muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris centras

muziejus3

Evangelikų reformatų bažnyčia

muziejus4

Tradicinių amatų centras

muziejus5

V. Ulevičiaus muziejus

muziejus6

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Kunigaikščių Radvilų sarkofagus susigrąžinęs muziejus dar šiemet žada naujienų

Naujienų portalo „Rinkos aikštė“ straipsnis apie mūsų planuojamus darbus dar šiais metais:

Kėdainių krašto muziejui šie metai buvo neįprasti. Kėdainiai neteko nemažai lankytojų ne tik dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, bet ir dėl pandemijos. Tačiau muziejaus darbuotojai nenuleido rankų ir dabar gali džiaugtis, kad „Facebook“ paskyroje skelbiamos virtualios parodos, vaizdo įrašų peržiūros pasiekia apie 25 tūkst. lankytojų per mėnesį. Beje, muziejus ruošiasi ir šimtmečio minėjimui.

Dar laukia žinios iš Kanados

Po daugiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Šeši kunigaikščių Radvilų sarkofagai restauravimui iškeliavo 2019 metų rugsėjį. Kol kas bažnyčioje lankytojai gali pamatyti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų. Radvilų šeimos narių palaikai pernai buvo išgabenti į Vilniaus universitetą ir tyrinėjami jo laboratorijoje.

„Jei nepasikeis aplinkybės, galbūt dar šiais metais sulauksime DNR tyrimų atsakymų iš Kanados. Turėtume sužinoti, ar pavyko tarp išvežtų tirti kaulų rasti kitų kunigaikščių Radvilų šeimos atstovų“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Iki šiol mauzoliejuje buvo nustatyti Jonušo Radvilos ir mažamečio jo broliuko Stepono palaikai. Mauzoliejuje saugoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai dėl drėgmės ir netinkamų aplinkos sąlygų buvo paveikti korozijos. Kol sarkofagai buvo restauruojami, mauzoliejuje vyko remonto darbai: įrengtas grindinis šildymas, ventiliacijos sistema.

Be kita ko, bažnyčioje rasti du senieji įėjimai į buvusias kriptas. Vienoje iš jų buvo rasti užmūryti Kėdainių miestiečių palaikai. Muziejaus vadovas pasakoja, kad apie kriptas buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekas nežinojo, kaip į jas patekti. Kitoje pusėje buvo rasta kita kripta, kurioje aptikta nemažai senų karstų, bažnyčios interjero detalių, tačiau viskas šioje atrastoje kriptoje buvo užkrėsta grybeliu. Tad viską teko sudeginti, o rasti karstai su miestiečių palaikais perlaidoti Radvilų kriptoje

Kėdainių karšto muziejaus vadovas sako, kad ekspozicija bus virtuali, todėl visi norintys pabuvoti šioje bažnyčioje galės tai padaryti neišėję iš namų. Pandemija verčia kraustytis į virtualią erdvę.

Apie besibaigiančius metus kalbamės su Kėdainių krašto muziejaus vadovu Rimantu Žirguliu.

– Kaip pavyko išgyventi šiuos nelengvus metus, kuomet pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija? Ar ji labai sulaukė planus? Ką teko koreguoti?

– Kažkiek sujaukė, kažkiek kai ką nutolino. Pavyzdžiui, teko perkelti beveik visą Cz.Miloszo festivalį iš 2020 į 2021 metus. Sutrukdė laiku atlikti kai kuriuos naujų ekspozicijų rengimo darbus. Ypač nemažai teko atsisakyti suplanuotų renginių, koncertų Daugiakultūriame centre, neformalaus vaikų švietimo programų užsiėmimų Tradicinių amatų centre. – Kiek muziejus sulaukė lankytojų? Įdomu, palyginus su praėjusiais metais? – Dar metai nesibaigė, bet jau aišku, kad lankytojų turėsime mažiau. 2019 m. per visus metus krašto muziejuje būta 8 288 lankytojų, o 2020 m. po karantino 1 864. Atitinkamai Daugiakultūriame centre būta 10 186, o dabar tik 2 215.

1863 m. sukilimo muziejuje pernai lankėsi 8 003, o po karantino tik 2 749. Suprantama, kad ypač daug lankytojų netekome ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, kuris atvėrė duris tik spalį. Tradicinių amatų centre pernai 12 120, o dabar tik 3 960 lankytojų.

– Ką naujo šiemet siūlėte lankytojui? Kas pasiteisino, ką lankytojai labiausiai įvertino? Kas liko nepastebėta?

– Šiuo metu intensyviai dirbame prie naujų ekspozicijų sukūrimo krašto muziejuje ir reformatų bažnyčioje, tad visa tai pateiksime lankytojų vertinimui po Naujųjų metų. O šiemet ypač aktyviai dirbome socialiniuose tinkluose, viešinome savo rinkinius, Kėdainių istorijos ir paveldo įdomybes. Beje, dar šiemet paskelbsime naujienų, tad sekite mūsų „Facebook“ paskyrą. – Ar uždarius Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejų netekote daug lankytojų? Ar po sarkofagų restauracijos, atidarius mauzoliejų, tikitės lankytojų antplūdžio? – Netekome kelių tūkstančių, bet tikimės, kad ypač kitą pavasarį vėl jų sulauksime. Bus galima grožėtis ne tik atnaujintais kunigaikščių Radvilų sarkofagais, bet ir naujomis interaktyviomis multimedinėmis ekspozicijomis. Suprantama, jeigu tik leis pandemija. – Ar muziejaus lankymui aktualus sezoniškumas, ar lankytojų sulaukiate visais metų laikais?

– Jei reikėtų apibūdinti muziejaus lankytoją, koks jis būtų?

– Dažniausiai į ekskursijas arba edukacinius renginius pavasarį ar rudenį atvykęs moksleivis, vasarą – užsienio ir Lietuvos turistas, o taip pat kultūriniu gyvenimu, renginiais, koncertais besidomintis brandaus amžiaus kėdainietis visais metų laikais. – Kokie ateities planai? – Planuojame 2022 m. Kėdainių krašto muziejaus 100-metį pasitikti atnaujintomis ekspozicijomis, rekonstruotu ir atnaujintu Daugiakultūriu centru. Tapti šiuolaikiška, atitinkančia lūkesčius ir patrauklia, verta nuolat lankytis atminties ir kultūros institucija.

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
lapkričio, 2020
PrATKPnŠS
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
Visi renginiai
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė, fonduose saugoma daugiau nei 30 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos, numizmatikos eksponatų. Archeologijos ekspozicija išdėstyta dviejose salėse, jose eksponuojami akmens, žalvario, geležies amžių radiniai, Žalgirio mūšio diorama ir XIV–XV a. ginklai. Kitose salėse eksponuojami unikalūs dokumentai: 1590 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegija, suteikianti Kėdainiams Magdeburgo teises; 1650 m. kunigaikščio Jonušo Radvilos privilegija evangelikų liuteronų bažnyčiai; 1652 m. kvietimas vokiečių pirkliams ir amatininkams atvykti į Kėdainius. Senosios medžio skulptūros salėje eksponuojama XV a. pabaigos šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Mato Gurskio skulptūros ir kryžiai. Didžiausioje ir erdviausioje salėje įrengta 15 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija. Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

Muziejus turi 5 skyrius – Daugiakultūrį centrą, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, tradicinių amatų centrą Arnetų name, V Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų Kėdainiuose ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info