaikai? Trečiasis mokslininkus dominęs klausimas – palaikų būklė. „Mes žinome, kad 1986 m. tie patys palaikai buvo atsidūrę Medicinos fakulteto patalpose, tad buvo svarbu, ar nuo to laiko atsirado pokyčių. Tai svarbu siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms, ateities archeologiniams tyrimams, nes metodikos kasmet tobulėja“, – Kėdainių krašto muziejaus ir VU Istorijos fakulteto surengtame nuotoliniame seminare sakė dr. J. Kozakaitė.

Artėja prie patvirtinimo

Mokslininkai iš viso ištyrė 31 individo kūnus. „Visų pirma, atgabenus iš kriptos, juos reikėjo išdžiovinti, nes buvo susikaupusi perteklinė drėgmė, palaikai buvo labai trapūs. Po to atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, po jų – rutininiai tyrimai Medicinos fakultete: kūnų matavimai, patologinių pakitimų fiksavimai, lyties ir amžiaus nustatymas. Esant būtinybei, palaikai po tyrimų buvo dezinfekuojami. Pats svarbiausias momentas – kaulų ir minkštųjų audinių mėginių paėmimas, siekiant atlikti genetinius tyrimus, nustatant tiek šeimyninius ryšius, tiek patogenus (kokiomis ligomis sirgo), mitybą ir taip toliau“, – pasakojo dr. J. Kozakaitė.

Universiteto mokslininkai linkę pritarti, kad Jonušo Radvilos sarkofage esantys palaikai priklauso būtent šiam didikui, tačiau tai dar turi patvirtinti genetiniai tyrimai. „Atidengus sarkofagą, rasti puikiai išsilaikę palaikai – jie išsiskyrė iš bendro konteksto. Pažeidimai buvo minimalūs. Taip, palaikai priklausė suaugusiam vidutinio amžiaus vyrui ir svarbu akcentuoti, kad apžiūros metu pilvo srityje pastebėtas arkos formos susiūtas pjūvis. Tai yra balzamavimo atvejis – kol kas vienintelis, kurį aptikome iš tirto 31 asmens. Įdomu, kad kūno vidus buvo prikimštas tarsi pakulų. Paėmėme nedidelį mėginį, kad sužinotume daugiau apie naudotas balzamavimo priemones. Tad kol kas neatmetama palaikų priklausomybė Jonušui Radvilai <…>“, – sakė mokslininkė.

Viltis – genetika

Antrieji palaikai iš sarkofago Nr. 3 priklausė vyriškos lyties asmeniui, kompiuterinė tomografija atskleidė, kad jie priklauso naujagimiui iki vienerių metų amžiaus Tai, kaip įtariama, yra Steponas Radvila. Šios asmenybės moksliniams tyrimams ypač svarbios siekiant nustatyti, kur yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Atvėrus jo sarkofagą rasti kelių asmenų palaikai, kuriuos ištyrę mokslininkai nustatė, jog nei vieni neatitinka duomenų apie šį didiką.

„Todėl suformulavome kertinius uždavinius (Kristupo Radvilos identifikacija, Jonušo ir Stepono Radvilų tapatybės patvirtinimas) ir surinkome turimus duomenis apie Radvilų giminystės ryšius. Visą šią informaciją kartu su nedideliais kaulų mėginiais išsiuntėme genetikams į Kanadą, MacMasterio universitetą. Jei pasitvirtins dviejų Radvilų giminystės ryšys – Jonušas ir Steponas yra broliai – tai taptų labai tvirtu atskaitos tašku genetikams ieškant Kristupo Radvilos, pastarasis yra jų senelis. Visų vyriškos lyties atstovų kaulų mėginius išsiuntėme į Kanadą, kad genetikai pabandytų tarp jų visų surasti Kristupą Radvilą Perkūną“, – aiškino dr. J. Kozakaitė.

Kas nustebino mokslininkus

Palaikų būklę mokslininkė įvertino kaip prastėjančią – lyginant su 1986 metais, liko tik pusė mumijų, kūnai tiesiog nyksta. Šį procesą pristabdyti galėtų pasikeitusios sąlygos kriptose, pritaikytos jų saugojimui.

Tirdami Evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje palaidotų miestiečių palaikus, mokslininkai sako ypatingų ligų ir patologijų nenustatę. Vyresnio amžiaus asmenims teko konstatuoti su amžiumi susijusius degeneracinius pakitimus: osteoartrito atvejus, uždegiminius procesus. Nustatyti du lietuviškoje medžiagoje labai reti atvejai – podagros ir aortos aneurizmo.

