header-img
Sitemap
Version for the disabled
Projects / Research
Projects
euro
2018 m. projektai

Įvykdytas projektas „Europos žydų kultūros diena – 2018 Kėdainiuose”, finansuotas Kultūros paveldo departamento. Vadovė – A.Pečiulytė.

Įvykdytas projektas „Kraštiečiai, kūrę nepriklausomą Lietuvą“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – A.Pečiulytė.

Įvykdytas projektas –  Etno dirbtuvės „Paukštis tautosakoje ir amatuose“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – R.Lukminienė

Įvykdytas projektas „Radviliada – 2018“, finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Cz.Miloszo festivalis – 2018“,finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Išmanusis Kėdainių istorijos gidas“, finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas “Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija”,finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.

2017 m. projektai

Užbaigtas ES programos „Europa piliečiams“ projektas „Praeitis bendrai ateičiai“, 2016–2017 m. vykdytas kartu su partneriais iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos“. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Radviliada–2017“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos (LKT). Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Kėdainių savininkai ir jų įtaka miesto raidai XVII a. skaitmeninėje muziejaus ekspozicijoje“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Europos žydų kultūros diena–2017 Kėdainiuose“, finansuotas KPD. Vadovas – R.Žirgulis.

Įvykdytas projektas „Reformacijos istorija vidurio Lietuvoje“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – A.Pečiulytė.

2016 m. projektai

Lietuvos kultūros rėmimo fondo projektas „Kėdainių miesto XVII-XVIII a. architektūros palikimas 3D formatu” (2016) Vadovas – R.Žirgulis.

Lietuvos kultūros rėmimo fondo projektas „Radviliada – 2016“ (2016) Vadovas – R.Žirgulis.

Lietuvos kultūros rėmimo fondo projektas “Czeslawo Miloszo festivalis – 2016” (2016). Vadovas – R.Žirgulis.

2015 m. projektai

Projektas „Interaktyvios holograminės ekspozicijos “Kėdainių istorijos paslaptys ir praradimai” su 3D spausdintuvu parengimas“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos kultūros rėmimo fondo projektas „Radviliada – 2015“ (2015) Vadovas – R.Žirgulis.

ES programos „Europa piliečiams“ tarptautinis projektas „Praeitis bendrai ateičiai“ su partneriais iš Latvijos ir Lenkijos (2015-2017) Vadovas – R.Žirgulis.

2014 m. projektai

Projektas „Czeslawo Miloszo festivalis – 2014“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. 20 000 Lt

 

Projektas “Pažink Kėdainių – kunigaikščių Radvilų miesto – istoriją interaktyviai”. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. 30 000 Lt

 

Projektas “Kėdainių aukso amžiaus sapnas”. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. 12 000 Lt

2013 m. projektai

Projektas „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“, vykdant Kėdainių krašto muziejaus edukacinių programų ciklą ,,Pažinkime krašto istoriją kartu. Vadovės – R.Adomaitienė ir A. Pečiulytė. Rėmėjas – Europos socialinis fondas.

 

Projektas „Virtuali praeitis – ateities muziejų ekspozicijų pagrindas“ (kartu su Rezeknės aukštąja mokykla, Latgalės kultūros ir istorijos muziejumi (Latvija) ir M. Bogdanovičiaus memorialiniu (Gardinas, Baltarusija) muziejumi). Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – EKPP Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

Edukacinis projektas „Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“ (kartu su „Paribio“ fondu (Lenkija) ir Kaliningrado srities rašytojų sąjunga (Rusija) .Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – EKPP 2007-2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

Projektas „1863 m. sukilimo – kaip svarbios lietuvių tautos atminties vietos 150 – ųjų metinių paminėjimas Paberžėje ir Kėdainiuose”. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Kultūros rėmimo fondas.

 

Tarptautinis projektas „Kunigaikščių Radvilų kelias“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – LR kultūros ministerija. 50 000 Lt

 

Ekspedicija “Gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimas. Kėdainių krašto amatai“. Vadovė – R.Lukminienė. Rėmėjas – Kėdainių rajono savivaldybės kultūros projektų konkursas

2012 m. projektai

Projektas „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“, vykdant Kėdainių krašto muziejaus edukacinių programų ciklą ,,Pažinkime krašto istoriją kartu“. Vadovės – R.Adomaitienė ir A. Pečiulytė. Rėmėjas – Europos socialinis fondas. 49 969 Lt

Projektas „Bendrapiliečiai, kurių netekome“. Vadovai – A.Pečiulytė, R.Žirgulis. Rėmėjas – Viešoji įstaiga Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. 5000 Lt

Projektas „Virtuali praeitis – ateities muziejų ekspozicijų pagrindas“ (kartu su Rezeknės aukštąja mokykla, Latgalės kultūros ir istorijos muziejumi (Latvija) ir M. Bogdanovičiaus memorialiniu (Gardinas, Baltarusija) muziejumi). Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – EKPP Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. 350 894 Lt

Edukacinis projektas “Auginkime pažinimo medį”. Vadovė – R. Lukminienė. Rėmėjas – Kultūros rėmimo fondas. 5000 Lt

Edukacinis projektas “Muziejus atvirai visuomenei”. Vadovė – R. Lukminienė. Rėmėjas –Kėdainių rajono savivaldybė.3500 Lt

2011 m. projektai

Projektas „ Č.Milošo metai: daugiakultūrės Kėdainių krašto tapatybės paieškos“. Vadovas – R. Žirgulis. Rėmėjai – Kultūros ministerija ir VšĮ „OSFL projektai“.

 

Projektas „Nobelio premijos laureato Č. Milošo senelių Siručių kapo Šventybrastyje antkapio paminklo ir tvorelės konservavimo bei restauravimo darbai“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas – Kultūros rėmimo fondas. 20 000 Lt

 

Projektas „Asmenybių sąšauka Šeteniuose“. Vadovė – A.Pečiulytė. Rėmėjas – Kultūros ministerija.

2010 m. projektai

Projektas „Laiškai ateities kartoms“(kartu su Tukums (Latvija)miesto muziejumi). Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas-ES programos „Europa piliečiams“ 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis”

2009 m. projektai

Projektas „Muzikiniai susitikimai“. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kauno apskrities Viršininko administracija.

 

Projektas „Kartų dialogas: istorija šalia mūsų“. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kėdainių raj. savivaldybės Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa.

