Dalyvauja:

Nerijus Masevičius (baritonas)

Jūratė Širvytė-Rukštelė (šokėja)

Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa)

Vytautas Dovydauskis (klavesinas)

Saulius S. Lipčius (liuto forte, barokinė gitara)

Martin Daniel Zorzano (violonė, Meksika)

Adrian Schvarzstein (aktorius)

Režisierius Adrian Schvarzstein (Ispanija)

“Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą” – XVI-XVII amžiaus muzikos, dainos ir šokio komiškas spektaklis, kurio dramaturgija švelniai jungia pagrindinius italų, prancūzų, ispanų, anglų teatro principus, o komiškumas ir saviironija priartina artistą prie žiūrovo.

Pagrindinė artistų kūrybą lydinti tema – teatras ir publika. Šv. Genezijaus trupė prisistato kaip artistai, turintys vienintelį ir paprasčiausią tikslą – patenkinti žiūrovą, kupiną atsineštų su savimi lūkesčių elitinės senosios muzikos ir šokio žanro profesionalams. Kaip gerame restorane, artistai bando vaišinti publiką skanėstais, kurių iš jų tikimasi. Jie nekelia filosofinių idėjų ar būties klausimų, pateikia savo pasaulio viziją ir tikisi vieno – kad publika džiaugsis tuo, ką jie groja, dainuoja ir rodo. Šios trupės artistai nevengia klaidų, nukrypimų nuo scenarijaus, veliasi į tarpusavio santykius scenoje, tuo negailestingai nuversdami nuo pjedestalo artisto mitą. Menininkai kuria klišes ir čia pat jas sulaužo, taip kvestionuodami senosios muzikos žanro elitiškumą ir išskirtinumą.

Spektaklyje naudojami interaktyvūs commedia dell’arte teatro elementai, leidžiantys žiūrovą įtraukti į dramaturgijos kūrimą. Muzika, šokis, daina bei aktorystės menas susitinka tam, kad atspindėtų vientisą įvairių scenos žanrų sintezę, kurios šaknys siekia baroko ir senesnius laikus.

Spektaklio pagrindinis motyvas – beribės vaizduotės ir fantazijos galimybės, kurios klajojančių artistų trupei leidžia stebinti žiūrovus, įtikinti apie savo ir kitų šalių menų ir kultūros išmanymą. Išprususęs ir dėmesingas žiūrovas pastebės, kad vaizduojami Italijos Commedia dell Arte, Prancūzijos karališkojo dvaro spindesys, Anglijos jūreivių linksmas gyvenimas ar Ispanijos aistros tėra gražus ir nuoširdus aktorių vaizduotės kūrinys. Nuostaba, elegancijos estetika, komizmas ir saviironija, neutralizuojantys senosios muzikos ir šokio banalumą – tai spektaklio ingredientai, kuriame žiūrovas tampa ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu.