LietuviškaiEnglish
Leidybinė veikla Spausdinti

2012 m. išleista:

Audronė Pečiulytė ir Regina Adomaitienė išleido mokomąją knygą „Nevėžio slėnio paslaptys“

2011 m. išleista:

Parengta ir išleista knyga bei kompaktinė plokštelė „Kėdainių kraštas  svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje“. Knygą sudaro 156 psl., tiražas – 1000 egz., CD tiražas – 500 vnt. Autoriai: Rimantas Žirgulis ir Vaidas Banys.

2010 m. išleista:

Konferencijos medžiaga „Neišmoktos P.Stolypino pamokos“. Sudarytojai: Audronė Pečiulytė – Daugiakultūrio centro vadovė ir Jevgenija Šlikienė – Kėdainių rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė.

Rėmėjai: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, P.A. Stolypino palikimo tyrimo fondas (Rusija, Maskva), AB „Lifosa“.

Elektroninę knygos versiją galite atsisiųsti čia.

2008 m. išleista:

Lankstukas „Arnetų namas Kėdainiuose“


2008 m. Kėdainių krašto muziejus paruošė ir išleido informacinį lankstuką (sudarytojas Vaidas Banys) apie XVII a. vidurio škotų pirklio Jono Arneto namą, kuriame planuojama įkurti daugiafunkcį kultūros centrą, atkuriantį Kėdainių miestietiško gyvenimo realijas XVII-XIX a.


Fotoalbumas „Kėdainiai“


2008 m. Kėdainių krašto muziejaus fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Vydas Bečelis išleido meninės fotografijos albumą „Kėdainiai“.

„XX-XXI amžių sandūroje Kėdainiuose kuriantis fotografas Vydas Bečelis tęsia pirmtakų tradicijas ir savitai mato savo gimtąjį miestą. Žvelgiant į jo nuotraukose užfiksuotus Kėdainių vaizdus galima kaskart iš naujo pamilti šį vieną iš seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų.“ (R. Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius)

Leidnio leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas ir Kėdainių rajono savivaldybė. Spausdino UAB „Sapnų sala“.

 

„Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918-1940 m.“

 

2008 m. vasario 12d. Kėdainių krašto muziejus pakvietė visus besidominčius krašto istorija į konferenciją „Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918-1940 m.“ Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir pirmųjų savivaldybių kūrimosi šalyje ir Kėdainių krašte 90-ųjų metų jubiliejus.

Pranešimus skaitė monografijos „Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918-1920 m.“ autorė, istorikė iš Kauno VDU ir Šiaulių universiteto dr. Aistė Morkūnaitė–Lazauskienė, Kėdainių rajono istorijos mokytojai ir Krašto muziejaus darbuotojai.

Leidinyje spausdinami konferencijoje skaityti pranešimai ir nuotraukos iš Krašto muziejuje parengtos kilnojamosios parodos „Kėdainiai 1918-1940 m.“

Leidinį spaudai parengė Audronė Pečiulytė (Daugiakultūrio centro vadovė).

Leidinio leidybą rėmė Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

 

„Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras“


2008 m. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras paruošė ir išleido informacinį lankstuką apie Daugiakultūrio centro veiklą.



2007 m. išleista:

Leidinys „Kėdainių krašto muziejaus edukacinė veikla“


2007 m. Kėdainių krašto muziejus išleido leidinį „Kėdainių krašto muziejaus edukacinė veikla“. Šis leidinys skirtas Kėdainių krašto muziejaus edukacinei apžvalgai. Jame pateikiama muziejaus edukacinė programa, nuotraukos iš įvairių pamokų. Kartu yra pristatomi nauji edukaciniai projektai „Pažinkime daugiakultūrį Kėdainių miestą“ ir „Etninis paveldas – jaunajai kartai“, kuriuos rėmė Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

Leidinio leidybą rėmė Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Rengėjai: A.Pečiulytė ir R.Žirgulis.

Leidinyje panaudotos: V.Bečelio, A.Pečiulytės, R.Lukminienės, R.Žirgulio ir Kėdainių krašto muziejaus fondų fotonuotraukos.