„Labai noriu pasidžiaugti atliktu dideliu darbu tvarkant suardytus palaikus. <…> Šiuo atveju pavyko išgelbėti kelių asmenų, daugiausia vaikų, palaikus. Būtent tokio pobūdžio atradimai labai pasitarnauja iliustruojant vaikų padėtį Kėdainiuose. Darbo metu su kolege labai nustebome: pasakysiu drąsiai – lietuviškoje antropologinėje medžiagoje dar neteko matyti tiek skorbuto ir rachito atvejų. Žinoma, tiriamą medžiagą dar reikia pabaigti apdoroti, bet pirmieji rezultatai rodo išskirtinius ir unikalius atvejus. Laukia ilgas pokalbis su istorikais, kodėl taip atsitiko, kodėl Kėdainiuose turime tokį išskirtinį su mitybinėmis vaikų ligų problemomis susijusį atvejų skaičių“, – kalbėjo mokslininkė.

Gavę genetinių tyrimų rezultatus, Vilnius universiteto mokslininkai ketina užsiimti kėdainiečių mitybos rekonstrukcija, daugiau sužinoti apie kamavusias ligas, taip pat apie balzamavimo tradicijas. „Patirtis rodo, kad sujungus mokslininkų pajėgas [tyrimai] dar gali pateikti staigmenų“, – pastebėjo dr. J. Kozakaitė.

Dėlionė – iš buvusios didybės likučių

Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis apgailestaudamas konstatuoja, jog tyrinėjimus apsunkina sovietmečiu vykę vandalizmo aktai, kurių metu prarasta daug istorinės medžiagos. „Barbarizmas, nesiskaitymas, nesaugojimas paveldo ir mirusiųjų ramybės drumstimas, kuris vyko Evangelikų reformatų bažnyčioje, kada ten buvo ir grūdų sandėlis, ir vaikų sporto mokykla… O ypač 1985–86 metais, kai bažnyčia buvo uždaryta remontui iš sporto salės į koncertų salę. Mumijos buvo mėtomos gatvėje, keliamos į traktoriaus kabiną. Laimei, pačių Radvilų galbūt tai nepalietė. Kita vertus, kiti Radvilos galbūt yra dingę kažkada anksčiau, reikia turėti omenyje, kad nuo XVII a. buvo ir sukilimai, ir okupacijos, du Pasauliniai karai. Reikia turėti omenyje, kad tai evangelikų reformatų bažnyčia – konfesijos, kurios atstovų tarpukario Lietuvoje buvo čia, Kėdainiuose, labai mažai, o po Antrojo pasaulinio karo praktiškai neliko. Bažnyčia buvo nacionalizuota, nebuvo nei kam ja rūpintis, nei ginti, nei pakovoti. Tai sudėtinga situacija… Mėginame surinkti buvusios didybės likučius“, – kalbėjo muziejaus direktorius.

Perlaidojimai – dėl saugumo

Lietuvos istorijos instituto profesorė Raimonda Ragauskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija ir ne vien sovietmečio vandalizmas. „<…> labai svarbu nepamiršti, kad Kėdainių Radvilų kapavietė yra protestantiško palaidojimo atvejis, kitoniška nuo žinomų mauzoliejų. Nerasime čia antkapinių paminklų. Akcentavus, kad tai kitoniškas mauzoliejus nuo žinomų, tai taptų raktu suprasti, kodėl su Kėdainiais kyla tiek daug mįslių. Kokių? Dauguma perlaidojimų yra antrinis palaidojimas, mes nežinome, kada tiksliai perlaidota dalis palaikų, nežinomas tikslus palaidotų asmenų skaičius, neaišku netgi dėl sarkofaguose esančių palaikų tapatybės. Visgi ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija, turiu galvoje pirmiausia sovietmečio vandalizmus. Vargai dėl palaidojimų Radviloms kilo jau jų gyvenamuoju laikotarpiu“, – sakė Radvilų tyrinėtoja.

Su protestantišku Kėdainių Radvilų mauzoliejumi susijęs Biržų ir Dubingių šakos Radvilų palaidojimų vietos nestabilumas. „Vieta kilnota ne tiek dėl norų, bet negalėjimo net savo valdose užtikrinti palaikų saugumą, ypač įsigalėjus kontrreformacijai. Katalikai iš atgautų bažnyčių evangelikų palaikus tiesiog išmesdavo. Taip pat prisidėjo ir tvano negandos. Neatsitiktinai Boguslavas Radvila ir Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė perkėlė šeimos atstovų palaikus iš savo nuosavos Vyžuonų valdos, kur apie 1656 metus bažnyčia atiteko katalikams, į Kėdainius, kuriuose atrodė saugu. Palaikų perkėlimas vyko visiškai slaptai, dėl to tikslaus perkėlimo laiko nežinome“, – pasakojo prof. R. Ragauskienė.

