LietuviškaiEnglish
Projektai Spausdinti

Vykdant projektą „Praeitis bendrai ateičiai“ praturtinti Kėdainiai

Praėjusią savaitę Kėdainių krašto muziejaus dar 2015 m. laimėto ES programos „Europa piliečiams“ 70-
osioms Antrojo pasaulinio karo metinėms skirto tarptautinio projekto „Praeitis bendrai ateičiai“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos susitiko Kėdainiuose, kur buvo ne tik pristatyta paroda ir filmas, skaityta paskaita, rodytas pantomimos etiudas, bet ir miesto erdvėse atidengti net du viešojo
meno objektai.

Vilniuje – Tuskulėnų rimties parkas, Genocido aukų muziejus

Birželio 15-ąją projekto dalyviai susirinko Vilniuje. Pagrindiniai objektai, kuriuos turėjo aplankyti mokiniai, buvo susiję su Antruoju pasauliniu karu, nes juk vienas iš pagrindinių projekto tikslų -
parodyti šio karo ir jo pasekmių bendrumą Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat ir visos Europos gyventojams.

Tuskulėnų dvaro teritorija – tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės. Kėdainių, Rėzeknės, Seinų mokiniai ir juos lydėję projekto vadovai bei mokytojai apsilankė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume ir susipažino su unikalia Inos Skardžiūtės-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našlė“. Genocido aukų muziejus įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo vykdomi sovietų nusikaltimai. Mokiniai galėjo apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo.

Kėdainiuose – nuo parodos iki paminklų

Paroda ir filmas

Kitą dieną projekto dalyviai rinkosi į Kėdainių daugiakultūrį centrą, kur buvo pristatyta kilnojamoji paroda „Praeitis bendrai ateičiai“. Paroda buvo parengta naudojantis Kėdainių krašto muziejaus ir trijų šalių vaikų surinkta medžiaga. Jaunimas, vadovaujamas specialistų, pats tyrė savo krašto istoriją Antrojo pasaulinio karo metu, rinko fotografijas, medžiagą, klausinėjo, užrašė, o paskui ta medžiaga buvo panaudota rengiant parodą. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos jaunimo surinktos istorinės medžiagos pagrindu parengtą parodą apie Antrojo pasaulinio karo įtaką trijų šalių šeimų likimams papildė to paties pavadinimo edukacinis filmas.

„Atskleidžiamos karo priežastys: sovietų ir nacių draugystė, pasireiškusi 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo - Ribentropo paktu ir Europos pasidalinimu įtakos zonomis, o po to bendrai okupuota Lenkija bei prasidėjusios sovietinės represijos okupuotoje Lenkijos dalyje. Po to sekė 1940 m. Lietuvos ir Latvijos okupacija, rinkimų farsas ir aneksija, 1941 m. pirmieji masiniai trėmimai. Filme pasakojama apie 1941?1944 m. nacių okupaciją, holokaustą, antrąją sovietų okupaciją, jos metu prasidėjusį partizaninį karą ir antrąją trėmimų bangą. Kuriant filmą panaudotos Kėdainių krašto muziejaus nuotraukos, gyvų įvykių liudininkų pasakojimai, kino kronika. Filmas galėtų būti naudojamas kaip metodinė medžiaga istorijos pamokose, padėtų mokiniams geriau suvokti Antrojo pasaulinio karo seką, jo tragiškų pasekmių reikšmę ir mąstą Lietuvos, Latvijos, Lenkijos gyventojams,“ – pasakojo Kėdainių krašto muziejaus direktorius, projekto autorius ir vadovas Rimantas Žirgulis.
 
Pantomimos etiudas ir nuoširdi kalba

Rašytojo ir publicisto Arkadijaus Vinokuro pasirodymas „Misteris Arkadas ir Holokaustas“ negalėjo palikti abejingų: tai, kas buvo rodoma, juk gali būti sietina ir su šia diena. Klounas atvyksta į miestelį pajuokinti žmonių, bet pasirodymo metu Antrojo pasaulinio karo metu žudyti vežamų žydų balsai, garsai, vaizdai įsiveržia į klouno spektaklį. Jis bando bėgti. Žinoma, kaip ir visais laikais, atsiranda nieko nedarančių arba pabėgėlį niekinančių stebėtojų.

Po mažyčio spektaklio A. Vinokuras tarė žodį, kurio esmė tokia: abejingumas kito nelaimei kaip galutinis blogis. „Mes kiekvieną mielą dieną renkamės tarp blogio ir gėrio, tai yra tarp atjautos ir abejingumo. Manymas, kad kito nelaimė yra tavo laimė visuomet baigiasi tuo, kad nelaimė pagaliau pasibeldžia ir į tavo namus. Todėl, kai ateini į mokyklą, matai liūdintį klasės draugą, paklausk jo ar jos, ar gali kuo padėti, ar reikia pagalbos ar paramos. Tai tikrai nėra sunku, o rezultatas stulbinamas. Juk niekas nenori būti pamirštas ir su savo kančia paliktas vienas ar viena, - sakė jaunimui aktorius.
A.Vinokuro nuomone, holokaustas nebūtų įvykęs, jeigu žmonės būtų ištiesę ranką. „Net 1 560 tokių žmonių yra žinoma. Buvo tiek pat nežinomų. Bet, deja, per mažai. Tie, ištiesusieji ranką, tai nedarė dėl atlygio. Jie tai darė dėl to, kad jiems nebuvo vis viena“.

Paskaita, atvirukai, žemėlapis

Po VU prof. Violetos Davoliūtės-Opgenorth trumpos ir konstruktyvios paskaitos „XX a. traumos Rytų ir Vidurio Europoje: iš praeities į ateitį“ projekto autorius ir vadovas R. Žirgulis pristatė neseniai išleistus atvirukus, kuriuose – to meto žmonės, pastatai, kiti objektai, kalbantys apie skaudžius laikus. Viename atviruke matome grafo E. F. Totlebeno rūmų fragmentą su saulės laikrodžiu, o šalia - jau nacių 1944 m. sugriautų rūmų, t. y. griuvėsių, vaizdas. Kitame atviruke – tarpukario Kėdainių sinagogos, Skerdiko namelis, kuris taip pat nacių buvo nugriautas 1942 m. Keli atvirukai, kuriose regime tiesiog laimingų tąkart Lietuvos, Latvijos, Lenkijos vyrų, moterų, vaikų veidus.

R. Žirgulis taip pat pristatė projekto metu sukurtą sovietinės ir nacių okupacijų nusikaltimų pėdsakų Kėdainiuose žemėlapį. Beje, ir Rėzeknėje buvo pristatytas panašus interaktyvus regiono žemėlapis, kuriame pažymėti bei aprašyti su Antruoju pasauliniu karu susiję objektai. Kėdainių žemėlapyje aprašyta 21 vieta. Atsivertę žemėlapį, rasite trumpą aprašą ir nuotrauką. Štai sužinome, kad Kėdainių geležinkelio stotis buvo pastatyta 1871 m., o susprogdinta 1944 m. atsitraukiančių nacių, o štai paminklinis akmuo Skongalio gatvės gale yra vietoje, kurioje palaidoti 1944–1953 m. Kėdainių apyl. žuvę Jungtinės Kęstučio, Prisikėlimo ir Vyčio apygardos partizanai. Pastatytas 1989 m. V. Smagurausko rūpesčiu, kryžius pritvirtintas 1996 m. J. Ardavičiaus. 
Paklaidžioje žemėlapy, atrasime tai, ko nežinojome ar dėl ko abejojome. Pasak R. Žirgulio, žemėlapis bus dar pildomas, tobulinamas ir rengiamas kitomis kalbomis.

Po renginio Daugiakultūriame centre ir po viešojo meno objektų pristatymo projekto dalyviai aplankė holokausto aukų kapavietę Daukšių kaime.

Kėdainiai praturtėjo dviem meno objektais

Abu viešojo meno objektai skirti Antrojo pasaulinio karo įvykiams. Abu paminklus už projekto lėšas sukūrė menininkų grupė iš Kaliningrado „San Donato“. Vienas stovi Senosios Rinkos aikštėje, kitas – miesto parke. Buvo pasirinkti du svarbūs to laiko įvykiai, kurie turėjo įtakos ir šiuolaikiniam miesto likimui: tai žydų gyventojų sušaudymas ir vienos iš architektūrinių Kėdainių dominančių – Eduardo Franco von Totlebeno dvaro rūmų – sunaikinimas.

„Dovydo žvaigždė“ pastatyta šalia senųjų sinagogų

Pirmasis objektas – „Dovydo žvaigždė“ yra skirtas Kėdainių žydų gyventojų genocidui 1941 metais, kai buvo sunaikinta daugiau nei du tūkstančiai žmonių ir pakeista etninė miesto sudėtis. Iš Antrojo pasaulinio karo istorijos yra žinoma, kad atsitraukianti vokiečių nacistų kariuomenė naikino kultūros ir istorijos paminklus. Taip įvyko ir su Totlebeno dvaru. Visiškai beprasmis vandalizmo aktas, sunaikinęs unikalų architektūros ansamblį Kėdainiuose.
Mokiniai patenkinti

„Manau, kad šiuolaikiniam jaunimui labai įdomu ir naudinga dalyvauti tokiame projekte. Šis projektas kiekvieną mus skatina dalintis prisiminimus, perimti patirtį iš lūpų į lūpas, kurti ir domėtis, būtis smalsiems, skatina suvokti, kad pažinę praeitį suvoksime dabartį ir įžvelgsime ateitį. Projekto metu aš padariau sau išvadą, kuria norėčiau pasidalinti su visais, ? pasaulis yra unikalus tuo, kad viskas yra susiję prasminiais ryšiais, o mes galime pasirinkti savo gyvenimo ir suvokimo būdą. Manau, kad įdomu ir naudinga būtų dalyvauti panašiame projekte ir kitais metais, nes praplėsti savo žinių ir suvokimo akiratį yra ir naudinga, ir įdomu,“ – kalbėjo Šviesiosios gimnazijos mokinys Martynas Taučas.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Šaltinis: www.kedainiai.lt

   
1
 
90