muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris centras

muziejus3

Evangelikų reformatų bažnyčia

muziejus4

Tradicinių amatų centras

muziejus5

V. Ulevičiaus muziejus

muziejus6

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“

 

 Birželio 22 – 30 dienomis Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“. Projekto dalyviai,vedini smalsumo, paslaptingumo, noro bendrauti, prisiliesti bei pažinti, rinkosi Tradicinių amatų centro (TAC) Arnetų namo kiemelyje. Projekto vykdytojams buvo labai gera matyti šiltas, pasitikinčias ir kupinas smalsumo vaikų akis.

 Pirmąją projekto dieną moksleiviai susipažino su žalčio įvaizdžiu tautosakoje, literatūroje, apžiūrėjo Mikalojaus Daukšos bibliotekoje surengtą parodą, kurią pristatė bibliotekos darbuotoja. Vaikai dalinosi asmenine patirtimi apie žalčius. Atmintyje užfiksavę šį simbolį, stengėsi jį atkurti audimo staklėmis, iš vytelių ir siūlų nusipintose apyrankėse.

 Projekto dalyviai lankėsi ir Kėdainių krašto muziejuje, kur muziejininkė Eglė Morkūnaitė, iš tolo mojuodama ranka ir  nuoširdžiai šypsodamasi, pasitiko būrį jaunimo. Labai įdomiai ir suprantamai pasakojo apie archeologinius kasinėjimus, jų metu aptiktus radinius su žalčio simboliu, leido ne tik apžiūrėti, bet ir jais pasipuošti. Vėliau žalčio simbolį vaikai bandė atkurti vytelių, vilnos ir keramikos darbuose.

Vaikai turėjo galimybę pasisvečiuoti Rimanto Barkausko parduotuvėje ,,Egzotinė gyvūnija“. Gamtininkas supažindino su Lietuvoje bei pasaulyje gyvenančiais žalčiais, pasakojo apie jų gyvenimo būdą, įpročius. Drąsiausiems leido rankose palaikyti kukurūzinį žaltį ir Kalifornijos karališkąją gyvatę. Daugelis panono įsigyti tokį augintinį, tačiau dėdė Rimantas greitai rado išeitį – padovanojo gyvatės išnarą. Vaikų džiaugsmui to pakako. Susipažinę su gyvais žalčiais vaikai skubėjo savo emocijas perteikti amatuose.

Žaltys, žaltys, žaltys… Žaltys karpiniuose, žaltys veltose segėse, žaltys mediniuose amuletuose. Visur tas pats žaltys, tačiau dalyvių kūrybiškumas ir išradingumas sužavėjo net patyrusius mokytojus. Vaikai lyg dėlionę dėliojo prisiminimus ir potyrius į senuosius amatus.

Įgavę jėgų po savaitgalio, projekto dalyviai rimtai kibo į darbus. Vieni kalė ir taukšėjo plaktukais, tarsi muzikos instrumentais grotų  (juk gamino pirmąjį gyvenime žalvarinį žiedą – žaltį!). Puikiai nusiteikusios kitos grupės įsivaizduojamą žalčiuką slėpė lininių audinių ir keliomis spalvomis margintų margučių raštuose.

Paskutinę projekto dieną kiemelis virto spalvinga personažų jūra. Čia vaikščiojo Eglė, šliaužiojo žalčiai, prariedėjo karieta… Projekto dalyviai tapo pasakos ,,Eglė žalčių karalienė“ personažais. Kiekvienas įsijautė į savo vaidmenį ir puikiai vaidino. Skaitovės Danguolės iš Mikalojaus Daukšos bibliotekos dėka, inscenizacija pavyko puikiai! Ne mažiau aistrų, azarto  sukėlė ir Nijolės Grivačiauskienės su dukra vedami kunkuliuojantys tradiciniai judrieji lauko žaidimai, persipynę su šokiais, dainomis.

Kartu su vasaros atostogomis TAC Arnetų namo kiemelyje pražydo įvairiausių amatų kūrybiniai darbai, sukurti 7 – 14 metų gabaus jaunimo. Per senuosius amatus projektas sujungė praeitį ir dabartį.

Dalyvių ir TAC vardu dėkojame Kėdainių rajono savivaldybės administracijai už suteiktą galimybę įgyvendinti projektą ,,Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“.

 

Projektas „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“buvo finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.

 

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
liepos, 2020
PrATKPnŠS
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
Visi renginiai
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė, fonduose saugoma daugiau nei 30 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos, numizmatikos eksponatų. Archeologijos ekspozicija išdėstyta dviejose salėse, jose eksponuojami akmens, žalvario, geležies amžių radiniai, Žalgirio mūšio diorama ir XIV–XV a. ginklai. Kitose salėse eksponuojami unikalūs dokumentai: 1590 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegija, suteikianti Kėdainiams Magdeburgo teises; 1650 m. kunigaikščio Jonušo Radvilos privilegija evangelikų liuteronų bažnyčiai; 1652 m. kvietimas vokiečių pirkliams ir amatininkams atvykti į Kėdainius. Senosios medžio skulptūros salėje eksponuojama XV a. pabaigos šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Mato Gurskio skulptūros ir kryžiai. Didžiausioje ir erdviausioje salėje įrengta 15 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija. Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

Muziejus turi 5 skyrius – Daugiakultūrį centrą, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, tradicinių amatų centrą Arnetų name, V Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų Kėdainiuose ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info