header-img
Sitemap
Version for the disabled
Algimanto Lūžos paroda “Vandens harmonija”
Pradžia:2019 April 17 - 11:00
Pabaiga:2019 May 20 - 11:00
Address:Didžioji g. 19
Algimanto Lūžos paroda “Vandens harmonija”

Kėdainių krašto muziejuje veikia Algimanto Lūžos paroda “Vandens harmonija”.

Paroda veiks iki gegužės 20 d. 

Algimanto Lūžos foto objektyve – Krekenavos gamtos stebuklai

Vienintelis valstybinių miškų žinyboje dirbantis veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža (59) – prižiūri ne tik Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno galiūnus, bet ir Vidurio Azijos, Kazachstano privačių žvėrynų žvėris. Dar jį būtų galima vadinti ir fotografu, genetiku mėgėju, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų retų ir nykstančių rūšių tyrinėtoju, buvusiu šalies Veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininku, net žolininku. Pats nuo Plungės kilęs, o dabar Krekenavoje gyvenantis A. Lūža save pristato kaip veterinarą, didžiausias gyvenimo pamokas gavusį miške.

Prieš šešerius metus veterinarijos gydytoją įdarbino Panevėžio miškų urėdija. Jam buvo skirta rūpintis stumbrais, muflonais ir dėmėtaisiais elniais. Pradėjęs dirbti urėdijoje A. Lūža gavo iš Aplinkos ministerijos nurodymą stebėti, analizuoti, fotografuoti, filmuoti į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų retų gyvūnų rūšis. Be abejonės, veterinaras stebi stumbrų genetiką. Neseniai lenkai pasikvietė jį tirti jų stumbrų genetikos, mat vienintelis tai savo šalyje darantis lietuvis šioje srityje pralenkė ir juos.

Stebėti – tai kasdienis jo darbas. A. Lūža fiksavo aštuonis įvairių paukščių lizdus nuo jų susukimo, kiaušinių padėjimo, paukščiukų išsiritimo iki išskridimo iš lizdo. Į A. Lūžos kadrus pateko kėkštai, strazdai, lingės, kragai, laukiai, suopiai, varnėnai, geniai. Kai tik turi laiko, A. Lūža čiumpa fotoaparatą ir lekia į mišką. Žino, kur kieno lizdas, kur kokia gyvatė, vabalas retas, drugelis gyvena.

Veikiausiai poną Algimantą galima vadinti gyvenimo fotografu, nes jis linkęs įamžinti viską, kas gyva, kas vyksta šalia.

Algimantas Lūža mėgėjiškai fotografuoja nuo 2014 m. Fotografija susidomėjo beveik atsitiktinai, iš profesinių interesų – kasdien daug laiko tenka praleisti miške, stebėti girininkijos, kurioje dirba, prižiūrimus laukinius gyvūnus. Kilo noras tai, ką pastebi gamtoje – įamžinti. Pamažu pradėjo ieškoti įdomesnių rakursų, įsigijo reikiamos technikos.

Nuotraukų su nepaprastais gamtos vaizdais sparčiai daugėjo, išdįsta jas parodyti ir kitiems.

Žinia apie fotografuojantį veterinarijos gydytoją ėmė plisti, ir atsirado dar daugiau parodų su įdomesniais kadrais.

Paroda „Vandens harmonija“ atsirado 2016 –ųjų vasarą užfiksuotų Nevėžio upės ir kitų apie Krekenavos miestelį esančių vandens telkinių ir saulės atspindžių žaismės. Šis ciklas – vienas netikėčiausių A. Lūžos darbuose.