 

Projektas „Senųjų Kėdainių miesto amatų atspindys šiuolaikinėje kėdainiečių tautodailėje“. Vadovas-V.Banys. Rėmėja- Kėdainių raj. Savivaldybės Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa.

 

Projektas ,,Pažink senąją simboliką lietuvių liaudies mene“(kartu su Lietuvos kraštotyros draugijos Kėdainių skyriumi). Vadovė-R.Adomaitienė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Projektas „XVI-XVIII a. Kėdainių miesto pirminių istorijos šaltinių paieška užsienio archyvuose ir panaudojimas muziejinėje veikloje“. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Projektas „Laisvės kovos Lietuvoje 1919 – 1949 – 1989 m.“.Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėja – Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

 

Projektas „LDK didikų Radvilų istorinės vėliavos atkūrimas“. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Projektas „Paroda Dingusi škotų kolonija. Atskleidus XVII – XVIII a. Lietuvos miesto užjūrio ryšius”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjas- Kultūros rėmimo fondas.

 

Projektas “Travel in Europe”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjas – ES programa “Kultūra 2000”

2008 m. projektai

Projektas „Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918 -1940 m.“ Vadovė -A. Pečiulytė. Rėmėja-Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

 

Projektas „Tarptautinė akcija „Muziejų naktis‘2008“. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjas – Kauno apskrities kultūros ir meno projektų konkursas.

 

Projektas “Adamo Freitago 400 – ųjų gimimo metinių minėjimas”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėja-Kultūros ministerija.

 

Projektas “Atrasdami praeitį mes kuriame ateitį: kitoniškumo demonizavimas”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjas-Annos Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono kultūrų dialogo fondas (Egiptas).

 

Projektas “Fotoalbumo “Kėdainiai” leidyba”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjas-Kultūros rėmimo fondas.

 

Projektas „Interaktyvus XVII a. Kėdainių škotų pirklio gyvenamosios aplinkos pristatymas“ .Vadovas-V.Banys. Rėmėjas- Kultūros paveldo departamentas.

 

Projektas „Jaunųjų gidų būrelis”.Vadovė-R.Adomaitienė. Rėmėja- Vaikų socializacijos programa.

 

Projektas „Atraskime įvairovę“. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kėdainių rajono savivaldybė.

2007 m. projektai

Projektas „Tradicinės architektūros ir gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimas“ (Truskavos seniūnijoje). Vadovė -R. Lukminienė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Projektas „Etninis paveldas jaunajai kartai“. Vadovė -R. Lukminienė. Rėmėja-Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

 

Projektas „Jaunųjų gidų būrelio įkūrimas ir veikla”. Vadovė- R. Adomaitienė. Rėmėja- Vaikų socializacijos programa.

 

Projektas „Profesionalaus meno sklaida Kėdainiuose“. Vadovė -A. Pečiulytė. Rėmėjai- Kultūros ministerija ir Kauno apskrities viršininko administracija.

 

Projektas „Pažinkime daugiakultūrį Kėdainių miestą“. Vadovė -A. Pečiulytė. Rėmėja-Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

2006 m. projektai

Projektas “Profesionalusis ir mėgėjų menas Juozo Paukštelio namuose”. Vadovė – I. Jančenkova. Rėmėja- Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Kvalifikacijos kėlimo projektas “XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas”. Vadovė – I.Jančenkova. Projektą rėmė Lietuvos Respublika, iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Projektas vyko 2006-2008m.

 

Projektas „Kėdainių rajono tradicinės architektūros ir gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimas“. Vadovė – R. Lukminienė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Projektas „Po Radvilų Erelio sparnu“. Vadovė- R.Adomaitienė. Rėmėja-Kultūros ministerija

 

Projektas „Profesionalaus meno sklaida Kėdainiuose“. Vadovė- A. Pečiulytė. Rėmėjai- Kultūros ministerija ir Kauno apskrities Viršininko administracija.

 

Projektas „Senųjų amatų mugė“. Vadovė–A.Pečiulytė. Rėmėja-Kėdainių rajono savivaldybė

 

Projektas „Vakarai žvakių šviesoje“ (kartu su NVO „Idėjų malūnas“). Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėjas – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vyriausybės.

 

Projektas „Kitos tautos šalia mūsų“ (kartu su NVO „Idėjų malūnas“). Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

„Neįsileiskime juodos“ (kartu su NVO „Idėjų malūnas“). Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Projektas „Kėdainių krašto žydų paveldas“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas-Litvakų fondas.

 

Projektas „Pažinkime daugiakultūrį Kėdainių miestą“. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjas- Kultūros ministerija.

 

2005 m. projektai

Projektas “Tai, ko netekome: žydų kasdiena ir tradicijos”. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėjas-Švietimo kaitos fondas

 

Projektas „Profesionalaus meno sklaida Kėdainiuose“. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėjai- Kultūros ministerija ir Kauno apskrities viršininko administracija.

 

Projektas „Senųjų amatų mugė“. Vadovė – A.Pečiulytė. Rėmėja- Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Projektas „Kitos tautos šalia mūsų“ (kartu su NVO „Idėjų malūnas“). Vadovas-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

2004 m. projektai

Edukacinis projektas “Jausmų koridorius metų laikuose”. Vadovė-I.Karčiauskienė. Rėmėja – Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Kraštotyrinis projektas “Tautinio identiteto šaknų beieškant”.Vadovė – R.Lukminienė. Rėmėja – Kultūros ministerija.

 

Projektas “Profesionalaus meno sklaida Kėdainiuose”. Vadovė – A.Pečiulytė. Rėmėja – Kultūros ministerija.

 

Projektas “Praeities pamokos ateičiai”. Vadovas- R.Žirgulis Rėmėjai- Švietimo Kaitos Fondas, Tarptautinė komisija sovietų ir nacių režimų nusikaltimams tirti bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas.

 

Projektas“Mugė aukštaičių ir žemaičių mieste”. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėjas- Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Projektas “Atrandu praeities miestą”(kartu su NVO “Idėjų malūnas”). Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėja- Kultūros ministerija.

 

Edukacinis projektas “Nevėžio lygumos kraštovaizdis, senieji keliai ir dvarvietės” (kartu su Kėdainių dailės mokykla). Vadovas- A.Juknevičius. Rėmėja- Kėdainių rajono savivaldybė.

