LietuviškaiEnglish
Muziejaus istorija Spausdinti

Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Pirmasis muziejaus direktorius buvo jo įkūrėjas, Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, atidavęs nemažą savo surinktų senienų kolekciją (apie 1000 eksponatų). Muziejus buvo išlaikomas Kėdainių apskrities valdybos, kuri skyrė 3 nedidelius kambarėlius savivaldybės pastato pirmame aukšte (dabar – M. Daukšos viešoji biblioteka). Muziejaus inventorių sudarė 5 vitrinos, 3 spintos ir 1 nedidelė lentyna. Ekspozicijai buvo skirti 2 stendai ir 1 lentyna. Ją sudarė archeologijos, numizmatikos, etnografijos, gamtos ir istorijos skyriai, ginklų kolekcija bei miestų herbai. Visi muziejaus eksponatai buvo eksponuojami. Muziejus buvo lankomas tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais, nuo 12 iki 14 valandos.

Nuo 1925 m. muziejaus vedėja buvo bibliotekininkė J. Laucytė, kuri 1934 m. perdavė savo pareigas S. Švalpai. Nuo pat įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisija konstatavo: „…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti.” Tais pačiais metais kita komisija nurodė: „Skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy…”

Kėdainių apskrities savivaldybei dėl lėšų trūkumo muziejų išlaikyti buvo sunku, todėl 1937 m. pradžioje jį savo žinion perėmė neseniai įsikūrusi Kraštotyros draugija. Kraštotyros draugijos valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija, be tiesioginių savo užduočių – eksponatų rinkimo ir jų tvarkymo – turėjo tikslą – apsaugoti senienas bei istorinius paminklus nuo sunykimo.

1939 m. muziejaus prižiūrėtoju paskirtas G. Bobelis. Tuo metu muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų.

II Pasaulinio karo metais muziejus ir jo rinkiniai labai nukentėjo: pasitraukiant naciams dalis eksponatų buvo susprogdinta ir išgrobstyta. Likę eksponatai buvo sukrauti į sandėlius net keliose vietose. Muziejaus vedėjas G. Bobelis dalį eksponatų išgelbėjo nuo galutinio sunaikinimo ir išgrobimo, tačiau vokiečių padaryti nuostoliai muziejui siekė 563200 rublių. Tik 1945 m. gruodžio pabaigoje muziejui buvo suteiktos patalpos, tačiau jos dar kurį laiką buvo užpiltos Grūdų paruošų punkto grūdais.

Pokaryje muziejuje buvo sukaupta apie 5000 eksponatų. Tuometinė sovietų valdžia muziejų naudojo ideologijai skleisti: muziejaus lankytojams buvo aiškinama Stalino ir Lietuvos TSR konstitucijos, penkmečio planai bei rinkimų tvarka. Muziejuje veikė socialistinės statybos, istorijos, liaudies meno ir archeologijos skyriai. 6-7 dešimtmečiais muziejuje buvo organizuojamos ekskursijos rajono kolūkiečiams bei rajono mokykloms, vedamos istorijos pamokos, organizuojami susitikimai su karo veteranais, pogrindininkais. Muziejui vadovavo O. Mažylienė, V. Račienė, A. Sakauskienė. 1956 m. muziejus persikėlė į kitas patalpas – Tarybų g. 23, o 1967 m. – į pastatą Tarybinės Armijos g. 45 (dabar – J. Basanavičiaus g.). Čia buvo atliktas kapitalinis remontas, įrengti fondai. Po remonto muziejus naujai atvėrė duris 1969 m. 1977 m. Kėdainių kraštotyros muziejaus filialu tapo evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje buvo įkurta Dailės parodų salė.

1988 m. patikrinus muziejaus veiklą, buvo nustatyta, kad aplaidžiai vedama eksponatų apskaita, o dalis vertingiausių eksponatų yra dingusi, todėl buvo pakeista įstaigos vadovė ir beveik visas kolektyvas. Muziejaus direktore paskirta V. Sadauskaitė.

Prasidėjus Atgimimui, muziejuje buvo rengiamos naujos ekspozicijos apie tarpukario nepriklausomą Lietuvą, tremtinius. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus buvo pertvarkytas į Krašto muziejų, prijungus naujus filialus: M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų reformatų bažnyčioje.

Nuo 1992 m. iki šiol muziejaus direktoriumi dirba R. Žirgulis. Per tą laikotarpį Kėdainių krašto muziejaus struktūroje ir veikloje įvyko nemažų permainų. 1993 m. buvo įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, 1995 m. restauruota kunigaikščių Radvilų kripta evangelikų reformatų bažnyčioje bei pradėti restauruoti unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

2000 m. rugsėjo mėn. muziejus persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII-XIX a. karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19). Restauruotose patalpose buvo įrengtos naujos ekspozicijų salės, kuriose eksponuojami V. Svirskio kryžiai, unikalūs XVII-XVIII a. eksponatai, dokumentai, XIX a. ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro. 2001 m. balandžio mėn. užbaigtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus tvarkymas. Čia saugomi 6 restauruoti sarkofagai. Kol kas tai - vienintelė atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje. 2002 m. rugpjūčio 16 d. duris atvėrė muziejaus Daugiakultūris centras restauruotoje XIX a. Mažojoje sinagogoje. 2004 m. rajono savivaldybėje buvo atidarytas Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, o 2005 m. buvo renovuoti ir atgaivinti rašytojo Juozo Paukštelio namai. Šiuo metu Kėdainių krašto muziejui priklauso 4 filialai: Daugiakultūris centras, kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje, kultūros centras "Arnetų namas" ir V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus.

                                                                                                                                                                  Jūratė Nekrašienė

                                                                                                                                                                  muziejininkė

 

                   
123
 
90