2006 m. išleista:

 

Kompaktinė plokštelė „Kėdainiai. Istorija“

 

2003 m. rudenį Kėdainių krašto muziejus inicijavo kompaktinės plokštelės apie Kėdainių istoriją išleidimą. Šiam tikslui buvo kooperuotos rajono savivaldybės, Kultūros ministerijos ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ lėšos. Kadangi Kėdainių istorija ir paveldas yra labai turtingi, todėl reikėjo surasti, atrinkti ir pateikti labai daug nuotraukų, dokumentų, planų bei parašyti naujų tekstų. Nemaža dalis labai svarbios ir reikalingos išleidimui medžiagos saugoma Vilniaus archyvuose, todėl teko pasitelkti į pagalbą VU Istorijos fakulteto studentus. Pirminę plokštelės koncepciją kūrė prof. A. Bumblauskas ir jo studentai, o galutinę struktūrą ir tekstus kūrė archeologas A. Juknevičius ir direktorius R. Žirgulis.

Plokštelė buvo pristatyta visuomenei 2006 m. balandžio 7 d. Daugiakultūriame centre. Ji susilaukė visuomenės dėmesio ir yra pirmas visą miesto istoriją apimantis gausiai iliustruotas leidinys nuo 1928 m.

 

2005 m. išleista:

Kompaktinė plokštelė „Margi dvarai“

2005 m. platesnei žodinio paveldo sklaidai rajone buvo įgyvendintas projektas, išleista kompaktinė plokštelė „Margi dvarai“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros ministerija. Projekto partneris Lietuvos Liaudies kultūros centras.

Kompaktinėje plokštelėje išleista užfiksuotų pavienių dainininkų, muzikantų ir gyvuojančių folkloro ansamblių įrašai. Plokštelėje siekta atspindėti kuo platesnę krašto liaudies dainų žanrų įvairovę. Čia vaikų, jaunimo, vestuvių, šeimos, darbo, našlaičių dainos, pasakojamosios bei smulkiosios tautosakos pavyzdžiai. Savita melodine, formos struktūra, tekstų archaiškumu išsiskiria vaikų formulinės dainos  kadaise turėjusios apeiginę funkcinę paskirtį. Beveik visos dainos priskiriamos Aukštaitijos regionui būdingam homofoninio daugiabalsumo stiliui. Iš viso įrašyta 39 vienetai žodinės liaudies kūrybos atlikti kūriniai.

Kompaktinėje plokštelėje galima išgirsti garbingo amžiaus pateikėjų, išsaugojusių prigimtinį ryšį su natūralia dainavimo tradicija, greta- folkloro perėmėjų, viduriniosios kartos ir vaikų ansamblių dalyvių, įtaigiai atliekama liaudies kūryba. Plokštelėje skamba neišsemiamų pateikėjų Kotrynos Pilinkuvienės, Emilijos Paškevičienės, folkloro ansamblių Akademijos kultūros namų „Seklyčios“, Kėdainių kultūros namų „Jorijos“, Aklųjų ir silpnaregių „Temela“, vaikų Labūnavos pagrindinės mokyklos „Pėdelis“ dainos, tautosaka. Kiekvieno suaugusiųjų folklorinio ansamblio savitumą lemia vienas ar keli dalyviai, į ansamblį įnešę savo atmintyje išlaikytas dainas, ratelius, žodinę tautosaką, papročius. Tai Bronė Gaučienė („Seklyčia“), Danutė Makelienė ir Bernardas Kažukauskas („Jorija“), Irena Parnavienė („Temela“).

Tradicinės muzikos gerbėjai galės pasiklausyti 1999 metais etnoinstrumentologinėje ekspedicijoje užfiksuotų- šviesios atminties Stasio Počepavičiaus (armonika) bei Juozo Rumbos (bandonija)- griežiamų kūrinių.

Kompaktinė plokštelė skirta moksleiviams, pedagogams, kultūros darbuotojams, folkloro  gerbėjams.

 

                   
12
 
90