Mokytoją palaidojo šalia mokinio

Skyrėsi ir protestantų supratimas apie mirusiųjų atminimo įamžinimą. „Mirusieji nebuvo įamžinami antkapiniuose paminkluose, kaip bebūtų keista. Tik Boguslavas Radvila pirmasis fundavo tokį antkapinį paminklą savo žmonai. Tuo tarpu katalikai tai darė plačiu mastu. Protestantai Radvilos [mirusiųjų atminimą įamžino] per sarkofaguose įrengtus įrašus, ne bažnyčiose. Gal dėl to labai sunku atsakyti, kiek jų tiksliai palaidota Biržuose ir Kėdainiuose“, – svarstė profesorė.

Prof. R. Ragauskienė taip pat pasidalijo naujausiais savo tyrinėjimų rezultatais. „<…> gana netikėtai atrodo mano rasta žinutė apie dar vieną, kiek man žinoma, vienintelį „neradvilišką“ palaidojimą greta pačių Radvilų Kėdainių mauzoliejuje. Tai yra, greta Jonušo II Radvilos buvo palaidotas jo mokytojas, kunigas Adomas Reinholdas. <…> Gražus ir simboliškas gestas“, – įvertino istorikė.

Pasak jos, kėdainietiškoje istorijoje bene labiausiai neaiškus Kristupo II Radvilos dukters, ištekėjusios už kataliko Vilniaus vaivados Jurgio Karolio Hlebavičiaus, tačiau išlikusios uolia evangelike, Kotrynos Radvilaitės atvejis. Tačiau pavyko pasistūmėti ir šiuo klausimu, nes 1691 m. kunigo Danieliaus Mikolajevskio rašytas laiškas rodo, kad jos palaikai buvo atgabenti į Kėdainius. „Taigi dabar galime drąsiai sakyti, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Radvilų kriptoje, 1666–69 m., iki 1691 m. buvo palaidota iš viso dešimt asmenų – devyni Radvilos ir kunigas Reinholdas“, – teigė prof. R. Ragauskienė.

#EUinmyRegion#kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

2020 m. lapkričio 20 d. vyko nuotolinis projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ partnerių susitikimas .

Susitikimo metu buvo pristatytos atliktos projekto veiklos per 2020 m. Kėdainiuose (mauzoliejus tvarkymas, sarkofagų restauravimas, naujų įėjimų į dvejas kriptas atvėrimas, moksliniai tyrimai, rengiamos ekspozicijos, festivalis “Radviliada 2020”), atliktos veiklos Nesvyžiuje (ekspozicija, įranga, lankstinukai, konferencija), aptarti numatomi projekto pakeitimai Kėdainiuose (tyrimai) ir Nesvyžiuje (įranga), likę neatlikti darbai, ataskaitų pildymas, projekto veiklų viešinimas, projekto finansavimas.

#EUinmyRegion#kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

MODERN EXPOSITION IN THE EVANGELICAL REFORMED CHURCH

This year Kėdainiai Regional Museum is going to expand its exposition with some more new expositions based on interactive technologies. One of them will enrich the most visited town’s tourist attraction – Kėdainiai Evangelical Reformed church. There, by continuing the project of the European Neighbourhood Instrument Cross-border Cooperation Latvia-Lithuania-Belarus ‘The Dukes Radziwills’ heritage preservation and adaptation for tourism in Kėdainiai and Nesvizh’, an innovative exposition will be installed, presenting audio and video material about the 17th century.

Examination of the Radziwills

The European Union (EU) financed project ‘The Dukes Radziwills’ heritage preservation and adaptation for tourism in Kėdainiai and Nesvizh’ was started in Kėdainiai in July of the previous year. Then, human remains of about 50 persons found in Kėdainiai Evangelical Reformed church crypts, were brought to Vilnius for the exhaustive surveys. A special emphasis is placed on and the most exhaustive surveys are being carried out of human remains of the famous Lithuanian noble Radziwills family laid to rest in the sarcophaguses.
‘It was necessary to renovate the mausoleum of the Evangelical Reformed church as it has long been suffered by salts penetration and moulds caused by inappropriate ventilation and heating. Therefore, the sarcophaguses started to oxidize again after twenty years from their last restoration.
To date, remains of the Radziwills have not been seriously examined. For example, no DNA research was carried out. All studies conducted until now are limited to formal inspection and measurement. So, nobody can guarantee that in the sarcophaguses of Kėdainiai Evangelical Reformed church there are exactly Janusz Radziwill and Stefan Radziwill or among human remains of four persons there are really remains of Krzysztof Mikolaj Radziwill (the Thunderer). Besides, the investigation of the Radziwills remains is also necessary as there are missing remains of three Radziwills children. Perhaps, they will be found among about 40 persons’ remains taken out from other crypts of this church’, says director of Kėdainiai Regional Museum Rimantas Žirgulis.
Whilst investigation of the Radziwills and other rich Kėdainiai townspeople remains carried out by scientists/anthropologists are underway, intense works including renovation of the crypts and installation of the modern periodically regenerating system are carried out in the Evangelical Reformed church.
During implementation of the project, full attention is also paid to attractiveness of the church. In order to increase visitors’ awareness of one of the most outstanding architectural monuments of the country, a part of the new exposition will be based on the modern computer technologies.
‘The exposition of Kėdainiai Evangelical Reformed church will include a part of visual exposition based on augmented reality technologies. Using this technology, visitors will be able to move to the 17th century and see how the church interior and services approximately looked like at that time. Thanks to the augmented reality, visitors will be able to view the service of that time from different locations of the church and see it from different prospect of people of that time as well as to hear speech of different townspeople.
Visitors will be able to watch these small video clips using tablets. There will be 20 tablets available matching a usual tourist group. Visitors, having approached to a place marked in the church and using a tablet will see and hear how the church, its interior, sermon and a priest preaching a sermon, perhaps chanters, visitors etc. looked like about four hundred years ago exactly from that place’, says Vytautas Švėgžda, a director of a company ‘Multimediamark’ that creates interactive expositions for Kėdainiai Regional Museum.

For better discovery

The purpose of the interactive exposition in the Evangelical Reformed church is to better reveal its rich history.
‘Kėdainiai Evangelical Reformed church has a very interesting history. It is the most popular tourist attraction in Kėdainiai. Therefore, our purpose is to provide visitors with more and vivid information about the church history. We decided to implement it through a virtual world, reconstructing historic reality with innovative technologies.
This church is a place of worship of Protestant Reformers. This confession is little-known to most of us, Catholics, and seems pretty mysterious. Through texts written together with scientists, which in video clips will be spoken by Kėdainiai historical persons, recreated using the augmented reality, visitors will learn about the Evangelical Reformed confession and its values.
Besides, using the augmented reality technology, we are going to recreate the past interior, so visitors will be able to see ministers’ loge and a pulpit, which didn’t survive. Modern technologies enable to know the region’s history not only in greater detail, but also more interesting and easier’, says R. Žirgulis.
For sceptics, who perhaps have doubts about relevance and worth of investments into modern technologies, the Museum worker can make an argument: ‘Perhaps, someone could say that due to the rapid rate of technological progress, something that was introduced this year, would be not relevant and outdated after a couple of years. However, I think that the new expositions are important not only by their technologies or innovation, but also by history, which is transferred and by a tale, which is displayed. We, creating new parts of the interactive museum exposition, highlight not technologies. It is more important to tell a story interestingly and vividly, because good stories never age. We cannot rise to higher levels, like the Louvre or Palace of the Grand Dukes of Lithuania, however we seek consensus in the level of our Regional Museum. Our purpose to make history accessible, interesting and attractive for everybody and if we have managed to make something, we are glad about it’, maintains R. Žirgulis.

A big project

A purpose of the project ‘The Dukes Radziwills’ heritage preservation and adaptation for tourism in Kėdainiai and Nesvizh’ is to restore the Dukes Radziwill crypt and sarcophaguses in Kėdainiai Evangelical Reformed church, research the Dukes Radziwills tombs, install modern expositions and organise cultural events reflecting the Dukes Radziwills period as well as conferences in Kėdainiai and Nesvizh.
The project’s partners: Kėdainiai Regional Museum and Nesvizh National Historical and Cultural Museum/Reserve in Belarus. This project, that was launched in February of the last year, will last till the beginning of 2021. The total cost of the project is more than 700 thousand Euros, from which about 40 thousand will be allocated to the new interactive exposition in the Evangelical Reformed church.

#EUinmyRegion#kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes