muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris centras

muziejus3

Evangelikų reformatų bažnyčia

muziejus4

Tradicinių amatų centras

muziejus5

V. Ulevičiaus muziejus

muziejus6

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Jau kuris laikas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia lankytojams yra užvėrusi duris. Ir tam yra svarių priežasčių – šiuo metu čia vyksta intensyvūs po bažnyčia esančių kriptų atvėrimo bei tyrinėjimo darbai. Juos atliekantys specialistai gerokai pasistūmėjo į priekį – yra atvertos dvi kriptos, kuriose rasta dešimtys prieš kelis šimtmečius čia palaidotų asmenų.

Dar liepos pradžioje į Vilnių tolimesniems tyrimams buvo išgabenti kunigaikščių Radvilų palaikai, netrukus bus pradėti rekonstruoti didelę istorinę vertę turintys sarkofagai. Vėliau norima mauzoliejų visiškai atnaujinti (įdiegti specialią įrangą, kad ji palaikytų reikiama temperatūrą bei drėgmę) bei įrengti naują, XXI amžių atitinkančią, ekspoziciją, kuri pasakotų apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę.

Mokslininkų komandoje – tik kompetentingi specialistai

Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) pradėjo kelerius metus truksiantį bendrą projektą, kurio tikslas – visapusiškai ištyrinėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų Lietuvos didikų Radvilų bei kitų miestelėnų, tuomečio reformatų elito, palaikus, restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus, įrengti modernias ekspozicijas. Mokslinius tyrinėjimus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda. Mokslininkų komandoje dirba vieni geriausių Radviliados žinovų: Vilniaus universiteto mokslininkai Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Taip pat – Vilniaus universiteto antropologė, Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto daktarė Justina Kazokaitė. 

Taikydami naujausias technologijas mokslininkai ketina nustatyti, kam priklausė iki šiol neidentifikuoti palaikai, pagal kaukolių formą bus atkuriami Lietuvos didikų bei kriptose palaidotų miestelėnų portretai. Palaikai, esantys Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje, bus pervežti į Vilnių, kur Vilniaus universiteto laboratorijose bus atliekami jų detalūs tyrimai. Viso projekto vertė – 726 703,76 Eur, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.

Išankstinės nuostatos nepasitvirtino

Mokslininkų komanda dabar yra atvėrusi miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančias dvi kriptas (kiekvienos jų plotas – maždaug 28 kv. m), kuriose rado dešimtis palaikų. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šie tyrimai jau spėjo nustebinti. Pirmiausiai – palaikų gausa. „Lygiagrečiai Radvilų mauzoliejui, yra atidarytos dvi papildomos kriptos, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu. Viena jų atidaryta dėl techninių priežasčių, nes ten turi būti įrengta kriptos drėgmės šalinimo ir rekuperavimo įranga. Ir tik ją atvėrus, iš karto prasidėjo netikėtumai“, – intriguoja direktorius. Pirminiais duomenimis, ši kripta turėjo būti tuščia, tačiau joje rasti keturi karstai, pilni žmonių kaulų. „Ir šiaip, visko primesta labai daug. Mūsų tyrėjai, Vilniaus universiteto mokslininkai, iš anksto manė, kad iš viso bus 70 palaikų, bet jau kitoje, antrojoje kriptoje, dabar turės daug papildomo darbo. Aišku, tiksliai atsekti žmonių asmenybes vargu ar bus galima, kadangi yra tikra kaulų maišalynė. Tačiau bent jau nustatyti, kiek maždaug tų palaikų yra, manau, bus įmanoma“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Deja, tačiau prie šių kaulų mokslininkai prieina ne pirmieji: įkapių jau nelikę, dalis kaulų yra sumaišyti – taip pasidarbavo aukso ir kitų brangenybių ieškoję asmenys.

Bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos

Šioje bažnyčioje bei aplink buvo laidojami tik evangelikai reformatai. Turtingi miestiečiai (kunigai, pirkliai, magistrato nariai), galintys nusipirkti palaidojimo vietas (tarp jų ir Radvilos), buvo laidojami pačioje bažnyčioje, kiti, paprasti žmonės, atguldavo bažnyčios šventoriuje. Kriptų yra kone po visa bažnyčia. „Beveik visos bažnyčioje esančios palaidojimo vietos yra žinomos. Deja, bet dalis jų buvo paverstos šildymo mazgais, o ten buvę palaikai suversti į kitą vietą. Sovietmečiu norėta išvis tuos visus palaikus išvežti ir palaidoti kažkur kitur. Laimei, to padaryti nepavyko“, – istorinius faktus dėstė muziejaus direktorius. Gali kilti klausimas, kodėl kaulai nebuvo pradėti tyrinėti anksčiau, dar 1987 metais, tačiau, pašnekovo nuomone, tas padaryta specialiai, mat mokslininkai, pamatę dideles krūvas kaulų suvokė, kad tuo metu turimomis priemonėmis bei technologijomis kaulų, ištirti nesugebės. Visa tai palikta ateities kartoms. Tad šį kartą šiuolaikiniai antropologai, turėdami žymiai pažangesnę techniką, rastuosius kaulus jau ims tirti. Žinoma, iššūkių ir keblumų jų darbe tikrai bus: norint nustatyti palaikų tapatybę, reikia minkštųjų audinių likučių (jei yra išlikusi kūno mumija). Jei yra tik kaulai, net penkiasdešimt procentų krinta tikimybė tiksliai identifikuoti asmenį. Be to, reikia to asmens moteriškosios linijos atstovės mamos arba močiutės – išlikusias genetinės informacijos.

Evangelikų reformatų bažnyčioje iki šiol yra nustatyti tik Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, tačiau jų detalesni tyrimai nėra daryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Atradimai – kone kiekvieną tyrimų dieną

Kad antrojoje kriptoje yra palaikų, jau buvo žinoma iš anksto. Tačiau suvokta, kad į ją praktiškai neįmanoma patekti: stelažai sustatyti prie pat įėjimo, o ant jų 3 – 4 aukštais sustatyti karstai. „Tad reikės atkurti senuosius įėjimus į abi kriptas, kad dabar į jas būtų galima patekti kaip ir anksčiau. Kaip, pavyzdžiui, dabar yra patenkama į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų – atvėrus grindyse duris“, – pasakojo muziejaus direktorius ir pridūrė, kad įvairūs, didesni ar mažesni atradimai yra padaromi kone kiekvieną tyrimų dieną. Dėl jų atsiranda papildomi projektavimo darbai, statybos darbai, papildomas projekto lėšų skirstymas.

Galbūt ateityje pavyks pradėti restauruoti ir pačios bažnyčios vidų, mat jau ne vienas kėdainietis bei miesto svečias įsitikino, kad ši erdvė – puiki vieta įvairiems koncertams bei pasirodymams dėl savo akustikos. „Chorinė, vargonų muzika čia išties gniaužia kvapą“, – pabrėžė R. Žirgulis.

Pagaliau sulaukė deramo dėmesio

Jau įvyko sarkofagų restauravimo konkursas – tikimasi, kad darbai prasidės jau netrukus. Vilniuje vyksta Radvilų palaikų istoriniai tyrimai. „Ką tik, praėjusią savaitę, buvome projekto dalyvių susitikime Nesvyžiuje, kur buvo aptarta projekto eiga. Spalio 4 – 5d. ir vėl ten keliausime, nes laukia konferencija, skirta kunigaikščių Radvilų istorijai, jų palaidojimo kultūrai. Lapkričio mėnesį panašus seminaras vyks jau pas mus, Kėdainiuose“, – kalbėjo R. Žirgulis. Jis pridūrė besitikintis, kad visi šie tyrinėjimo darbai, konferencijos atskleis naujų faktų, atradimų apie Radvilas. „Kitu atžvilgiu, ši evangelikų reformatų bažnyčia yra pagrindinis Kėdainių paveldo objektas, savo reikšme, verte neturintis analogų visoje Lietuvoje ar net buvusioje Abiejų tautų respublikoje. Tad puiku, kad šis objektas galų gale susilaukė rimto mokslininkų dėmesio, žinoma, ir investicijų. Labai tikiuosi, kad šio projekto metu mums pavyks padaryti visus numatytus darbus: sutvarkyti mauzoliejų, užtikrinti, kad jame būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas, sutvarkyti sarkofagus. Kad nereikėtų po 20 – 30 metų vėl grįžti prie tų pačių darbų“, – išreiškė viltį pašnekovas.

„Kėdainių mugė“ informacija

Evangelikų reformatų bažnyčios kriptos atveria savo paslaptis

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
rugsėjo, 2019
PrATKPnŠS
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
22
23
24
25
27
28
30
2019 rugsėjo 21 15:00-16:30
Koncertas „ANI MI LITA“

Rugsėjo 21 d. 15 val. – koncertas ANI MI LITA . Dalyvauja Natalija Krauter (sopranas), Rima Švėgždaitė (smuikas), Lina Burbaitė – Vaitkuvienė (fortepijonas). Skambės žydų kompozitorių muzika ir tradicinės dainos originalo kalba. Bilieto kaina 5 – 7 Eur

Skaityti toliau
Visi renginiai
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė, fonduose saugoma daugiau nei 30 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos, numizmatikos eksponatų. Archeologijos ekspozicija išdėstyta dviejose salėse, jose eksponuojami akmens, žalvario, geležies amžių radiniai, Žalgirio mūšio diorama ir XIV–XV a. ginklai. Kitose salėse eksponuojami unikalūs dokumentai: 1590 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegija, suteikianti Kėdainiams Magdeburgo teises; 1650 m. kunigaikščio Jonušo Radvilos privilegija evangelikų liuteronų bažnyčiai; 1652 m. kvietimas vokiečių pirkliams ir amatininkams atvykti į Kėdainius. Senosios medžio skulptūros salėje eksponuojama XV a. pabaigos šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Mato Gurskio skulptūros ir kryžiai. Didžiausioje ir erdviausioje salėje įrengta 15 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija. Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

Muziejus turi 5 skyrius – Daugiakultūrį centrą, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, tradicinių amatų centrą Arnetų name, V Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų Kėdainiuose ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info