 

Tarptautinis projektas “Kultūros paveldas interaktyviai”, vykdytas kartu su Didžiaja Britanija, Italija ir Bulgarija. Vadovas – R.Žirgulis. Rėmėjai – ES programa “Kultūra 2000” ir Kultūros ir sporto rėmimo fondas.

 

Projektas “Kėdainių istorija atraktyviai”. Vadovas-R.Žirgulis. Rėmėjai- Kultūros ministerija, Kėdainių rajono savivaldybė ir AB “Danisco sugar”.

2003 m. projektai

Projektas “Gyvoji istorija aukštaičių ir žemaičių mieste”. Rėmėja – Kėdainių rajono savivaldybė. Vadovė – A.Pečiulytė.

 

Projektas „Pasaulis, kurio nebėra“. Vadovė-A.Pečiulytė. Rėmėjas-Švietimo kaitos fondas.

2002 m. projektai

Edukacinis projektas “Žinomi, bet nepažįstami”, įtrauktas į tarptautinio edukacinio projekto “Stiklo karoliukų žaidimas”, finansuojamo “Paribio” fondo (Lenkija), vykdymą. Dalyvavo 12 mokyklų mokiniai ir mokytojai. Autoriai: A.Pečiulytė ir R.Žirgulis. Rėmėjas – “Paribio” fondas (Lenkija).

 

Edukacinis projektas “Atrandu praeities miestą”. Dalyvavo vaikų globos namų “Saulutė” auklėtiniai. Autoriai ir vadovai R.Žirgulis ir J.Buinevičienė (M.Daukšos pagrindinė mokykla, Vaikų dailės mokykla). Rėmėjai – Atviros Lietuvos Fondas ir Europos Kultūros fondas (Nyderlandai).

 

Edukacinis projektas “Holokaustas Kėdainių krašte”. Autorius ir vadovas R.Žirgulis. Rėmėjas – Švietimo kaitos fondas.

 

Projektas “Vaikų kelionė Rėdos ratu”. Autorė ir vadovė R.Lukminienė. Rėmėjas – Kultūros ministerija.

 

Projektas “Kėdainiai – vienas svarbiausių reformacijos centrų Lietuvoje”. Vadovė – R.Adomaitienė. Rėmėja – Evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija.

2001 m. projektai

Projektas “Holokaustas Kėdainių krašte”, pateiktas edukacinių projektų konkursui “Holokausto istorija mūsų žemėje”.

Projektas finansuotas Švietimo kaitos fondo ir Kultūros ministerijos.

Projekto vadovas – R.Žirgulis

2000 m. projektai

Projektas “Kėdainiai – tautų susitikimo vieta”.

Vadovas – R.Žirgulis.

Rėmėjas – Atviros Lietuvos fondas.

A PROJECT ‘THE PAST FOR THE COMMON FUTURE’

In 2016-2017 Kėdainiai Regional Museum together with partners Šėta Gymnasium (Lithuania), Rezekne Academy of Technologies (Latvia), NGO ESTO (Latvia) and ‘Borderland’ Foundation (Poland) implemented a project ‘The Past for the Common Future’ of the EU programme ‘Europe for Citizens’ strand 1 ‘European Remembrance’. This project was dedicated to the 70th anniversary of World War II. The main project’s objectives were to discover and show the generality of the war and its aftermaths not merely to citizens of Lithuania, Latvia and Poland, but also to citizens of the whole Europe, to millions of families that had been dislocated and destinies that had been broken, actualizing the war aftermaths especially among young people involving them into research of history of their families, citizens of their hometowns and contemporaries, collecting photographs of that period as the visual sources of history. The project’s objectives were achieved not only through cognitive and research activity, but also through interactive artistic and creative activities together with young people from Lithuania, Latvia and Poland in cooperation with various artists from the whole Europe in creating objects of the public art, that would help to express obtained knowledge about the aftermaths of the WWII and how the war affected these countries. Also, to improve understanding and interest of citizens of Lithuania, Latvia and Poland about the common European history and encourage the common European public spirit and values, as well as familiarize other European countries with influence of the WWII and aftermaths to the three countries involved into this project by means of preparing the travelling exhibition, the reference material for teachers and educational programs for pupils.

The project was started in January 2016, when groups of pupils and teachers participating in the project’s activities were organized in Kėdainiai, Rezekne and Sejny. On March 3-4, 2016 Kėdainiai Regional Museum organized a preliminary meeting of the project partners’ representatives, that took place in the Multicultural Centre. On April 8-9, there was an opening conference of youth and partners’ representatives from the three countries (110 participants). The participants of the conference had been congratulated by authority of Kėdainiai municipality, representatives of embassies in Lithuania of Latvia and Poland. During the conference, participants watched an educational film ‘The Red Years’ (directed by Jonas Ohman), listened to papers – presentations on the World War II and its aftermaths in regions of Kėdainiai, Rezekne and Sejny. There also was a presentation of the prospective activities of the project. The participants of the project visited Kėdainiai old town, the Museum and its branches, participated in an introduction evening. Next day, the participants had a cognitive tour to the 9th stronghold in Kaunas – one of the main sites of the Holocaust mass killings in Lithuania.

From spring 2016, in all three countries the project’s cognitive and research activities were launched and next year, on May 9-10, 2017 there was a meeting of 80 participants – the project partners and youth from the three countries in Sejny and Krasnogruda (Poland). There participants visited main sites related with history of Sejny and World War II. In Sejny White synagogue, the project’s participants were presented with a performance about destinies of local residents during World War II ‘The Chronicles of Sejny’ produced by a troupe young people of various nations living in Sejny. Later, the participants were presented with a collection of animated films of ‘Borderland’, created with participation of Sejny youth, concentrating on the tragic destiny of Sejny Jews. Next day, in Sejny White synagogue there was a presentation of the travelling exhibition created on a basis of material collected by the project’s participants ‘The Past for the Common Future’ and an educational film having the same name. Later, the project’s participants visited Czeslaw Milosz International Dialogue Centre, established in Krasnogruda manor house, took part in cognitive tours to the manor house and Cz. Milosz, a film screening and creative workshops.

On June 1-2, 2017,105 participants of the project visited in Rezekne, where they visited the main sites related with World War II: Audrini village burnt down by the Nazis, mass killing site in Ancupani, listened to a concert of the klezmer music in Rezekne Green synagogue. In evening, youth of the three countries participated in common activities, learned to dance dances of various nations. Next day, participants took part in a guided tour to Luznava manor house, where the travelling project’s exhibition was presented, as well as the internet map of Rezekne region sites related with World War II and objects of public art created during the project’s implementation. Later, the participants took part in creative workshops as well as in a cognitive and indicative game.

On June 15-16, 2017 there was a meeting of 120 participants of the project in Lithuania. On the first day, the participants visited Vilnius: the Museum of Genocide Victims in the former KGB building, where victims of the Soviet regime had been imprisoned, tortured and murdered and the Tuskulėnai Memorial Complex, where these victims had been buried. Next day, in the Multicultural Centre of Kėdainiai Regional Museum there was a presentation of the travelling exhibition, film and the internet map as well as a show of an author and publicist Arkadijus Vinokuras ‘Mister Arkadas and Holocaust’ and his address, and a lecture of a professor of VU Institute of International Relations and Political Science Dr Violeta Davoliūtė-Opgenorth ‘The Traumas of the Twentieth Century in East Central Europe: From the Past to the Future’. Later, the participants were presented with objects of public art in Kėdainiai, after that, the participants visited a mass grave of the Holocaust victims in Daukšiai village.

On June 30 – July 1, 2017 there was a final meeting of 101 partners of the project, held in Kėdainiai and Paberžė, where the participants discussed about the project, evaluated its results and talked about the project’s succession.

Scientific research
In 2012

The integrated archaeological research of a site of partisans’ bunker in Dovydai forest, Truskava district. Archaeologist Algirdas Juknevičius.

In 2011

Collection of archival and video material about the Soviet and Nazi occupational period in Kėdainiai region in 1940-1953, P.Stolypin, history of Kėdainiai region of the 19th century and the 1863 uprising in Kėdainiai region.

In 2010

The exploratory archaeological research of a site of the 1863 Uprising Museum in Paberžė village, Kėdainiai district. Archaeologist Algirdas Juknevičius.
The exploratory archaeological research in Žydų Street, Kėdainių old town. Archaeologist Algirdas Juknevičius.

2007 m. archeologiniai kasinėjimai Kėdainių senamiestyje sklype Skongalio g. Nr.1

2007 m. Kėdainių senamiestyje buvo tyrinėtas sklypas Skongalio g. Nr.1. Jame numatyta pastatyti VĮ „Registrų centras„ pastatą. Tiriamas sklypas yra Kėdainių senamiesčio urbanistikos paminklo (U-35) ir archeologijos paminklo (A1813)teritorijoje. Tyrimų tikslas – ištirti kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo sudėtį, chronologiją ir formavimosi raidą, patikrinti ar sklype nėra paminklinės vertės statybų liekanų.

Sklypas Skongalio g. Nr.1 yra dešiniojo kranto Kėdainių pusėje. Jis yra 50 m atstumu nuo Nevėžio upės. Sklypas šliejasi prie Didžiosios rinkos aikštės pietinių prieigų ir prie dviejų gatvių – Skongalio gatvės vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose. Sklypas yra trikampio plano, neužstatytas, užželdintas pieva ir apsodintas medžiais. Dabartinis sklypo paviršius beveik lygus, jis yra 30.05-30.50 m virš Baltijos jūros.

Kada suplanuotas sklypas duomenų nėra. Jis nėra paminėtas nei ankstyviausiame 1604 m. miesto inventoriaus sąraše, nei vėlesniuose XVII-XIX a. miesto inventorių sąrašuose. Manoma, kad sklypas suplanuotas XVI a. II pusėje, kada rytinėje dešiniojo kranto Kėdainių pusėje, prie Nevėžio buvo suplanuota stačiakampė Didžiosios rinkos turgaus aikštė, o iš aikštės pietrytinio kampo buvo nutiestos dvi gatvės į Skongalio priemiestį ir priemiestyje įsteigtą laivų prieplauką: viena gatvė, pavadinta Skongalio gatve, vedė į Skongalį, kita gatvė, lygiagreti Nevėžiui, vedė į prieplauką. Sklypas suplanuotas tarp abiejų gatvių, o jo šiauriniame pakraštyje, abiejų gatvių susikirtimo vietoje, buvo įrengta nedidelė aikštelė. Ji užfiksuota XIX a. miesto planuose ir XX a. I pusės foto nuotraukose.

Sklypas tyrinėtas, kasant 4×5 m, 2×6 m, 1,6×5,6 m perkasas. Viso iškastos septynios perkasos, ištirtas 120,2 kv. m plotas: keturios perkasos iškastos sklypo viduryje, dvi vakariniame sklypo pakraštyje, prie Skongalio gatvės ir viena rytiniame sklypo pakraštyje, prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Atkastas 100-170 cm storio kultūrinis sluoksnis su V horizontais. Ankstyviausias kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XV-XVI a, vėlyviausias XX a. I puse.

Pirminį natūralų paviršių sklype sudaro Nevėžio slėnio sąnašos ir slėnyje buvusių užpelkėjusių daubų nuosėdos. Slėnio sąnašos, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis atkastos 1,60 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Užpelkėjusių daubų nuosėdas, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis ir žalsvai pilkas šlynas atkastos 2,06-2,20 m gyliuose nuo dabartinio paviršiaus. Atkasti sluoksniai liudija, kad natūralus paviršius sklypo Skongalio g. Nr. 1 vietoje buvo banguotas: pietvakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse buvo negilios užpelkėjusios ir pašlapusios daubos. Jos pradėtos užpylinėti XVI a., o baigtos XVII a. viduryje

Ankstyviausias kultūrinis sluoksnis datuotas XV-XVI a. Jį sudaro 10-20 cm storio juodžemis, persimaišęs su priesmėliu. Sluoksnis atkastas šiaurinėje sklypo dalyje, kuri buvo iškili ir sausa. Statybų liekanų sluoksnyje nerasta. Sprendžiant iš sluoksnio, sklypo paviršius XV-XVI a. buvo 1,30 m žemiau dabartinio.

Ankstyviausios sklypo užstatymo liekanos datuotos XVII a. Jas sudaro niveliaciniai statybinio laužo sluoksniai, kiemo, buvusio sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksniai bei aikštės tarp dviejų gatvių (Skongalio g. vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose) grindinio fragmentas. Sklypo paviršius XVII a. buvo 1,10 m žemiau dabartinio. Užstatymo liekanų XVII a. horizonte nėra. Jas sunaikino XIX a. statybos. Tikriausiai, kad XVII a. sklype stovėjo mediniai pastatai. Sprendžiant iš kiemo grindinio liekanų ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksnių, pastatai stovėjo prie abiejų gatvių ir prie grįstos aikštės, buvusios šiauriniame sklypo pakraštyje. Į kiemą buvo įvažiuojama iš aikštės ir iš Skongalio g.

Manoma, kad XVII a. suformuotas trikampis sklypo planas ir sklypo užstatymo pobūdis išliko iki I Pasaulinio karo. Šią prielaidą iš dalies patvirtina XIX a. pabaigos ir XX a. I pusės radiniai: pastatų pamatai, grįsto kiemo sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą sluoksniai bei grįstos aikštelės tarp dviejų gatvių šiauriniame sklypo pakraštyje liekana.

Sprendžiant iš atkastų pamatų ir grindinių fragmentų, XIX a. pabaigoje ir XX a. I pusėje sklype stovėjo keturi stačiakampio plano mediniai pastatai. Jie buvo 7×16,8 m; 7×16,2m; 9×21 m ir 5,9x11m dydžio. Du mediniai pastatai stovėjo prie Skongalio g., o du prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Vieno pastato galinis fasadas buvo atsuktas į Skongalio g, kito į gatvę, lygiagrečią Nevėžio upei, o dar dviejų pastatų galiniai fasadai atsukti aikštę tarp dviejų gatvių. Sklypo viduryje buvo lauko rieduliais grįstas kiemas su grįstais įvažiavimais iš aikštės tarp dviejų gatvių ir iš Skongalio g. Kiemo paviršius buvo 0,70-0,80 m žemiau dabartinio paviršiaus. Manoma, kad mediniuose pastatuose veikė smuklės ir karčemos, kadangi viename iš buvusių pastatų atkasti varyklos pamatai.

Po II Pasaulinio karo sklype stovėjo du mediniai pastatai, o didesnė sklypo dalis buvo tuščia. Sklypas tapo tuščias praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje.

Didžiausią atkastų radinių dalį sudaro XVII-XIX a. buitinės keramikos šukės, o vertingiausi radiniai – XIX a. pabaigos – XX a. I pusės kiemo, įvažiavimų į kiemą ir aikštelės tarp dviejų gatvių grindinių fragmentai. Jie buvo užkonservuoti: užpilti švariu smėliu ir uždengti drėgmei, ir šalčiui atsparia plėvele. Grindinius siūloma restauruoti ir pritaikyti prie naujo sklypo užstatymo. Jie žymės XIX-XX a. I pusės sklypo paviršių, bus autentiški praeities reliktai. Naują sklypo užstatymą siūloma formuoti pagal XIX a. pabaigoje- XX a. I pusėje buvusį užstatymą.

                                      Algirdas Juknevičius (archeologas)

2007 m. archeologiniai kasinėjimai buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J.Basanavičiaus g. Nr. 24

2007 m. buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J. Basanavičiaus g. Nr. 24 buvo kasinėtas plotas prie pietinių Kultūros centro prieigų. Jame numatyta pastatyti Kultūros centro priestatą.

Kultūros centro teritorija suformuota ant dešiniųjų Nevėžio ir Smilgos upių aukštutinių terasų. Ji suformuota tarp Dvaro gatvės vakaruose, skersgatvio, einančio statmenai Dvaro gatvei pietuose, Nevėžio terasos šlaito rytuose ir Smilgos terasos šlaito šiaurėje.

Kultūros centro teritorija XVI-XIX a. priklausė Kėdainių dvarui. Dvaro teritorija suformuota maždaug 1535-1537 m. Tais metais dvaras, priklausęs Kėdainių savininkams Radviloms, iš kairiosios Nevėžio pusės buvo perkeltas į dešiniąją ir pastatytas ant aukštutinių Nevėžio, ir Smilgos upių terasų.

Pirmasis šaltinis apie Kėdainių dvarą yra 1604 m. miesto inventoriaus sąrašas. Jame aprašyti dvaro pastatai: minimi seni, bet geros būklės mediniai pastatai, dengti malksnomis. Po kai kuriais pastatais buvo sumūryti rūsiai, o vienas, kitas pastatas, tikriausiai, buvo fachverkinis, kadangi šaltinyje pavadintas „prūsišku mūru“. Kur stovėjo dvaro pastatai neaišku, jų vietos inventoriaus sąraše nenurodytos. Dvaro teritoriją nuo miesto juosė medinė tvora su mediniais vartais. Tvora ir vartai buvo dengti malksnomis.

XVII a. viduryje kunigaikštis Jonušas Radvila, norėdamas Kėdainius padaryti Biržų kunigaikštystės sostine, pradėjo statyti puošnius rezidencinius dvaro rūmus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad iki 1655 m. kovo pradžios dvaro rūmai nebuvo pilnai užbaigti, o užbaigtųjų dalyje buvo įrengti prabangūs interjerai, kuriuos puošė paveikslai ir meno kūriniai. 1655-1658 m. neužbaigtus dvaro rūmus niokojo Jonušui Radvilai priešiškai nusiteikusių didikų kariuomenių daliniai. Nuniokotus rūmus 1664-1668 m. ėmėsi atstatyti Kėdainių savininkas Boguslavas Radvila. Ar jis juos atstatė žinių nėra.

1704 m. birželio mėnesį dvaro rūmus ir ūkinius trobesius apiplėšė, ir susprogdino švedų kariuomenės dalinys, vadovaujamas generolo Adamo Liudviko Levenhaupto.

XIX a. viduryje dvaro teritorija tapo carinės Rusijos nuosavybė. Detaliame 1869 m. miesto plane ji pažymėta „privačia valda, konfiskuota valstybės nuosavybėn“. XIX a. pabaigoje, pasak amžininkų, buvusioje dvaro teritorijoje styrojo rūmų griuvėsiai. Tuo laiku pietinė teritorijos dalis atiteko stačiatikių cerkvei, o didesnė šiaurinė dalis buvo miesto nuosavybė.

Tarpukariu dvaro teritorija buvo perplanuota: pietinėje ir vakarinėje teritorijos dalyse suformuoti miestiečių sklypai, o šiaurinė ir rytinė dalys buvo miesto nuosavybė. Miestiečių sklypams suformuotoje teritorijoje suplanuotos dabartinės Klevų ir Dvaro gatvės, ir skersgatvis statmenai Dvaro gatvei. Jis miestiečių sklypus skyrė nuo miesto savivaldybei priklaususios teritorijos. Pastarosios rytinėje dalyje, prie Nevėžio terasos šlaito buvo pastatytas medinis miesto pradinės mokyklos pastatas, o prie jo 1940 m. sumūryta, bet neužbaigta modernios architektūros miesto pradinė mokykla. Ją 1944 m. susprogdino naciai. Susprogdintos mokyklos vietoje 1961 m. pastatytas dabartinis Kultūros centras, o prie jo suformuotas didelis sklypas, J. Basanavičiaus g. Nr. 24.

Užstatomoje vietoje iškasta 10 įvairaus dydžio perkasų, ištirtas 137 kv. m plotas. Atkastas 16-44 cm storio kultūrinis sluoksnis. Apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XVII a., o viršutinis XX a. I puse.

Pirminį natūralų paviršių tiriamoje vietoje sudaro 14-20 cm storio rausvas aliuvinis priesmėlis su priemolio priemaiša. Jis atkastas 0,65 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus, kuris yra 43,54-43,64 m virš Baltijos jūros. Rausvas aliuvinis priesmėlis yra šaltinių ir polaidžių vandenų, tekėjusių iš aukštesnių Nevėžio terasos vietų, sąnašos. Po aliuviniu priesmėliu slūgso kietai susluoksniuotas rausvos spalvos moreninis priemolis su kalkakmenio priemaiša. Abu sluoksniai yra Nevėžio aukštutinės terasos natūralių sluoksnių viršutiniai horizontai.

Kultūrinis sluoksnis atkastas vakarinėje tiriamo ploto dalyje 0,24-0,26 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Jį sudaro 16-44 cm storio sumintas juodžemis su akmenukais ir kietai sumintų akmenukų luobais. Sumintas juodžemis ir kietai sumintų akmenukų luobai yra negrįsto kiemo sluoksnis, kuriame nėra tarpsluoksnių, o radinių labai mažai. Apatinis kiemo sluoksnio horizontas susiformavo XVII a, o viršutinis XX a. I pusėje. Didesnėje iškasto ploto dalyje kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Jis sunaikintas 1940 m., statant Kėdainių pradinės mokyklos pastatą: kasant pamatų duobę ir liejant betoninius pamatus.

Statybų liekanų, ankstesnių nei XX a. I pusė iškastame plote nėra.

Archeologinių kasinėjimų duomenys liudija, kad pietinėje Kultūros centro teritorijos dalyje, XVII-XIX a. buvo dvarvietės kiemas, o XX a. I pusėje pradinės mokyklos kiemas. Sprendžiant iš kasinėjimų ir istorinių šaltinių, Kėdainių dvaro rūmai ir dvaro ūkiniai pastatai stovėjo už dabartinės Kultūros centro teritorijos. Jie stovėjo į pietus nuo dabartinės teritorijos už XX a. I pusėje statmenai Dvaro gatvei suplanuoto skersgatvio, kuris Kultūros centro teritoriją skiria nuo privačių sklypų. Privatūs sklypai dvaro rūmų vietoje suplanuoti ir apstatyti XX a. I pusėje.

                                       Algirdas Juknevičius (archeologas)

Archaeological researches of Kėdainiai Old Town

Research of the Old town cultural layer, publication of research data, collection of archaeological findings and their scientific analysis is one of Kėdainiai Regional Museum scientific activities fields.

The cultural layer of Kėdainiai Old town is being excavated since 1986. Throughout the twenty years, an area of about 3 hectares of the 87 is researched. The area is the Old town and has a status of national monument.

Researches of the Old town cultural layer have not only cognitive importance, but also practical value. Uncovered boundaries of vanished plots, remains of buildings and cellars, cobbles of streets and squares provide important data for preparing regeneration projects of the Old town quarters and particular plots, restoring old and constructing new buildings.

During excavations of particular areas of the Old town, researchers not only estimate a thickness and constitution of a cultural layer, its extent or formation throughout more than 600 years, a period of Kėdainiai town existence, but also fix and research constitution and structure of natural layers, what were formed in a valley of the Nevėžis River and its upper terraces. Such researches let estimate a conformation of Kėdainiai terrain before people settled there and answer a question, when people settled in the area of the present Kėdainiai and why they chose that area of the Nevėžis valley.

The cultural layer of the Old town is one of the main sources, what helps to know better the historical development of Kėdainiai, household and culture of people, who lived there. The research data of the cultural layer are greatly important in estimating rise of Kėdainiai, its primary build-up, planning of plots and problems of the town dwellers.

From 1986 till 1990 Kėdainiai Old town was researched by excavations of exploratory character, but since 1990 researches of a larger extent have been started: in 1990 – 1991 after exploring of an area of 688 m2 in the southern corner of the Old Market Square, remains of stone and wooden buildings the 16th-19th c. were uncovered; in 1992 after exploring of an area of 985 m2 in a corner of Radvilų and Skongalio streets, fragments of a wooden settlement of the 14th-15th c. were uncovered, in 1992 – 1998, plots alongside the main streets of the Old town were researched estimating their size and character of a build-up.

Monuments of architecture of Kėdainiai Old town have been researched since 1999. In 1999 a research of Kėdainiai Gymnasium Illustrum of the 17th-19th c. had been carried out, in 2002 – 2003 there were researches of buildings of synagogues’ complex of the 18th-19th c., in 1998 and 2004 – researches of houses of the Scots Stigley and Arnet. The data of the archaeological researches had been applied in restoration of the buildings.

                             Algirdas Juknevičius

                             Archaeologist

Ethnographical researches

Kėdainiai Regional Museum gives great attention to the ethnic heritage in order to preserve the heritage and its succession.

The Museum organizes ethnographical expeditions every year. During the expeditions, a material of separate presenters is fixed.

Today, it is very important that the collected material wouldn’t be just archival values. Therefore, besides fixation, it is attempted to preserve the ethnic heritage and searched for appropriate ways of spread.

The most unique and interest samples of preserved customs, folklore and believe are described in the district press; there are broadcasts of the local TV and radio about the ethnic culture of Kėdainiai region. Publications of the most authentic material in the republic press: ‘Šiaurės Atėnai’, ‘Liaudies kultūra’ and ‘Ūkininkas’ started two years ago.

In a repertoire of the district folklore ensembles preference is given to the region’s folklore. The repertoire is continually complemented with verbal folklore kept in Kėdainiai Regional Museum.

Workers of culture and pedagogues increasingly go deep into their regional culture and, using the collected material, enrich cultural events, integrate it into lessons and realize in projects’ conceptions.

Kėdainiai Regional Museum implements ethno cultural educational activity, organizes lessons and carries out projects. During the lessons pupils get acquainted not only with ethnography, but also with customs of their region, folklore and beliefs, listen to folk songs, learn to sing them and play ethnographical games.

Regina Lukminienė

Ethnography researcher

Tarptautinė istorikų ir archeologų konferencija Sankt Peterburge

2006 m. gruodžio 4-8 d. Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius dalyvavo tarptautinėje istorikų ir archeologų konferencijoje Sankt Peterburge (Rusija), kurią organizavo Rusijos Mokslų Akademijos Materialinės kultūros institutas. Konferencijoje buvo gvildenamos Lietuvos ir šiaurės vakarų Rusijos istorijos ir archeologijos problemos. A. Juknevičius skaitė pranešimą „Škotų bendruomenė Kėdainiuose XVII- XVIII a.“

2006 m. archeologiniai kasinėjimai M. Daukšos viešosios bibliotekos kieme

2006 metų liepos ir rugpjūčio mėnesį Kėdainių senamiestyje buvo tyrinėtas M. Daukšos viešosios bibliotekos kiemas, Didžioji rinka Nr. 9 ir Nr. 11. Ištyrus 208 m2 dydžio kiemo plotą nustatyta:

  • pirminis natūralus paviršius arba įžemis slūgso 1,20 m gylyje. Jį sudaro tamsiai pilkos spalvos aliuvinis priesmėlis, kuris yra Nevėžio senvagės nuosėdos. Senvagės priesmėlio nuosėdos kietai susluoksniuotos. Jos skleidžia aitrų dumblo kvapą.
  • kultūrinis sluoksnis atkastas 0,4 m gylyje. Jis yra 0,8 m storio, susiformavęs iš dviejų horizontų – apatinio, datuoto XIV – XV a ir viršutinio, datuoto XVI – XVIII a.
  • apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas atkastas 0,8-0,9 m gylyje. Jis yra 0,3-0,4 m storio, susiformavęs iš šviesiai pilkos spalvos priesmėlio ir juodžemio intarpų sluoksnio. Priesmėlio sluoksnyje aptikta smulkių medžio angliukų, medinių kuoliukų žymių, degto molio ir molio tinko trupinių bei XIV – XV a. puodų šukių. Medinių kuoliukų žymės yra tvorų liekanos, o degto molio ir molio tinko trupiniai – molinių židinių, stovėjusių mediniuose namuose, likučiai. Jie liudija, kad XIV – XV a. dabartiniame M. Daukšos viešosios bibliotekos kieme stovėjo mediniai namai su molio židiniais, o sklypų ribas žymėjo žabais pintos tvoros.
  • viršutinis kultūrinio sluoksnio horizontas atkastas 0,4 m gylyje. Jis yra 0,4-0,5 m storio, susiformavęs iš juodžemio sluoksnio. Sluoksnis datuotas XVI – XVIII a.  Jame atkasta sudegusių ir sutrūnijusių rąstų liekanų, krosnies griuvenų, statybinės ir buitinės keramikos fragmentų, ir monetų lobis, kurį sudaro 603 variniai Jono Kazimiero šilingai. Radiniai liudija, kad XVI – XVIII a. dabartiniame M. Daukšos viešosios bibliotekos kieme stovėjo mediniai namai, kurie galiniais fasadais buvo atsukti į Nevėžio upę.
  • tiriamoje kiemo vietoje atkasti XVII ir XVIII a. mūrinių pamatų fragmentai, XX  a. pradžios rūsys ir XX a. II pusės betoniniai pamatai. Pamatai ir rūsys be aiškios planines struktūros ir apnaikinti XX a. statybų, todėl nėra paminklinės vertės. XX a. pradžios rūsys prastai sumūrytas ir apnaikintas XX a. II pusės statybų. Rūsys taip pat nėra paminklinės vertės.
2006 m. archeologiniai kasinėjimai sklype Senoji gatvė Nr. 18, Kėdainių senamiestyje

2006 metais Kėdainių senamiestyje, sklype Senoji gatvė Nr.18 buvo atkasti du mūriniai rūsiai. Vienas rūsys mūrytas XIX a. viduryje, o kitas – XVI a. pabaigoje ir yra seniausias mūrinis statinys dešiniojo kranto Kėdainių pusėje.

XIX a.rūsys atkastas Senosios rinkos aikštės ir Senosios gatvės kampe.

Rūsys yra stačiakampio plano, 13,9 m ilgio lygiagrečiai Senajai rinkos aikštei ir 7,5 m pločio lygiagrečiai Senajai gatvei. Jis yra dviejų patalpų su dviem laiptinėmis. Pagrindinė skliautuota rūsio laiptinė su tambūru mūryta prie mažosios patalpos, o  kita laiptinė – neskliautuota ir be tambūro – mūryta didžiojoje rūsio patalpoje. Abi laiptinės į rūsį veda iš Senosios rinkos aikštės.

Abi rūsio patalpos perdengtos pusiau cilindriniu skliautu, mūrytu per plytos plotį. Perdangos aukštis nuo rūsio akmenų grindų – 2,4 m.

Rūsio sienos mūrytos iš stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių ir plytų kurių vidutiniai dydžiai –  27,5-27,9 x 13,5-14,5 x 6,2-7,1 cm, o jų šonuose padarytos išilginės braukos. Plytos būdingos XVII a. Jos surinktos ir rūsio mūre panaudotos iš apleistų arba apgriuvusių XVII a. pastatų.

Rūsys mūrytas po stačiakampio plano 20,9×7,5 m dydžio namo rytine dalimi. Namas statytas 1821-1869 metais pietiniame tuometinės Senosios rinkos aikštės pakraštyje. Jis užfiksuotas 1889 metų nuotraukoje, kurioje matyti, kad namas buvo mūrinis, vieno aukšto su mansarda ir stačiu dvišlaičiu stogu, dengtu skiedromis. Namas nugriautas po II Pasaulinio karo, o skliautuotas rūsys apgriautas ir užpiltas statybiniu laužu, ir šiukšlėmis.

XVI a. rūsys atkastas 7,5 m į pietus nuo Senosios rinkos aikštės pietinės kraštinės ir 12,4 m į vakarus nuo Senosios gatvės. Jis atkastas prie XIX a. viduryje mūryto namo su skliautuotu rūsiu.

Rūsys yra kvadratinio plano 7,24 x 7,55 m dydžio, vienos patalpos su skliautuota laiptine ir skliautuotu tambūru. Rūsio patalpa 6,35 x 6,65 m dydžio ir 2,7 m aukščio.

Vakarinėje patalpos sienoje sumūryta 1,20 m pločio, 1,0 m aukščio ir 0,60 m gylio skliautuota niša, o pietinėje sienoje – 0,7 m pločio švieslangis. Švieslangis beveik sunaikintas. Išliko tik apatinės jo dalies fragmentas.

Rūsio laiptinė ir tambūras mūryti rytinėje patalpos dalyje Laiptinė yra 1,3 m pločio ir 4,60 ilgio, o tambūras – 1,3 pločio, 2,05 m ilgio ir 2, 25 m aukščio. Laiptinė ir tambūras į rūsio patalpą veda iš pietų.

Rūsio sienos 0,9-1,1 m storio, mūrytos iš stambių lauko riedulių. Lauko rieduliai plokšti 0,9 x 1,3 x 0,3-0,5 m skersmens, dėti eilėmis ir surišti riebiu kalkių skiediniu. Tarpai tarp lauko riedulių vietomis mūryti iš plytų.

Viršutinė rūsio sienų dalis mūryta iš plytų. Ant jų buvo padėtos rūsio perdangos sijos. Apatinė rūsio sienų dalis platesnė per 0,2 m už sienas ir remiasi į natūralų smėlio, smulkaus žvyro ir žvirgždo sluoksnį, kuris suneštas Nevėžio upės.

Rūsio grindys stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių. Lauko rieduliai dėti ant natūralaus Nevėžio sąnašų sluoksnio. Jie yra 2,7 m žemiau buvusios rūsio  perdangos. Taigi, rūsio patalpa buvo 2,7 m aukščio.

Rūsio laiptinės ir tambūro siena 0,55 m storio, mūryta iš raudonų ir gerai išdegtų plytų, kurių vidutiniai dydžiai – 25,1-28,4 x 12,8-15,6 x 8,3-7,4 cm. Plytų šonuose išilgai ir skersai padarytos braukos. Plytos rištos renesansiniu būdu. Laiptinės skliautas mūrytas “eglute” per plytos plotį, o tambūro skliautas pusiau cilindrinis, mūrytas taip pat per plytos plotį.

Laiptinės tambūro durų, vedančių į rūsio patalpą, anga skliautuota, 1,82 m aukščio nuo slenksčio ir 1,07 m pločio. Durų angos pakraštyje išliko geležiniai durų viriai.

Laiptinės laiptai mūryti iš šonais paguldytų ir stačiai padėtų plytų, rištu kalkių skiediniu Tambūras grįstas stambiais ir vidutinio dydžio lauko rieduliais.

Rūsys datuotas XVI a. pabaiga. Jo statybos datą liudija kvadratinis planas, gotikinis ir renesansinis mūras, balkinis perdengimas bei mūro tinke rastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto III Vazos sidabrinis šilingas su 1599 metų data.

Rūsys ir ant jo stovėjęs kvadratinio plano dviejų aukštų namas XVI a. pabaigoje ir XVII a. I pusėje buvo Senosios rinkos turgaus aikštės viduryje. Nepatvirtintais, tačiau ir nepaneigtais duomenimis name buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, o rūsyje – rotušės kalėjimas.

Rūsys užpiltas ir nenaudotas XVII a. II pusėje – jis užpiltas ir nenaudotas po gaisro. Mūrinis namas, stovėjęs ant rūsio, buvo atstatytas ir sujungtas su kitu namu, mūrytų prie Senosios gatvės.

Tautosakos rinkimas

Vyr. muziejininkė – etnografė Regina Lukminienė fiksavo tautosaką ir papročius Beinaičių ir Akademijos kaimuose. 2006 06 mėn.

Mokslinė konferencija Molėtuose

Direktorius R. Žirgulis skaitė pranešimą „Kėdainiai: Radvilų periferija ar centras?“ mokslinėje konferencijoje „Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai“, vykusioje 2006 11 15 Molėtuose.

2005 m. mokslinė veikla

Muziejininkė Jūratė Nekrašienė skaitė pranešimą „Kėdainių krašto muziejaus veikla XVIII a. karmelitų vienuolyno pastate“ VIII muziejų mokslinėje konferencijoje „Muziejai istoriniuose pastatuose“ (Vilnius). 2005 04 28.

Vyr. muziejininkė – etnografė Regina Lukminienė dalyvavo ekspedicijoje „Žmogus ir gyvenamoji aplinka Bartkūniškio, Akademijos, Medėkšių, Devynduonių kaimuose“. 2005 06 13-27.

Direktorius R.Žirgulis dalyvavo rengiant Kėdainių turistinio įvaizdžio formavimo galimybių studiją. 2005 06 – 09 mėn.

Archeologas Algirdas Juknevičius skaitė pranešimą „Kėdainių urbanistikos raida XIV – XVII a.” tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos ir Rusijos Šiaurės Vakarų regiono miestų tapatybė” Lietuvos istorijos institute 2005 09 20.

Vyr. muziejininkė – etnografė Regina Lukminienė pateikė darbą respublikiniam Lietuvos liaudies kultūros centro organizuotame respublikiniame konkurse „Etniniai kultūros šaltiniai. Žmogus ir gyvenamoji aplinka. 2005 m. lapkričio mėn.

Daugiakultūrio centro administratorė Audronė Pečiulytė skaitė pranešimą „Kėdainiai – provincijos fenomenas“ tarptautinėje konferencijoje „Daugiakultūris Lietuvos miestų paveldas: istorinė patirtis, šiandiena ir ateities perspektyvos“ (Vilnius). 2005 12 15

Galerija